Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad jis yra jaunasis ūkininkas, kuriam 2022 m. buvo skirta 36 000,00 Eur parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. 2022 m. gruodžio mėn. jam buvo išmokėta paramos dalis (80 %), kuri sudarė 28 800,00 Eur. Pagal Paramos projektą šios lėšos buvo skirtos įsigyti turtą, t. y. ūkio techniką – traktorių su žoliapjove, įsigijimo kaina 64 735,00 Eur su PVM. 2022 m. gruodžio mėn. įsigyjant traktorių su žoliapjove (John Deere 4066R) buvo panaudotos paramos lėšos 28 800,00 Eur ir likusią dalį 35 935,00 Eur sumokėjo iš nuosavų lėšų. 2024 m. vasario 29 d. pateikė NMA prašymą dėl leidimo įkeisti iš paramos lėšų įsigytą turtą. Prašymu prašė leisti įkeisti kredito įstaigai iš paramos lėšų 2022 m. įsigytą turtą (traktorių John Deere 4066R), kurio įsigijimo kaina 64 735,00 Eur, nurodė, kad šiam pirkimui apmokėti buvo panaudotos paramos skirtos lėšos ir nuosavos lėšos, o gavus pagal galutinį mokėjimo prašymą likusią paramos lėšų dalį (7 200,00 Eur), galutinė jo nuosavų lėšų suma, skirta traktoriui įsigyti, sudarys 28 735,00 Eur. Prašyme taip pat nurodė, kad siekdamas sparčiau įgyvendinti jaunojo ūkininko įsikūrimo projektą ir padidinti augalų derlingumą, sumažinti rankinio darbo apimtis augalų priežiūrai, įsigijo geotekstilę, ją paklojo prieš svarainių sodinukų sodinimą ir vienais metais anksčiau negu buvo numatyta pagal paramos projektą pasodino augalus – svarainius. Geotekstilei pirkti patyrė beveik 16 000,00 Eur išlaidų, kurioms apmokėti tiekėjams neužteko nuosavų lėšų, nes ne tik apmokėjo likusią sumą už traktorių, bet ir turėjo papildomų išlaidų. Molėtų rajone yra kietas molingas dirvožemis ir aplinkiniai ūkininkai negalėjo tinkamai suarti viso pagal projektą svarainiams sodinti numatyto žemės ploto (6 ha). Todėl įsigijo Nyderlandų kompanijos gaminamą unikalią techniką – frezą, tam išleido nuosavų lėšų 16 274,5 Eur su PVM. Toks įrenginys yra ne tik inovatyvus, bet ir pirmasis Baltijos šalyse. Su šia freza paruošė visus 6,5 ha, kuriuos 2023 m. rudenį užsodino svarainiais. 2023 m. rinkoje pabrango svarainių sodinukai ir jiems turėjo skirti daugiau lėšų negu buvo numatyta jo verslo plane. Atsižvelgdamas į nurodytas papildomas išlaidas, geotekstilės kainai apmokėti ir atsiskaityti su prekių tiekėju reikalingą sumą norėjo pasiskolinti iš jį kredituojančios kredito įstaigos, kuri sutiko sudaryti paskolos sutartį reikalingai sumai (apie 16 000 Eur) už geotekstilę apmokėti įkeičiant traktorių. Prašyme NMA informavo, kad visi jo ūkio rodikliai kontroliniu paramos laikotarpiu bus vykdomi ir paskola 5 metų laikotarpiui nesukels neigiamo poveikio jo ūkininko ūkio veiklai, o atliktos papildomos investicijos pagerins augalų augimo sąlygas, didins produkcijos kiekius ir sumažins laiko bei energijos sąnaudas svarainių sodinukų priežiūrai. Pažymi, kad 2024 m. vasario 2 d. pateikė NMA galutinę Projekto „Jaunojo ūkininko L. svarainių ūkio įkūrimas“ (toliau – Projektas) įgyvendinimo ataskaitą Nr. 9JU-KU-22-1- 04676-PI001 (toliau – Projekto ataskaita) ir galutinį mokėjimo prašymą Nr. 19JU- KU-22-1-04676-MP002 (toliau – Mokėjimo prašymas). Iš esmės visos Projekte numatytos veiklos jau buvo įgyvendintos, t. y. svarainių sodinukais užsodintas visas pagal Projektą numatytas plotas, pasodinti grybai ir padarytos visos esminės Projekto išlaidos pagal verslo planą, liko tik tolesnė pasodintų augalų priežiūra ir pan.

