- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- 2YT-3486-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38082-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Pareiškėjas
- N. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
N. Š. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3–5), kuriame prašo: 1) panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės (toliau – antstolė) 2018 m. lapkričio 5 d. atsakymą Reg. Nr. S018-18296 „Dėl informacijos pateikimo ir įpareigojimo vykdymo“ (toliau – 2018 m. lapkričio 5 d. atsakymas), kuriame nurodyta, jog teisinio pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus nėra, ir kuriuo pareiškėja įpareigota iki 2018 m. gruodžio 1 d. geruoju įvykdyti teismo sprendimą, 2) sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/18/01564, kurioje vykdomas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad ji 2018 m. spalio 22 d. kreipėsi į antstolę su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/18/01564, kurioje vykdomas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, kuriuo ji įpareigota savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius – sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį, esančius (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau kartu – savavališkai pastatyti statiniai); antstolė 2018 m. lapkričio 5 d. atsakymu jos prašymo netenkino ir įpareigojo ją iki 2018 m. gruodžio 1 d. įvykdyti teismo sprendimą – savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius bei pateikti antstolei sprendimo įvykdymo įrodymus; su antstolės 2018 m. lapkričio 5 d. atsakymu ji nesutinka. Pareiškėja nurodė, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, kuria jai leista teisės aktų nustatyta tvarka iki 2018 m. vasario 1 d. įteisinti savavališkai pastatytus statinius, ji kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 48SD-3882-(14.48.104.) ir įpareigoti pakeisti 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14-48.2.)-4872 1.2 punkto paskutinę eilutę, nes, jos manymu, aukščiau nurodyto įsakymo pakeitimas leistų įsiterpusius valstybinės žemės sklypus Nr. A169 ir Nr. B169 (kurių dalyje stovi jai priklausantys statiniai) suformuoti bei prijungti (jai juos išperkant) prie jos sodo sklypo. Nurodė, jog minėtame skunde ji Vilniaus apygardos administracinio teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties vykdymo procesą, tačiau teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi jos prašymo netenkino, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį paliko nepakeistą, Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs jos skundą, 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu jį atmetė, tačiau sprendimą ji apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl jis nėra įsiteisėjęs. Pabrėžė, jog ignoruodama šį aukščiau nurodytą svarbų teisinį faktą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014 būtų nedelsiant įvykdytas, išieškotoja nesulaukusi apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultato, kreipėsi į antstolę, pateikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo išduotą 2018 m. rugsėjo 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-300-494/2014, kurį antstolė priėmė ir atliko pirminius vykdymo veiksmus: 2018 m. spalio 1 d. parengė raginimą įvykdyti sprendimą Reg. Nr. S018-16196 (toliau – Raginimas), kuriame ji raginama per 10 dienų nuo Raginimo gavimo dienos sprendimą įvykdyti – savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius, o neįvykdžius nurodytų įpareigojimų, leidžiama Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę jos lėšomis, taip pat ji paraginta sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą vykdymo išlaidas, Raginime ji informuojama, jog nustatytu terminu įpareigojimo neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius, bus pradėta procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje ir paaiškintas šios procedūros įvykdymas. Pareiškėja paaiškino, kad siekdama įvykdyti kasacinio teismo nutartimi jai suteiktą leidimą įteisinti statinius, ji dar 2017 m. gegužės mėnesį kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydama informuoti, kokius dokumentus ji turi pateikti bei kokius veiksmus atlikti, kad savavališkai pastatytų statinių įteisinimo procesas būtų pradėtas kaip įmanoma greičiau ir užbaigtas ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 1 d., kuri 2017 m. gegužės 30 d. atsakyme Nr. (2.34)-2D-7552 nurodė, kad savavališkai pastatytų statinių įteisinimas pagal kasacinio teismo nutartį yra susijęs su įsiterpusių valstybinės žemės sklypų suformavimo ir prijungimo prie žemės