Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-651/2016

Teisėja Viktorija Teišerskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41174-2015-8

Proc. sprendimo kategorija: 1.2.14.1.3; 1.1.8.1.1;

NUTARTIS

2016 m. kovo 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta bausmė – 24 (dvidešimt keturių) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė D. B. paskirta 16 (šešiolikos) parų areštas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti iš kaltinamojo D. B. valstybės naudai 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą: 2015-07-21 apie 15.34 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 74 Eur vertės „Givenchy Neo“ 100 ml kvepalus, ir 75 Eur vertės „Armani Eau d‘Aromes Pour Homme“ 100 ml kvepalus. D. B. iš viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 149 Eur.

Nuteistojo gynėja advokatė D. Ivanauskaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo D. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad Baudžiamajame kodekse nustatyta teismo prerogatyva skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, todėl teismas tik gali atsižvelgti, tačiau nebūtinai sutikti ir taikyti prokuroro pasiūlytą bausmę (BK 54 str.).

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat konstatavo, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas, paskirdamas bausmę, vertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog D. B. teistas 24 kartus, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą bei neilgai trukus po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, nedirba. Daug kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei. Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti. Taip pat pagrįstai įvertino ir tai, kad nusikalstama veika nukentėjusiajam padarė turtinę žalą, kurios nuteistasis neatlygino. Esant nurodytiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Pažymėtina ir tai, jog teismas, nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad paskirta bausmė atitinka BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. Paskirta bausmės rūšis (areštas) bei jos dydis bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad, jo manymu, paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliantas prašo subendrinti trejais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Išaiškintina, kad teismas, priėmęs paskutinį nuosprendį, bausmes bendrina tik tada, kai kiti nuosprendžiai, kuriais nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, yra įsiteisėję. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad bausmių nesubendrino, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-11 ir 2015-12-04 nuosprendžiai neįsiteisėję. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pagrįstai nesubendrino keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių. Tačiau iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėti nuosprendžiai šiuo metu yra įsiteisėję, todėl nuteistasis ar bausmę vykdanti institucija turi teisę kreiptis į teismą, priėmusį paskutinį nuosprendį, dėl bausmių, paskirtų pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, subendrinimo.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo D. B. valstybės naudai 34,74 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. B. apeliacinį skundą.