Nurodo, kad 2024 m. kovo 24 d. Sprendimu 1 Agentūra netenkino prašymo ir neleido įkeisti iš paramos lėšų ir jo nuosavų lėšų bei įsigytą turtą (traktorių su žoliapjove). Mano, kad Agentūros Sprendimas 1 nepagrįstas ir neproporcingai riboja jo teisę į nuosavybę, riboja jo kaip jaunojo ūkininko ūkinės veiklos laisvę, yra diskriminuojantis, todėl yra neteisėtas ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Vertina, kad kai kurios Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Administravimo taisyklės) nuostatos, t. y. jose nustatyti apribojimai, yra nepagrįsti ir neproporcingi, nes nepagrįstai ir neproporcingai riboja jo teises ir užkerta jo galimybes pasiskolinti ūkio įsikūrimui reikalingas lėšas įkeičiant turtą, ir tie ribojimai galioja ne tik Projekto įgyvendinimo, bet ir stebėsenos laikotarpiu, be to, neatitinka ir Taisyklių 6-8 punktuose nustatyto prioriteto, tikslinių sričių ir kompleksinių tikslų. Remiasi Taisyklių 16.5 papunktyje nustatytais reikalavimais. Teigia, kad Taisyklėse ir Administravimo taisyklėse nėra numatyta, kad priimant sprendimą dėl leidimo įkeisti iš paramos lėšų įsigytą turtą atsižvelgiama į jaunojo ūkininko nuosavų lėšų dalį, panaudotą įsigyjant iš paramos įsigyjamą turtą, neatsižvelgiama į tai, kad gal jau yra įvykdytos viso projekto veiklos ir liko tik stebėsenos laikotarpis, taip pat neatsižvelgiama į sumą, kurią norima pasiskolinti. Šiais aspektais, mano, Taisyklėse nustatyti apribojimai yra nepagrįsti ir neproporcingi. Vertina, kad nurodytas reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 10 punkte nustatyto proporcingumo principo.