sklypo procedūra. Pareiškėjos manymu, jai priklausančių savavališkai pastatytų statinių (kurie iš dalies užima valstybinę žemę, kuri 1992 m. generaliniame plane buvo numatyta pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169), įteisinimas yra tiesiogiai susijęs ir net neatsiejamai priklauso nuo valstybinės žemės sklypų Nr. A169 ir Nr. B169 suformavimo ir prijungimo (išperkant juos iš valstybės) prie jai priklausančio sodo žemės sklypo Nr. 169, kas sudarė jai teisinį bei faktinį pagrindą kreiptis į administracinį teismą su skundu, nes jos prašomas įsakymo pakeitimas leistų nurodytus, įsiterpusius valstybinės žemės sklypus Nr. A169 ir Nr. B169 suformuoti bei prijungti (juos išperkant) prie sodo sklypo. Pareiškėjos įsitikinimu, tik išdėstytu būdu ir tvarka gali būti įgyvendintas kasacinio teismo nutartimi jai suteiktas leidimas teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti prieš daugiau nei 20 metų pastatytus statinius. Pažymėjo, kad nesustabdžius vykdomosios bylos teismų aktų vykdymas prives prie jai priklausančio nekilnojamojo turto nugriovimo (sunaikinimo), bus padaryta labai didelė turtinė žala, kuri būtų neproporcinga priemonė. Pareiškėjos teigimu, antstolės 2018 m. lapkričio 5 d. atsakyme niekaip nepaaiškinta, kuo pasireikštų jos, kaip skolininkės, privilegijuota padėtis bei kokiu būdu nukentėtų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos interesai, jei vykdymo veiksmai būtų sustabdyti. Teigė, kad antstolės teigimas ne tik kad neparemtas jokiais paaiškinimais, bet dar ir prieštarauja kasacinio teismo nutartyje suformuotoms nuostatoms, jog nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiamas jos nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo klausimas ir savavališkai pastatytų statinių įteisinimo klausimas. Pažymėjo ir tai, jog prašyme ji antstolę informavo ir apie tai, kad 2018 m. liepos mėnesį kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Antstolė 2018 m. lapkričio 29 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01564 Reg. Nr. S018-20155 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui (b. l. 1–2). Patvarkyme antstolė nurodė, kad ji vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-300-494/2014, išduotą 2018 m. rugsėjo 20 d., dėl įpareigojimo pareiškėjai nugriauti savavališkai pastatytus statinius; 2018 m. spalio 1 d. vykdomojoje byloje priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, Raginimas; vykdymo procese 2018 m. spalio 25 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/18/01564; 2018 m. lapkričio 5 d. prašymas išnagrinėtas, informuojant pareiškėją, kad teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą nėra. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinę bylą išnagrinėjo 2014 m. gegužės 27 d., Vilniaus apygardos teismas civilinę bylą išnagrinėjo 2015 m. birželio 9 d., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi papildė žemesniųjų instancijų teismų sprendimus, leisdamas įteisinti savavališkai pastatytus statinius iki 2018 m. vasario 1 d., vykdomasis dokumentas pateiktas vykdymui 2018 m. spalio 1 d. – taigi, iš esmės dar 2014 m. buvo konstatuota, jog statiniai pastatyti savavališkai, tačiau per 4 metus jie nebuvo nei nugriauti, nei įteisinti. Antstolės teigimu, pareiškėjos skunde nėra nei vieno atvejo, numatyto CPK 626–627 straipsniuose, įpareigojančio antstolę arba suteikiančio teisę antstolei stabdyti vykdomąją bylą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime į skundą nurodė, kad jai 2018 m. spalio 1 d. raštu kreipiantis į antstolę dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014 priėmimo vykdyti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 jau buvo įsiteisėjusi, o terminai (tiek iki 2018 m. vasario 1 d. įteisinti savavališkai pastatytus statinius, tiek iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. juos nugriauti, jei iki 2018 m. vasario 1 d. nebus įteisinti) jau buvo pasibaigę, ji turėjo pareigą pateikti, o antstolė turėjo pareigą priimti vykdomąjį raštą vykdyti. Pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nei teisinis pagrindas – konkreti teisės aktų nuostata, apribojusi, uždraudusi Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti ir antstolei priimti vykdomąjį raštą vykdyti, nei faktinis pagrindas – konkrečios aplinkybės, paneigiančios jau egzistavusią pareiškėjos pareigą vykdyti įsiteisėjusį kasacinio teismo sprendimą, nėra nurodyti. Mano, kad pareiškėjos teiginiai dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos svarbių faktų ignoravimo vykdomojo rašto pateikimo vykdyti kontekste laikytini teisiškai nereikšmingais ir nepagrįstais. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 pareiškėjai buvo suteikta galimybė savavališkai pastatytus statinius įteisinti, nesudaro pagrindo teigti, kad savavališkai pastatytus statinių įteisinimas gali būti atliktas bet kada, per neapibrėžtą laiką, kasacinis teismas jai suteikė galimybę įteisinti savavališkai pastatytus statinius per aiškų, konkretų nutartyje nurodytą terminą (iki 2018 m. vasario 1 d.), kuris jau seniai yra pasibaigęs, šiuo metu galimybė įteisinti savavališkai pastatytus statinius jau nebeegzistuoja, priešingai, šiuo metu pareiškėja turi egzistuojančią vykdytiną pareigą savavališkai pastatytus statinius griauti.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0177/18/01564 nustatyta, kad antstolei yra pateiktas vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-300-494/2014, išduotas 2018 m. rugsėjo 20 d., dėl įpareigojimo pareiškėjai nugriauti savavališkai pastatytus statinius (v. b. l. 16–18); vykdomojoje byloje 2018 m. spalio 1 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 19), vykdymo išlaidų apskaičiavimas (v. b. l. 20), Raginimas (v. b. l. 21), kuriuo pareiškėja įpareigota per 10 dienų nuo Raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą, t. y. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius, taip pat jai nurodyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. vykdomajame rašte nurodyta: atsakovei N. Š. neįvykdžius 2, 3 punktuose nurodytų įpareigojimų, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti nurodytus sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį bei metalinės tvoros dalį (taškai Faktinės situacijos schemoje 9, 10, 11, 12, 13, 14), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, 1992 m. generaliniame plane numatytoje pravažiavimui tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę atsakovės N. Š. lėšomis, taip pat jai nurodyta sumokėti 34,81 Eur vykdymo išlaidas; šie procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo išsiųsti jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), bei įteikti jai asmeniškai 2018 m. spalio 5 d. (v. b. l. 22); pareiškėja 2018 m. spalio 22 d. pateikė antstolei prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo (v. b. l. 32–33), jį motyvuodama tuo, jog ji pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 48SD-3882-(14.48.104.), įpareigoti pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14-48.2.)-4872 1.2 punkto paskutinę eilutę, nes aukščiau nurodyto įsakymo pakeitimas leistų įsiterpusius valstybinės žemės sklypus Nr. A169 ir Nr. B169 (kurių dalyje stovi jai priklausantys statiniai) suformuoti bei prijungti (jai juos išperkant) prie jos sodo sklypo, minėtu skundu pareiškėja taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 vykdymą, jos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo atmestas, o šios nutarties teisėtumas patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi (v. b. l. 29–31). Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos aukščiau nurodytą skundą, 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu jį atmetė (administracinė byla Nr. I-2806-821/2018), pareiškėja dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris dar nėra išnagrinėtas. Nustatyta, kad antstolė 2018 m. lapkričio 5 d. atsakymu atsakė į pareiškėjos 2018 m. spalio 22 d. prašymą stabdyti vykdomąją bylą, prašymo netenkino, nurodydama, kad pagrindų vykdomosios bylos sustabdymui nėra ir pakartotinai įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. gruodžio 1 d. geruoju įvykdyti teismo sprendimą – savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius (v. b. l. 43); su antstolės 2018 m. lapkričio 5 d. atsakymu pareiškėja nesutinka, prašo jį panaikinti bei prašo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/18/01564; antstolė 2018 m. lapkričio 29 d. patvarkymu pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti teismui (b. l. 1–2).
Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar antstolė teisėtai ir pagrįstai atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/18/01564 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014, esant dar neįsiteisėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimui, priimtam administracinėje byloje Nr. I-2806-821/2018.
CPK 625 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).
Pagal CPK 626 straipsnį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
Pagal CPK 627 straipsnį, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.
Teismas akcentuoja, kad vykdomoji byla turi būti stabdoma tik egzistuojant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui (CPK 626, 627 straipsniai).
