Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims V. M., Valstybės įmonei Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimo nepateikė, jai apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CK 5.3 str. palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Turto valdymo būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiauso Teismo. 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, Lietuvos Aukščiauso Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Tais atvejais, kai palikimą sudaro butas/gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute/name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute/name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su butu/namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiauso Teismo. (toliau ir LAT) 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, LAT 2011 m. spalio 11 d. nutartį civ. b. Nr. 3K-3-381/2011, LAT 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-210/2008, LAT 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-392/2001).

Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro išrašo matyti, jog P. M. mirė santuokoje su B. Z. M., gim. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog B. Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. M., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro išrašo taip pat matyti, kad P. M. turėjo tris vaikus: V. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatyta, kad registre nėra įregistruotų palikėjo P. M. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.

Iš 2023 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro pranešimo nustatyta, kad po P. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai iki dabar nesikreipė su pareiškimu užvesti paveldėjimo bylą, paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams nėra išduotas.

Po P. M. mirties liko nekilnojamasis turtas.

VĮ „Registrų centro“ duomenimis B. Z. M. vardu yra registruotas šis nekilnojamas turtas, žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamasis namas, 2 ūkiniai pastatai, įgyti (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 555. Žemės sklypas įgytas 2008 m. gegužės 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3855.

Tiek Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau SŠK), tiek 2000 m. civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas, vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (žr., pvz., LAT 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002).

Taigi nesant sudarytos vedybų sutarties preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Paprastai preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto, o kita pusė, mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis (CK 3.117 straipsnio 4 dalis).

Taigi tiek žemės sklypas, tiek pastatai yra įgyti santuokoje, sudarytos vedybų sutarties nėra, tai preziumuojama, kad P. M. priklauso 50 proc. prieš tai minėto nekilnojamo turto.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad po P. M. mirties, B. Z. M. mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją (knygutė pradėta pildyti nuo 2018 m. gegužės 29 d.), žemės mokesčius, ji ir A. M. mokėjo UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ už atliekų tvarkymą adresu, (duomenys neskelbtini). Iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad B. Z. M. vardu pradėtų vykdomųjų bylų nėra. VĮ „Registrų centras“ pažyma nustatyta, kad P. M. nuo 1987 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. spalio 26 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) B. Z. M. ir A. M. šiuo adresu savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2017 m. sausio 11 d.

Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. 23-17714266 nustatyta, kad B. Z. M. mirė (duomenys neskelbtini) Ji buvo sudariusi testamentą, kurį 2008 m. gegužės 15 d. patvirtino notarė A. Š., kuriuo ji savo sūnui A. M. paliko jai priklausantį žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini).

B. Z. M. nėra vienintelė įstatyminė įpėdinė, pagal įstatymą turi teisę paveldėti ir vaikai (CK 5.11 str., 5.13 str.). P. M. vaikai: V. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai į notarą nesikreipė dėl P. M. nustatytos turto dalies palikimo priėmimo. Prieštaravimų į bylą nėra pateikta. P. M. nuosavybės teise priklauso ½ prieš tai minėto turto. Po vyro mirties B. Z. M. perėmė jo likusį turtą, įskaitant asmeninius, namų apyvokos daiktus, baldus, dokumentus, naudojosi, valdė juos savo nuožiūra ir jais disponavo. B. Z. M. po vyro mirties pilnai mokėjo visus komunalinius mokesčius ir rinkliavas, jai nuosavybės teise priklauso ½ nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), liko ten gyventi. B. Z. M. atliko aktyvius palikimo priėmimo valdymu būdu veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. B. Z. M. faktiškai turtą pradėjo valdyti nepraėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui laikytina, kad ji priėmė palikimą po jos vyro mirties (CK 5.51 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad B. Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidusi palikimo priėmimui įstatymu nustatyto termino, faktiškai pradėdama valdyti turtą, priėmė P. M. palikimą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.