Pažymi, kad pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-210 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023­2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Jaunųjų ūkininkų 2023 m. taisyklės), jau nuo 2023 m. (t. y. vienais metais vėliau negu jo pateikta paramos paraiška) jaunieji ūkininkai turi galimybę gauti ne tik didesnę dotacijos (vienkartinės išmokos) sumą, t. y. iki 60 000 Eur (2022 m. galima buvo kreiptis dėl paramos tik iki 40 000 Eur), bet papildomai gali gauti ir lengvatinę paskolą iki 100 000 Eur (dotacijos ir paskolos bendra suma negali viršyti 100 000 Eur), kas sudaro žymiai geresnes įsikūrimo sąlygas jauniems pradedantiesiems ūkininkams, kurie kreipiasi vienais metais vėliau. Pagal Taisykles, kurios taikomos jo projekto paraiškai, lengvatinės paskolos galimybės iš viso nenumatytos, todėl atitinkamai didesnę dalį ūkio įsikūrimo išlaidų turi prisiimti pats jaunasis ūkininkas. Jam taikomas Taisyklių ir Administravimo taisyklių reguliavimas, kuriuo remiasi NMA sprendimas, ne tik nenumato lengvatinės paskolos gavimo ūkio įsikūrimui, bet riboja net jo galimybę pasiskolinti įkeičiant iš paramos lėšų įsigytą turtą (traktorių), kuriam įsigyti nemažą lėšų dalį skyrė iš nuosavų lėšų. Mano, kad Taisyklėse nustatytas reguliavimas neužtikrina jo ir kitų jaunųjų ūkininkų lygių galimybių ir vienodų sąlygų su kitais jaunaisiais ūkininkais, kurie kreipiasi dėl paramos nuo 2023 m., pasinaudoti teikiama finansine parama jaunojo ūkininko ūkio įsikūrimui, todėl neatitinka VAĮ 3 straipsnio 6 punkte nustatyto lygiateisiškumo principo. Pagal Taisyklių ir Administravimo taisyklių reguliavimą galimybės skolintis yra apribotos nustatant sunkiai įgyvendinamas sąlygas, todėl dėl esamo teisinio reguliavimo jis finansiniu atžvilgiu yra žymiai blogesnėje situacijoje negu jaunieji ūkininkai, kurie teikia paraiškas nuo 2023 m. pagal Jaunųjų ūkininkų 2023 m. taisykles. Taisyklių ir Administravimo taisyklių reguliavimas nepagrįstai užkerta galimybes jaunajam ūkininkui pasiskolinti ūkio įsikūrimui reikalingų lėšų, net nevertinant konkrečios kiekvieno ūkininko situacijos, todėl yra nepagrįstas ir neproporcingas siekiamam tikslui – sukurti palankesnes sąlygas ūkininkams pradėti veiklą žemės ūkio sektoriuje. Nurodytas reguliavimas iš esmės užkerta galimybes ūkininkams ne tik įkeisti iš paramos lėšų įsigytą turtą, bet ir stabdo ūkio įsikūrimo veiklą, neatitinka Taisyklių 6 punkto, kuriame nustatytas prioritetas – visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti inovacines ūkių technologijas, nes skiriama paramos suma dažnai yra nepakankama, ir nesudaromos galimybės net pasiskolinti prireikus lėšų diegti inovacines ūkio technologijas ar pasikeitus rinkos situacijai. Nurodytos Taisyklių ir Administravimo taisyklių nuostatos neatitinka Taisyklių 7 punkte nurodytų tikslinių sričių – palankesnių sąlygų tinkamos kvalifikacijos ūkininkams pradėti veiklą žemės ūkio sektoriuje sudarymas ir ypač – kartų kaitos lengvinimas, taip pat neatitinka 8 punkte nurodytų kompleksinių tikslų – inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida; aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra; klimato kaitos švelninimas.

Vertina, kad formali Taisyklių 16.5 papunkčio nuostata ir Administravimo taisyklių 177.2 papunkčio nuostata, kad NMA gali leisti įkeisti iš paramos lėšų įsigytą turtą tai finansų įstaigai, kuri suteikė paskolą projektui įgyvendinti, jeigu paramos paraiškoje finansų įstaigos suteiktą paskolą pareiškėjas įvardijo kaip vieną iš projekto finansavimo šaltinių ir jeigu Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip, iš esmės yra ne tik deklaratyvi, bet ir nelogiška, nes paraiškos pateikimo metu nėra galimybės pateikti kredito įstaigos paskolos suteikimo galimybę patvirtinančius dokumentus, nes dar nėra ir paties už paramą įsigyto turto, kurį vėliau gali būti prašoma leisti įkeisti gaunant kredito įstaigos paskolą. Nurodytas reguliavimas nesudaro galimybių prieš priimant sprendimą NMA įvertinti faktinę kiekvieno ūkininko situaciją.

Paaiškina, kad į Ministeriją kreipėsi, vadovaudamasis VAĮ 10 straipsnio 3 dalimi, nes būtent Ministerijos rengtais ir Žemės ūkio ministro priimtais įsakymais yra grindžiamas Agentūros Sprendimas 1, todėl Ministerija, įvertinusi skunde pateiktas aplinkybes ir argumentus, turėjo galimybę pati priimti sprendimą tobulinti savo priimtus teisės aktus, pažeidžiančius jo teises, nurodytas skunde. Tačiau Ministerija neįvertino jo argumentų dėl Taisyklių ir Administravimo taisyklių nustatytų apribojimų pagrįstumo ir proporcingumo, taip pat dėl minėtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kuriuos jis turi atitikti ir kurie faktiškai jam yra neįgyvendinami, todėl nesudaro realios galimybės gauti sutikimą įkeisti iš paramos lėšų įsigytą turtą.