Pažymėtina, kad antstolis spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Iš pareiškėjos skundo turinio nustatyta, kad pareiškėja siekia, jog būtų sustabdyti vykdymo veiksmai, nes mano, kad galimai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gali patenkinti jos apeliacinį skundą, kuriuo yra skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas jos skundas dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Tačiau, kaip jau teismo pažymėta aukščiau, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus tik kai yra CPK 626 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus tik kai yra CPK 627 straipsnyje įtvirtinti pagrindai. Įstatymas nesuteikia antstoliui teisės pačiam nuspręsti, kad yra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus kitais nei CPK 626–627 straipsniuose nustatytais pagrindais.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokio įrodymo, iš kurio būtų galima padaryti išvadą, jog yra pagrindas vykdomosios bylos sustabdymui, t. y., jog egzistuoja CPK 626 straipsnyje ar CPK 627 straipsnyje nurodyta bent viena priežastis (CPK 178, 626, 627 straipsniai), todėl teismas visiškai sutinka su antstolės teiginiu, kad iš esmės vykdomojoje byloje jokių fakultatyvių bei privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų nėra, o apeliacinio skundo administracinėje byloje padavimas ir jo nagrinėjimas administraciniame teisme savaime nereiškia, kad tai yra pagrindas vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymui.
Nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinę bylą išnagrinėjo 2014 m. gegužės 27 d., Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka šią bylą išnagrinėjo 2015 m. birželio 9 d., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bylą išnagrinėjęs kasacine tvarka, 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi papildė žemesniųjų instancijų teismų sprendimus, leisdamas pareiškėjai įteisinti savavališkai pastatytus statinius iki aiškiai nurodytos konkrečios datos – 2018 m. vasario 1 d., taip pat nurodė pareiškėjai aiškų ir konkretų terminą – per 6 mėnesinius nuo 2018 m. vasario 1 d. (t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.) pareiškėjai neįteisinus savavališkai pastatytų statinių jai savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius, kartu nurodė, jog pareiškėjai neįvykdžius aukščiau nurodytų veiksmų, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytus statinius bei sutvarkyti statybvietę pareiškėjos lėšomis; antstolei 2018 m. rugsėjo 20 d. vykdomasis dokumentas Nr. 2-300-494/2014 pateiktas vykdymui 2018 m. spalio 1 d. Taigi, teismo sprendimas, kurio pagrindu antstolė vykdo išieškojimą, yra įsiteisėjęs, terminai – tiek iki 2018 m. vasario 1 d. įteisinti savavališkai pastatytus statinius, tiek iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. juos, jei neįteisinti iki 2018 m. vasario 1 d., nugriauti – suėję, todėl teismo sprendimas turi būti įvykdytas (CPK 18 straipsnis).
Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad kiekvienas asmuo savo teises turi ginti laiku, tinkamai ir įstatymų nustatyta tvarka, kiekvienas asmuo pats pasirenka, kokiu būdu, forma gins savo teises, todėl turi pats prisiimti iš to kylančias pasekmes. Dar kartą teismas akcentuoja, kad pareiškėjai nustatytas terminas įteisinti savavališkai pastatytus statinius baigėsi 2018 m. vasario 1 d., iki 2018 m. vasario 1 d. jų neįteisinus nustatytas terminas juos nugriauti savo lėšomis jai baigėsi 2018 m. rugpjūčio 1 d., šiuo metu galioja kasacinio teismo leidimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytus statinius bei sutvarkyti statybvietę pareiškėjos lėšomis.
Pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 5 d. atsakymo priėmimo momentu, Vilniaus regiono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas buvo galiojantis, todėl antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586–587 straipsniai). Pabrėžtina, kad CPK ir kiti įstatymai nesuteikia teisės antstoliui stabdyti vykdomąją bylą kitais pagrindais, negu yra numatyta CPK 626–627 straipsniuose.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad jei antstolė būtų tenkinusi pareiškėjos prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, ji būtų pažeidusi vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą nei pagal CPK 626 straipsnį, nei pagal CPK 627 straipsnį šiuo atveju nėra, antstolės 2018 m. lapkričio 5 d. atsakymas yra pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.
Kartu teismas pažymi, kad pareiškėjos skunde pateiktas prašymas taikyti laikinąsias priemones išspręstas atskirai kitoje byloje Nr. 2YT-43796-566/2018, todėl šioje byloje nebuvo sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu teismas
nutaria:
pareiškėjos N. Š. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.