Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, Nijolei Rupšaitei, Lijanai Ereminaitei – Krivdai, dalyvaujant prokurorams Kristinai Prialgauskienei, Saulei Pučkienei, Vytautui Agintui, gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, nukentėjusiajai I. Z., jos atstovei advokatei Audronei Matiukienei, nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą L. J., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2008-06-10 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., panaudodamas fizinę jėgą ir taip atimdamas galimybę priešintis, išžagino nepilnametę.

Jis 2010 m. balandžio 20 d., apie 21.00 val., prie 47-ojo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebęs nepilnametę I. Z., gimusią (duomenys neskelbtini), pastūmė ją į krūmus, nukentėjusiajai nugriuvus, užgulė ją, ranka spaudė jai burną, kad nešauktų pagalbos, ir taip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su I. Z. vaginaliniu būdu prieš jos valią.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino, parodė, kad įvykio dieną jis buvo pas sugyventinę I. Ž., su kuria kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir jos močiutė. Jie į svečius pasikvietė I. Z. su broliu. I. Z. jis pažinojo apie 4-5 metus. Jis, I. Z. ir jos brolis Aurimas kartu gėrė alų. Po kurio laiko Aurimas išvyko. Būdami pas I. Ž., jie išgėrė daug alaus. Jis girdėjo, jog I. Z. su jo sugyventine kalbėjo sekso temomis. Išeidama I. Z. atsiklausė jo sugyventinės ir paprašė jo palydėti. Jis I. Z. lydėti nenorėjo, bet buvo įkalbėtas. I. Z. jis lydėjo apie 1 km. Eidami kalbėjosi. Jis I. Z. pasiūlė pasantykiauti, tačiau ši griežtai atsisakė. Jis I. Z. palydėjo iki sankryžos, o kai pamatė atvažiuojančios mašinos šviesas, nustojo lydėjęs ir grįžo atgal. Ar I. Z. įsėdo į automobilį, jis nematė. Jis I. Z. paliko kalbančią telefonu. Kiek vėliau jam paskambino I. Z. patėvis ir ėmė grasinti, aiškino, neva jis išprievartavo I. Z. Tačiau, apie tai, jog I. Z. buvo išprievartauta, jis nieko nežinojo. Anksčiau jis tris kartus su I. Z. yra turėjęs lytinių santykių. Kiek pamena, prieš dvi dienas iki įvykio, t.y. balandžio 18 d., I. Ž. ir jos močiutei nesant namuose, jis turėjo lytinių santykių su I. Z.. Jis žinojo, jog I. Z. lanko mokyklą, jai buvo apie 15-16 metų.

Nukentėjusioji I. Z. parodė, kad kaltinamąjį A. G. iki įvykio ji pažinojo apie 2-3 metus, o jo draugę I. Ž. – apie 4-5 metus. Jų santykiai buvo draugiški, dažnai lankydavosi pas A. G. ir I. Ž. svečiuose, pastaroji jai yra pasakojusi, jog A. G. jos atžvilgiu vartoja smurtą. 2010 m. balandžio 20 d. būnat pas I. Ž. svečiuose, kartu su ja ir kaltinamuoju gėrė alų, tačiau nesijautė apsvaigusi. Kai ji nusprendė eiti namo, A. G. pasisiūlė palydėti. Jiems einant, A. G. ją sugriebė, įkišo jai ranką tarp kojų ir pasakė, kad ji bus jo, tačiau jai pavyko ištrūkti. A. G. ją vėl pasivijo, sugriebė ir stumdamas, per prievartą paguldė ant žemės. Tada viena ranka laikė jai uždėjęs ant burnos, kad ji nešauktų, kita ranka atsegė kelnėse buvusi diržą, išplėšė kelnių sagą, atsegęs užtrauktuką, kelnes numovė žemiau kelių. Ji gulėdama ant žemės bandė muistytis, bet jai ištrūkti nepavyko, nes kaltinamasis buvo ją užgulęs. Tuo metu buvo tamsu, aplinkui žmonių nebuvo. A. G. ją išprievartavo vaginaliniu būvu. Lytiškai santykiaudamas prieš jos valią, A. G. jokių apsaugos priemonių nenaudojo. A. G., pabaigęs lytinį aktą, ją paliko. Po įvykio ji grįžo namo ir viską papasakojo mamai. Jos mama apie įvykį pranešė policijai ir jos patėviui, o brolis skambimo A. G. Iki įvykio ji yra turėjusi lytinių santykių, tačiau su A. G. lytiškai nėra santykiavusi, su juo apie seksą ji nekalbėjo. Tuo metu ji turėjo vaikiną, tądien su juo kalbėjo telefonu, su juo buvo rimti santykiai, jie ketina tuoktis, dabar laukiasi jo vaiko. Po įvykio ji tapo nervinga, irzli, dažnai verkia, kankina nemalonūs prisiminimai, nemiga.

Savo parodymus nukentėjusioji I. Z. patvirtino akistatos su A. G. metu (b.l. 93-95).

Liudytoja L. J. parodė, kad 2010-04-20 jos dukra I. Z. buvo išėjusi į svečius pas draugę Inesą. Grįžusi vakare, įbėgo į kambarį suveltais plaukais, drebanti ir pasakė, jog A. G. krūmuose ją išprievartavo. Išgirdusi tokius dukters žodžius, ji patyrė šoką. Dukra buvo apsiverkusi, kelnių saga buvo išplėšta, kelnės buvo neužsegtos. I. Z. plaukuose buvo žolių, tačiau jokių sužalojimų ir kraujo nesimatė. Dukra buvo ištikta šoko. Ji girta nebuvo. Apie įvykį ji pranešė dukters draugui Viktorui ir iškvietė policiją. Paskambinusi A. G. paklausė, ką jis padarė, tačiau jis atsakė, jog viską reikės įrodyti. Praėjus 15-20 min. po skambučio, atbėgo dukters draugė Inesa ir atsiprašinėdama pasakė, jog A. G. taip pasielgęs yra daug kartų. Po įvyko I. Z. labai pasikeitė, tapo nervinga, sunku tapo susikalbėti, įvykis ją labai sukrėtė. Ji (L. J.) taip pat vartoja vaistus.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad A. G. yra jos sugyventinis ir dviejų jos vaikų tėvas. Su I. Z. jos pažįstamos apie 5 metus. Įvykio dieną I. Z. buvo pas ją svečiuose, kartu su ja ir A. G. gėrė alų. Jos močiutė, su kuria kartu gyveno, buvo kitame kambaryje. Kai A. G. buvo išėjęs į parduotuvę pirkti alaus, jos kalbėjosi apie buvusius draugus. Kai jie baigė gerti alų, I. Z. paprašė A. G. ją palydėti namo. Kadangi ji kalbėjo telefonu su mama, kas vyko toliau, nežino. A. G. išėjo ir grįžo supykęs, kad turėjo lydėti jos draugę. Po kurio laiko paskambino I. Z. brolis ir pasakė, jog A. G. išprievartavo I. Z. Tada ji nuėjo pas I. Z. I. Z. verkė, buvo suveltais plaukais, tačiau suplėšytų rūbų ji nematė. I. Z. jai pasakė, jog A. G. krūmuose ją išprievartavo. Ji paprašė I. Z. atleidimo. Jai nesant namuose, I. Z. pas A. G. nesilankydavo.

Liudytojas V. M. (V. M.) parodė, kad 2010-04-20, apie 21.30 val., jam paskambino L. J. ir pasakė, jog I. Z. buvo išprievartauta. Nuvažiavęs pas I. Z. į namus, ją rado apsiašarojusią, drebančią, ištiktą šoko. Iš kalbų suprato, jog I. Z. išprievartavo A. G. Atėjusi I. Ž. sakė, kad A. G. yra bandęs išprievartauti ne vieną merginą. Nei I. Ž., nei I. Z. girtos nebuvo, nors iki įvykio I. Z. jam skambino, sakė, jog su draugais atsigėrė alaus. Tą vakarą jis I. Z. sakė, jog su ja nesusitiks. Po įvykio I. Z. dažnai verkia, ją kankina nemiga.

Liudytojas K. U. parodė, kad 2010-04-20 patruliuojant su vyr. patruliu R. Š. apie 23.20 val. iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojų tarnybos gavus nurodymą, nuvyko kartu su Klaipėdos AVPK NTB SNTS viršininku A. S. į (duomenys neskelbtini), kur buvo išžaginta mergina. Nukentėjusioji mergina verkė ir matėsi, kad buvo sutrikusi. Ji nurodė, kur gyvena ją išžaginęs asmuo. Nuvykus nurodytu adresu, vaikinas bandė pabėgti, todėl prieš jį buvo panaudota jėga ir uždėti antrankiai. Jaunuolis buvo pristatytas į Klaipėdos AVPK Klaipėdos l PK budėtojų dalį, kur buvo nustatyta jo asmenybė- A. G.