Pažymi, kad jam yra ribojama galimybė įkeisti iš paramos įsigytą turtą, kurį tik iš dalies finansavo paramos lėšos, tai pažeidžia ir jo teises, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) bei įstatymuose. Remiasi Konstitucijos 23 straipsniu ir teigia, kad jo teisė įkeisti iš paramos lėšų įgytą turtą ribojama ne įstatymu, o Ministro įsakymu, o nustatytas ribojimas neatitinka visuomenės interesų, nes yra neproporcingas siekiamam tikslui.

Akcentuoja, jog patenkinus skundą, jam būtų sudaryta galimybė pasiskolinti įkeičiant traktorių arba gauti lengvatinę paskolą, kad galėtų atsiskaityti su prekių tiekėju už geotekstilę. Susidarius situacijai, kai negali atsiskaityti su prekių tiekėju, 2023 m. rudenį kreipėsi į kredito įstaigą, kuri buvo suteikusi paskolą įsigyti žemės sklypą su pastatais dėl paskolos suteikimo. Kredito įstaiga paprašė pateikti ūkio 2022-2023 m. veiklos rezultatus atspindinčias veiklos ir buhalterines ataskaitas. Ataskaita už 2023 m. galėjo būti parengta tik pasibaigus 2023 metams. Pateikus ūkio veiklos ataskaitą, kredito įstaiga sutiko suteikti paskolą, kad galėtų apmokėti už geotekstilę, tačiau tam turiu įkeisti turtą. Vienintelis turtas, kurį gali įkeisti reikiamai sumai, yra iš dalies iš paramos lėšų įsigyta ūkio technika – traktorius su žoliapjove, tačiau tokiam įkeitimui reikalingas NMA sutikimas. NMA ir Ministerija nedavė sutikimo įkeisti iš dalies iš paramos lėšų įsigyto turto.

Akcentuoja, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka ne su NMA Sprendimu 1, o su Administravimo taisyklių ir Taisyklių nuostatomis, kuriomis remiantis buvo parengtas NMA Sprendimas 1. NMA nėra teisės aktų (Taisyklių ir Administravimo taisyklių) leidėja, todėl teisės aktus taiko taip, kaip jie yra įtvirtinti. Minimų teisės aktų leidėja yra ŽŪM, kuri Sprendimu 2 pareiškėją aiškiai informavo, jog įvertins jo teikiamus siūlymus bei esant poreikiui, keis teisinį reguliavimą. Nors ŽŪM Sprendimą 2 įvardija tik kaip rekomendacinio pobūdžio, tačiau NMA negali teisės aktų taikyti kitaip, nei juos aiškina teisės akto leidėjas, t. y. ŽŪM. Kadangi ŽŪM Sprendime 2 konstatavo, kad Administravimo taisyklės pagrįstai neleidžia įkeisti turto, NMA negali elgtis priešingai ir taikyti tokį Prašymo vertinimą, kuris prieštarautų ŽŪM išleistiems teisės aktams. Teisės aktų turinys priklauso nuo teisės akto leidėjo, kuris nurodė, kad pastebėjimai dėl teisės aktų nuostatų gauti bei gali būti vertinami, esant tokiam poreikiui.

Akcentuoja, kad jeigu NMA ignoruotų Administravimo taisyklių 177.2. papunktį ir tenkintų pareiškėjo Prašymą, jam būtų sukuriamos išimtinės sąlygos, lyginant su kitais paramos gavėjais, kurie teikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ 2019 m. NMA pažeistų lygiateisiškumo principą kitų paramos gavėjų atžvilgiu. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, savo parašu patvirtino, kad jam yra žinomos taisyklių nuostatos. Be to, tiek Taisyklės, tiek Administravimo taisyklės yra skelbiamos viešai ir yra prieinamos kiekvienam asmeniui, todėl pareiškėjas galėjo ir turėjo su jomis tinkamai susipažinti dar prieš pateikiant Paraišką. Jeigu pareiškėjas manė, kad atitinkami Taisyklių reikalavimai yra neįgyvendinami, galėjo laisva valia rinkis ar teikti Paraišką ir prisiimti įsipareigojimus, ar ne, kadangi dalyvavimas paramos teikimo programoje nėra privalomas ir tai yra konstatuota suformuotoje teismų praktikoje.