Liudytojai A. S. bei S. M. davė tokius pat parodymus.

Iš 2010-04-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2010-04-21 nuo 10.20 val. iki 11.45 val. apžiūrėta įvykio vieta, t.y. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b.l. 8-18), kur nustatyta, kad 2 metrai nuo kelio, prie krūmų žolė sugulusi.

Iš 2010-04-21 daiktų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusiosios I. Z. atstovė pagal įstatymą L. J. savo iniciatyva pateikė rožinės spalvos liemenėlę, apatines kelnaites, pora kojinių, juodos spalvos diržą, pilkos spalvos sportinį švarkelį, juodos spalvos kelnes, juodos spalvos sportinius batelius, juodos spalvos striukę (b.l. 29), kurie 2010-07-09 apžiūrėti ir aprašyti apžiūros protokole (b.l. 30-38).

Iš specialisto išvados Nr.G 539/010 (03) matyti, jog I. Z. tiek objektyvios apžiūros, tiek ginekologinės apžiūros metu sužalojimų nekonstatuota (b.l. 27).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(3212)-IS1-3689 konstatuota, kad ant pateikto tirti tampono su I. Z. makšties turiniu (pažymėta mėg. Nr. 1) ir apatinių kelnaičių, paimtų 2010-04-21 savanoriškų daiktų pateikimo metu (pažymėta mėg. Nr. 3 ir Nr. 4), rastos spermos genotipas sutampa su A. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. G. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000003%. Ant tirti pateiktų I. Z. apatinių kelnaičių (pažymėta mėg. Nr. 5) rasta sumaišyta spermos ir moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Spermos genotipas sutampa su A. G. genotipu, moters biologinių pėdsakų genotipas – su moters, kurios biologinių pėdsakų rasta ant tampono su I. Z. makšties turiniu (pažymėta mėg. Nr. 2), genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų mėg. Nr. 5 gautą alelių rinkinį, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,000000000006%. Nustatytas Y chromosomos haplotipas neatmeta A. G. kaip galimo spermos, rastos mėg. Nr. 5, donoro (b.l. 43-45).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, jog 2010-04-20, apie 23.59 val., A. G. buvo neblaivus, jam nustatytas 1.27 prom. girtumo (neblaivumo) laipsnis (b.l. 81).

Nors kaltinamasis A. G. neigia išžaginęs nukentėjusiąją I. Z., jo parodymai paneigti aukščiau aptartais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji I. Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai ir kategoriškai nurodė, jog 2010-04-20, apie 21.30 val., ją išžagino būtent kaltinamasis A. G. Šiuos nukentėjusiosios parodymus vienareikšmiai ir visa apimtimi patvirtina specialisto išvada Nr. 140-(3212)-IS1-3689, kurioje konstatuota, kad ant pateikto tirti tampono su I. Z. makšties turiniu (pažymėta mėg. Nr. 1) ir apatinių kelnaičių, paimtų 2010-04-21 savanoriškų daiktų pateikimo metu (pažymėta mėg. Nr. 3 ir Nr. 4), rastos spermos genotipas sutampa su A. G. genotipu.

Bylos duomenis patvirtina, kad A. G. lytinį aktą atliko prieš nukentėjusios valią.

Kad kaltinamasis, lydėdamas namo nukentėjusiąją, turėjo ketinimų lytiškai su ja santykiauti, matyti iš jo parodymų, jog jis pasiūlęs jai tai atlikti. Kad jai griežtai nesutikus, jis savo ketinimų neatsisakė, o juos realizavo prievarta, rodo ne tik nuoseklūs nukentėjusios parodymai, bet ir liudytojų L. J. bei V. M. parodymai, jog parbėgusi namo nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė, jos plaukai buvo suvelti ir žolėti. Šie liudytojai yra artimi nukentėjusiajai asmenys, tačiau netikėti jais nėra pagrindo, nes taip nukentėjusiosios būseną apibūdino ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai K. U., R. Š., A. S., S. M. Kad nukentėjusioji verkė ir buvo labai susijaudinusi, o ji ją guodė, atsiprašinėjo už jai padarytą skriaudą, parodė ir atbėgusi po įvykio pas nukentėjusiąją A. G. sugyventinė I. Ž. Ji patvirtino, jog iš karto patikėjusi I. Z., jog ją išžagino A. G., nors pati tuo metu buvo nėščia ir laukėsi A. G. vaiko ir savo santykius su juo apibūdino kaip normalius. I. Z. parodymus, jog lytinis aktas su ja buvo atliktas prieš jos valią, panaudojus jėgą, patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas, rodantis, jog išplėšta jos kelnių saga. I. Z. parodymus, jog buvo jėga pargriauta į žolę prie krūmų, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta aplinkybė, jog įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pakelėje, rasta išgulėta žolė.

Nustatyta, jog nukentėjusiajai I. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 17 metų. A. G. pripažino, jog žinojo, kad I. Z. lanko mokyklą ir jai yra apie 15-16 metų. Aplinkybė, jog jie buvo pažįstami kelis metus iki įvykio taip pat leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis neabejotinai žinojo I. Z. amžių .

Kaltinamojo parodymai, jog jis ir anksčiau yra turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiąja, jog jis turįs informacijos apie jos ir jos motinos laisvą elgesį, apie blogus santykius jos šeimoje ir patėvio teistumą, reikšmės jo veikos kvalifikacijai neturi, be to, tokie pasakymai nepagrįsti byloje esančia medžiaga, todėl jie neaptarinėjami.

Kaltinamasis A. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. nes nustatyta, kad jis lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą (išžagino nepilnametį asmenį).

Motyvuojamoji dalis

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmę kaltinamajam vvadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindai, nurodytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. , t.y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė tyčinę, smurtinę veiką, kuri laikoma sunkiu nusikaltimu.Jis teistas, jo teistumas nėra išnykęs. Gauti duomenys, jog jis nuteistas ( nuosprendis neįsiteisėjęs) už analogišką veiką, padarytą po šiuo nuosprendžiu aptariamos veikos padarymo, rodo kaltinamojo neigiamas nuostatas ir polinkį daryti sunkius nusikaltimus.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė L. J. pareiškė civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti 10 000 litų.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pagal minėtas šio įstatymo nuostatas teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas neturtinės žalos dydį nustato vertindamas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, o vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį- sukeltos pasekmės yra vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui ir pan.

Nustatant neturtinės žalos dydį, priteisiną I. Z., teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji dėl prieš ją padaryto nusikaltimo jautė pažeminimą, dvasinį išgyvenimą ir sukrėtimą. Iš jos bei įstatyminės atstovės parodymų matyti, kad prieš ją atlikti veiksmai turėjo ir šiuo metu turi neigiamą įtaką jos psichologinei būklei.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kūno sužalojimai nukentėjusiajai nebuvo padaryti, taip pat į pačios nukentėjusiosios elgesį – ji kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, suvokdama, jog jis yra apsvaigęs, prašėsi jo palydima. Ji galėjo numatyti tokio savo elgesio pasekmes, nes nors ir buvo nepilnametė, tačiau tuo metu jau gyveno lytinį gyvenimą.

Nors teismui ir nėra pateikta įrodymų, jog kaltinamasis turi mažamečių vaikų ir dalyvauja jų išlaikyme, tačiau tokius kaltinamojo parodymus patvirtino I. Ž. Tai rodytų, jog kaltinamasis, turi pareigą dalyvauti savo vaikų išlaikyme ir ateityje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nukentėjusiajai I. Z. priteistina 5000 Lt neturtinės žalos.

Daiktiniai įrodymai - liemenėlė, apatinės kelnaitės, džemperis, striukė, kelnės, sportiniai batai, diržas, kojinės, saugomi Klaipėdos AVPKNTB SNTS saugojimo kabinete, grąžintini I. Z..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.

nusprendžia:

G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 6 metus laisvės atėmimo.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Priteisti I. Z. iš A. G. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus liemenėlę, apatines kelnaites, džemperį, striukę, kelnes, sportinius batus,, diržą, kojines, saugojamus Klaipėdos AVPKNTB SNTS saugojimo kabinete, sugąžinti I. Z..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.