Pažymi, kad pareiškėjas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklėse nuo 2023 m. jokia forma nėra įtvirtinta, kad 2023-2027 metų programavimo laikotarpio taisyklės yra taikomos 2014-2020 metų programavimo laikotarpiui. NMA netaiko naujo finansavimo periodo taisyklių ankstesnėms paraiškoms, teiktoms pagal ankstesnį finansavimo periodą.

Teigia, kad NMA Sprendimas 1 atitinka keliamus reikalavimus, nes jame buvo išdėstytos visos aktualios teisės aktų nuostatos, kurios buvo susietos su faktinėmis aplinkybėmis, t. y. faktu, kad Paraiškoje pats pareiškėjas nebuvo nusimatęs finansavimo skolintomis kredito įstaigos lėšomis.

Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Administravimo taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ (toliau- Taisyklės).

2024 m. vasario 29 d. pateikė NMA prašymą dėl leidimo įkeisti iš Paramos lėšų įsigytą turtą. Prašyme nurodė, kad visi jo ūkio rodikliai kontroliniu paramos laikotarpiu bus vykdomi ir paskola 5 metų laikotarpiui nesukels neigiamo poveikio jo ūkininko ūkio veiklai, o atliktos papildomos investicijos pagerins augalų augimo sąlygas, didins produkcijos kiekius ir sumažins laiko bei energijos sąnaudas svarainių sodinukų priežiūrai.

Ginčijamu Sprendimu 1 NMA netenkino šio pareiškėjo prašymo, ir jį grindė tuo, kad pagal Taisyklių 16.5. punktą pareiškėjas užtikrina tinkamą verslo plano finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, iš veiklos gautinas lėšas – kuris turi būti pagrįstas verslo plano finansinių ataskaitų duomenimis ir (arba) nurodytas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos pagrindžiamos kartu su paramos paraiška pateikiant finansų įmonės arba kredito įstaigos paskolos arba finansinės nuomos (lizingo) suteikimo galimybę patvirtinančius dokumentus. Su finansų įmone arba kredito įstaiga pasirašyta paskolos sutartis arba finansinės nuomos (lizingo) suteikimo galimybę patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki verslo plano įgyvendinimo pradžios. Tuo atveju, jei verslo plano finansavimo šaltinis keičiamas, pateikiamas raštiškas patvirtinimas, kad atitinkamą verslo plano dalį pareiškėjas įgyvendins nuosavomis lėšomis bei Taisyklių 17.2 punkte nurodytu įpareigojimu pareiškėjui nekeisti verslo plano įgyvendinimo vietos, nesuderinus su Agentūra, nekeisti veiklos pobūdžio, tikslų ar įgyvendinimo sąlygų (numatyta žemės ūkio veikla turi būti vykdoma iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto, išskyrus biologinį turtą, nuo sprendimo skirti paramą priėmimo iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos.

Taip pat Administravimo taisyklių 177.2. punkto nuostata, pagal kurią NMA gali leisti įkeisti iš paramos lėšų įsigytą turtą tai finansų įstaigai, kuri suteikė paskolą projektui įgyvendinti, jeigu paramos paraiškoje finansų įstaigos suteiktą paskolą pareiškėjas įvardijo kaip vieną iš projekto finansavimo šaltinių ir jeigu Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip.

Pareiškėjas nesutikimą su šiais sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad aptariamos Administravimo taisyklių ir Taisyklių nuostatos nepagrįstai ir neproporcingai riboja jo teises ir užkerta jo galimybes pasiskolinti ūkio įsikūrimui reikalingas lėšas įkeičiant turtą, jos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitų aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms ir pan.. Tuo tikslu prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar nurodytos Taisyklių ir Administravimo taisyklių nuostatos atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, 6 punkte įtvirtintą lygiateisiškumo principą, konstitucinį teisingumo principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, kitus skunde nurodytus įstatymus.

Pareiškėjas iš esmės šių aplinkybių ir neginčija. Kaip minėta, jis reikalavimą panaikinti šiuos sprendimus iš esmės grindžia tuo, kad aptariamos Administravimo taisyklių ir Taisyklių nuostatos, kuriomis grindžiami ginčijami sprendimai, neatitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų.