- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- 1-1146-1123/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- O. S.
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) (galiojimas iki (duomenys neskelbtini)), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (individuali veikla), Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. vasario 17 d., apie 08.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda CX-9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2024 m. vasario 17 d., 09:23:06 val. alkoholiu matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 2060570) buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais O. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinam asis O. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad jie su bendrakeleiviais važiavo tranzitu, į Vilnių atvyko vasario 16 d., apsigyveno viešbutyje. Jie atvyko automobiliu „Mazda CX-9“, priklausančiu A. O., automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiuodami į Vilnių, jie visi pakeliui vairavo automobilį. Automobilių raktų yra dvi poros, vieni raktai yra pas jį (O. S.), kiti pas A. O.. Vakarienės metu jie šiek tiek išgėrė, buvo keturiese. Restoranai dirbo iki 23 val., paskui jie dar vaikščiojo po miestą. Išgėrinėjo visą naktį, jis (O. S.) nemiegojo. Jis išgėrė 3 kokteilius „Aperol“ ir degtinės su sultimis. Po to jis (O. S.) susipyko su A. O., jo brolis su kitais išėjo į vieną kambarį, o jis (O. S.) nuėjo į kitą kambarį, norėjo pasiimti savo daiktus ir išvykti. Norėjo vykti vienas, tačiau atėjo jo brolis, jį ramino. Jis (O. S.) nusiramino, tačiau vis tiek automobiliu išvažiavo iš aikštelės. Viešbučio darbuotojos iš pradžių nebuvo, nes nebuvo kam atidaryti vartelių, po to ji priėjo, kažką sakė, jis neprisimena ir negirdėjo, ką ji sakė, galimai ji jam sakė nevažiuoti, bet jis nekreipė į tai dėmesio. Jis kartu su broliu automobiliu nuvažiavo nuo viešbučio, už vartų, apie 20 metrų atstumu nuo viešbučio pastovėjo priešais policijos skyrių, pasikalbėjo apie 30 minučių, brolis jį įkalbėjo grįžti. Tada grįžo į viešbučio automobilių stovėjimo aikštelę. Grįžę dar kažkiek pastovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, joje po automobilio vairavimo jis su broliu dar išgėrė po porą stikliukų degtinės su sultimis, iš automobilio išlipę nebuvo, po to jis (O. S.) susirinko daiktus ir, kai užėjo į viešbutį, prie registratūros jo laukė policijos pareigūnai. Jis nuo nieko nebėgo, automobilį pats pastatė aikštelę, kelyje jokio pavojaus nesukėlė, jo niekas negaudė. Policiją iškvietė viešbučio administratorė ir pareigūnai jį sulaikė. Pareigūnams jis sakė, kad jie jo nepagavo kelyje, tačiau kai jam paaiškino, kokie yra įstatymai, jis nebesiginčijo, tada papūtė ir prasidėjo procedūra. Jam išgerta degtinė padarė didesnį poveikį, nes ji stipresnė nei kokteilis „Aperol“, bet įtakos turėjo viskas kartu. Jo kraujo tyrimams neėmė. 8.15 val. laiku jį jau nusprendė išvežti, nes jau buvo patikrinę girtumą, viskas vyko truputėlį anksčiau. Kai atvyko policija, dar buvo tamsus paros metas. Jo vairavimo stažas (duomenys neskelbtini) metai, jis niekada nebuvo padaręs pažeidimų, išskyrus neįjungtus žibintus (duomenys neskelbtini). Jo teisės galioja iki (duomenys neskelbtini), kadangi nebuvo jokių pažeidimų. Jis labai blogai vertina savo poelgį ir tikisi, kad tai pirmas ir paskutinis kartas. Automobilis yra 2023 m. gamybos, jo techninis pasas yra byloje, automobilio vertė 32 000 Eur, taip sakė tyrėja. Jis (O. S.) yra dirbantis, individualus verslininkas, dirba (duomenys neskelbtini), žmona nedirba, jis ją išlaiko. Su žmona negyvena jau kelis metus, neveda bendro ūkio, bendro turto neturi, ji turi savo namus, tačiau jie dar santuokoje. Su A. O. jis bendrauja. Prie automobilio pirkimo jis neprisidėjo, A. O. dirba, turi mamą ir gali nusipirkti automobilį, automobilį ji pirko gruodį. Jis kaltas, ne ji, todėl atsakys jis. Jis labai prašo teismo sumažinti konfiskuotiną automobilio vertę.
Kadangi kaltinamasis O. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Kaltinamasis O. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad šiuo metu keliauja po Europą, gyvena (duomenys neskelbtini) ir važiuoja tranzitu per Lietuvą į Norvegiją. 2024 m. vasario 8 d. automobiliu „Mazda CX-9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su savo broliu, jo mergina ir savo mergina A., 2024 m. vasario 16 d. atvyko į Lietuvą, atvažiavo į Vilnių ir apsistojo viešbutyje (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso nuosavybės teise jo merginai A. 2024 m. vasario 16 d. jis pirmas su savo mergina A. atvyko į viešbutį, po to jo brolis su mergina, kuri atvyko savo automobiliu. Viešbutyje įsiregistravo apie 16 val. Pėstute nuėjo iki kažkokio restorano, kur vakarieniavo. Jis prie savęs turėjo automobilio „Mazda CX-9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus, juos laikė savo tašėje. Jis su A. turėjo du raktus nuo automobilio, kad jei pamestų vienus raktus, turėtų papildomus. Vakarienės metu jis išgėrė gal tris „Aperol“ kokteilius. Po to pasivaikščiojo po miestą, užsuko į dar vieną kavinę, kur jo brolis susipyko su savo mergina, kuri išbėgo iš kavinės, tada jis (O. S.) susipyko su savo mergina A., kuri irgi išėjo, kartu su jomis išėjo ir jo brolis. Jis (O. S.) liko vienas, nežinojo, kur eiti, todėl nuėjo link viešbučio, kuriame apsistojo. Atėjęs pamatė, kad A. nebuvo, skambino jai, tačiau ji neatsiliepė, tada jis supyko, susirinko daiktus viešbutyje ir nutarė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Tai buvo jau po 23 val., nors tiksliai laiko nurodyti negali. Jis nuėjo iki automobilio „Mazda CX-9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu jį pasivijo brolis, kuris sėdo į automobilį ant priekinės keleivio sėdynės, jis (O. S.) sėdo už automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir, jam (O. S.) vairuojant automobilį, išvažiavo iš viešbučio teritorijos. Kol atsidarė viešbučio kiemo vartai, pralaukė gal apie 40 minučių. Jis nesijautė neblaivus, jautėsi pakankamai gerai. Išvažiavus iš viešbučio teritorijos, automobilį sustabdė parkavimo vietoje, prie policijos komisariato. Ten stovint automobiliui jie su broliu dar pasikalbėjo, turėjo butelį degtinės automobilyje, su broliu kalbėdamas išgėrė maždaug 70 g degtinės, brolis jį nuramino ir tuomet, vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo atgal į viešbučio teritoriją. Kiek tuo metu buvo valandų, nežino ir nurodyti negali. Nežino, kiek laiko sėdėdami automobilyje kalbėjosi su broliu. Įvažiavus į viešbučio teritoriją, automobilį „Mazda“ priparkavo toje pat vietoje, kur jis stovėjo prieš jam išvažiuojant iš viešbučio teritorijos, ir jie su broliu, sėdėdami automobilyje, kalbėjosi, jis (O. S.), išjungęs automobilio variklį, toliau vartojo alkoholį – degtinę su sultimis, maždaug 3 vienetus apie 70 gramų. Sugrįžę į viešbučio teritoriją, su broliu automobilyje dar sėdėjo gal apie 30-40 minučių, o gal ir daugiau, tiksliai laiko nurodyti negali. Po to su broliu išlipo iš automobilio, paėmė savo krepšį, į jį įdėjo butelį, stiklines, sultis, ir nuėjo į viešbutį, tai buvo maždaug apie 3.00 val. nakties, viduje jau pasitiko policijos pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas, o antru pūtimu buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko. Dėl pareikšto įtarimo, kad automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,85 promilių girtumas, kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi (b. l. 125-126, 142-143).
Liudytoja K. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 17 d. jos darbo laikas buvo nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Minėtą dieną, apie 07.20 val. gavo skambutį kaip administratorė, jog viešbučio klientas nori išvažiuot iš kiemo, kuris yra privačioje jų teritorijoje. Ji asmeniui per pokalbį paaiškino, jog dirba nuo 8 val. ir negali nuotoliu atidaryti kiemo vartelių. Prie viešbučio priėjo maždaug prieš 8 val. ir pamatė stovintį ant kelkraščio automobilį, jis buvo „Mazda“ markės, tamsios pilkos spalvos, su valstybiniais (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjo prie minėto automobilio, jame buvo du asmenys. Už vairo sėdėjo stambesnio kūno sudėjimo asmuo, beveik plikai kirptas, vilkėjo juodą striukę su treningais. Kitas sėdėjo keleivio vietoje, mažesnio kūno sudėjimo, su barzda. Priėjus prie jų, norėjo pasiteirauti, ar jie skambino ir klausė, ar ji gali atidaryti vartelius. Jie patvirtino, jog jie skambino. Bendraujant su asmeniu, kuris buvo už vairo, ji pajuto stiprų alkoholio kvapą, jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, judesiai nekoordinuoti, akivaizdžiai neblaivus. Vairuotojo paklausė, ar šventė kažką, šis atsakė, jog taip. Asmeniui pasakė, jog niekur nevažiuotų, arba ji iškvies policiją ir jis bus sustabdytas, tačiau į jos perspėjimą asmuo numojo ranka ir išvažiavo. Jam išvažiavus, ji galvojo, kad jis apsuks ratą ir grįš, tačiau supratus, jog po kurio laiko asmens nėra, paskambino 112 ir apie tai informavo policiją. Po poros minučių, tai yra apie 08.18 val., pastebėjo, jog tas pats automobilis atvyko prie viešbučio, privažiavo prie vartelių kiemo ir paprašė įleisti asmuo, kuris buvo keleivio vietoje. Ji juos įleido, už vairo buvo tas pats asmuo, kuris ir prieš išvažiuojant buvo sustojęs ant kelkraščio (stambus). Atvykus automobiliui prie viešbučio, informavo policiją ir jos laukė. Asmenį, kuris buvo už vairo galėtų atpažinti (b. l. 42-43).
Liudytoja A. O., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tačiau šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). O. S. yra jos vaikinas, su kuriuo atvažiavo į Lietuvą 2024 m. vasario 16 d. Minėtą dieną, maždaug apie 18.00 val. jie atvyko į Lietuvą, o būtent į Vilnių, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame hostelyje paliko savo daiktus ir nuėjo pasivaikščioti. Kartu su jais keliauja jos vaikino O. S. brolis kartu su savo mergina. Jie keliauja automobiliu „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jai. Išėję pasivaikščioti, keturiese nuėjo pėsčiomis į kavinę (adreso tikrai nežino) ir ten vartojo alkoholinius kokteilius, netrukus jos vaikino brolis susipyko su savo mergina ir tam, kad nekeltų kavinėje šurmulio, ši pirma atsistojo ir išėjo, po ko ji (A. O.) susipyko su savo vaikinu O. S. ir kartu su jo broliu išėjo iš kavinės pas brolio merginą į kambarį. O. S. liko kavinėje. Netrukus, jai būnant hostelio kambaryje, išgirdo triukšmą, šurmulį ir pamatė policijos pareigūnus per durų akutę. Nesuprato, kas vyksta ir dėl ko policijos pareigūnai atvyko, sužinojo įvykio eigoje, kad O. S. vairavo jai priklausantį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Asmeniškai ji nematė, kad jis vairuotų automobilį būdamas neblaivus. Vėliau išėjo į lauką ir pamatė policijos pareigūnus. Jos žiniomis raktai nuo automobilio buvo hostelyje, vaikinui nuo automobilio raktų nepadavė, kaip raktai atsidūrė pas jį, nežino. Automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai. Ji turėjo automobilį, kurį pardavė 2023 metais, kiek vėliau, turėdama papildomų pinigų, nusipirko naują automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (už kokią pinigų sumą nupirko automobilį nežino, kadangi šitų klausimų nesprendžia). O. S. yra jos vaikinas, jį pažįsta labai ilgai, maždaug apie 9 metus. Minėtą automobilį leisdavo ir patikėdavo vairuoti savo vaikinui O. S. (b. l. 47-48, 51-52).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2024 m. vasario 17 d, 08.10 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 10 minučių iš viešbučio (duomenys neskelbtini) link stoties išvažiavo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kurio vairuotojas neblaivus. Pranešė administratorė. 08.19 val. gautas pranešimas, kad vairuotojas perstatė automobilį ir grįžo atgal į viešbutį (b. l. 16-17).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus Vyriausiojo patrulio M. K. 2024 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 17 d., apie 08.10 val., Vilniuje, patruliuojant kartu su vyr. patruliu N. G., buvo gautas pranešimas, kad prieš 10 minučių iš viešbučio (duomenys neskelbtini) link stoties išvažiavo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kurio vairuotojas neblaivus. Ieškant automobilio pagal požymius ir būnant maždaug prie Vilniaus autobusų stoties, gavo informacijos patikslinimą, jog vairuotojas perstatė automobilį ir grįžo atgal į viešbutį. Atvykę nurodytu adresu šalia viešbučio (duomenys neskelbtini), pastebėjo du įtartinus asmenis, nuo kurių sklido alkoholio kvapas, einančius į viešbutį, ir iš tolo matėsi jau priparkuotas nurodytas automobilis „Mazda“, su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Paklausus, asmenys paaiškino, kad jokio automobilio nevairavo ir grįžta apsipirkę pėsčiomis iš parduotuvės. Nuvykus prie automobilio kartu su galimais pažeidėjais, jie pastebėjo vaizdo kamerą, kuri galimai užfiksavo vairavimo faktą. Kaip sakė viešbučio administratorė, vairavo O. S., kuris vairavimo faktą kategoriškai neigė, sakė, kad prie savęs jokių raktelių neturi ir nieko blogo nepadarė. Paprašius dokumentų, teigė, jog dokumentai yra viešbučio kambaryje, tačiau, nuėjus prie viešbučio kambario, besiginčydamas O. S. ištraukė dokumentą iš kuprinės. Bendravimo metu asmenys nuolat keitė parodymus, visk neigė, papasakojus jiems, jog vaizdo kamera yra užfiksavusi jų vairavimo faktą, asmuo vis tiek neigė padaręs pažeidimą ir atsisakė eiti tikrintis blaivumą. Pokalbio metu viešbučio administratorei pavyko atsukti vaizdo medžiagą, kurioje matėsi, kaip asmenys prisiparkavo. Vaizdo medžiagos dėka O. S. sutiko nueiti prie tarnybinio automobilio ir pasitikrinti blaivumą. Po pirmojo matavimo alkotesteriu rodmenys buvo 2,02 prom. O. S. ginčijosi, melavo, jog neturi automobilio raktelių patikrinimui ir jog automobilis yra žmonos, rakteliai taip pat pas ją, tačiau, prieš sodinant į tarnybinį automobilį ir atlikus paviršutinę apžiūrą, pas O. S. buvo rasti automobilio „Mazda“ rakteliai. Sekančio tikrinimo metu po 15 minučių, tikrinimo rezultatas buvo 1,85 prom. Asmuo buvo laikinai sulaikytas ir pristatytas į OVS (b. l. 18).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo E. S. 2024 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad reaguojant į įvykį dėl galimai girto vairuotojo, atvykus adresu (duomenys neskelbtini), iš minėto pastato bromo pastebėjo einančius du vyrus, kaip vėliau paaiškėjo, tai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai D. K. ir O. S.. Priėjus prie asmenų, pas O. S. dešinėje rankoje buvo pastebėti „Mazda“ markės automobilio rakteliai. Asmens buvo paprašyta pateikti transporto priemonės raktelius, asmuo jų pateikti nenorėjo, klausė, kurį būtent, nes turi tris raktelius. Bendraujant su O. S., jis informavo, jog alkoholio nevartojo, vėliau pakeitė parodymus ir pasakė, kad vartojo apie 07.30 val.. Bendraujant su asmeniu, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, akys primerktos. Tikslinant aplinkybes įvykio vietoje ir peržiūrint vaizdo stebėjimo kameras, nustatyta, jog su pranešime nurodytu automobiliu atvyko O. S., kuris neužilgo po išlipimo iš automobilio buvo sulaikytas. Asmuo iš pradžių atsisakė pasitikrinti blaivumą, tačiau jam paaiškinus, kad jam verta pasitikrinti blaivumą, po poros minučių sutiko pasitikrinti. Tikrinimo metu O. S. iškvėptame ore buvo nustatyta 2,02 prom. etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore, antro tikrinimo metu iškvėptame ore nustatyta 1,85 prom. etilo alkoholio koncentracija. Asmeniui buvo paaiškinta, kad pagal nustatytą neblaivumą jam bus iškelta baudžiamoji atsakomybė (b. l. 14).
2024 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra viešbutis (duomenys neskelbtini). Po dešine puse yra bromas, kuriame yra metaliniai varteliai, kurie atsidaro nuotoliu, praėjimas yra laisvas tik žmonėms. Praėjus pro vartelius, matomas privatus kiemas, kuriame yra automobilių stovėjimo aikštelė. Įėjus į kiemą, po kaire puse viršuje matoma baltos spalvos vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į kiemą. Kieme po dešine puse yra automobilis „Mazda“, kurio ukrainietiškas valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio variklio dangčio yra automobilio raktai, speciali „tabletė“ automobiliui užvest. Automobilis stovi priparkuotas galine dalimi į pastatą, priekine puse į kiemo vidų. Automobilis, rakteliai ir užvedimo „tabletė“ paimti. Automobilis su raktu ir jo priedu nugabentas į automobilių stovėjimo aikštelę Vilniaus raj., Avižieniai, Sudervės g. 2E (b. l. 19-29).
2024 m. vasario 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš viešbučio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atidarius pirmą vaizdo įrašą, kairės pusės viršuje matoma data ir laikas 02-07-2024 Sat 07:00:16, dešinės pusės apačioje matomas pavadinimas „Parking“. Vaizdo įraše matoma, kaip vyras laiku 07:00:26 prieina prie automobilio (iš vaizdo įrašo nesimato, kokio), kuris stovi vidinio kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje. Vyras stovi prie automobilio, arčiau bagažinės pusės. Laiku 07:01:37 matoma, kaip automobilyje užsidega šviesos ir vyras 07:03:01 atsisėda už automobilio ir, pasukęs į kairę, išvažiuoja iš kiemo.
Atidarius antrą vaizdo įrašą, kairės pusės viršuje matoma data ir laikas 02-17-2024 Sat 08:16:44, dešinės pusės apačioje matomas pavadinimas „Parking“. Vaizdo įraše matoma, kaip atvažiavęs automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeriai matosi) parkuojasi automobilių stovėjimo aikštelėje, vidiniame kieme. Laiku 08:18:10 iš minėto automobilio priekinio keleivio pusės išlipa, kaip vėliau paaiškėjo, D.. Laiku 08:18:20 iš minėto automobilio vairuotojo pusės išlipa, kaip vėliau paaiškėjo, (duomenys neskelbtini) pilietis O. S. (b. l. 33-34).
2024 m. vasario 17 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad O. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 7 val. 30 min., atlikus asmens neblaivumo patikrinimą alkotesteriu, pirmo tikrinimo metu 2024 m. vasario 17 d., 09.05 val. O. S. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 09.23 val. jam buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas (b. l. 103). Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0685 rodmenyse užfiksuoti analogiški O. S. neblaivumo patikrinimo rezultatai tiems, kurie nurodyti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 104-105). 2023 m. gruodžio 11 d. patikros sertifikate Nr. 2060570 užfiksuota, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0685 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. birželio 9 d. (b. l. 106).
Iš automobilio „Mazda CX-9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumento matyti, kad automobilis registruotas A. O. vardu (b. l. 69-70).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Mazda CX-9“, 2023 m. gamybos, vidutinė vertė Lietuvoje 2024 m. vasario mėnesį buvo 32 558 Eur su PVM (b. l. 68).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino O. S. pareikštą kaltinimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis O. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad vasario 16 d. kartu su bendrakeleiviais atvyko automobiliu „Mazda CX-9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. O.. Vakarienės metu jie šiek tiek išgėrė. Po to jie dar vaikščiojo po miestą, išgėrinėjo visą naktį. Jis pats išgėrė 3 kokteilius „Aperol“ ir degtinės su sultimis. Po to jis susipyko su A. O., jie nuėjo į atskirus kambarius, ir jis norėjo pasiimti savo daiktus ir išvykti. Norėjo vykti vienas, tačiau atėjo jo brolis, jį nuramino. Tačiau jis (O. S.) vis tiek automobiliu išvažiavo iš viešbučio aikštelės, nuvažiavo apie 20 metrų atstumu nuo viešbučio ir pastovėjo priešais policijos skyrių, pasikalbėjo apie 30 minučių, tada grįžo į viešbučio automobilių stovėjimo aikštelę. Grįžę dar kažkiek pastovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, joje po automobilio vairavimo jis su broliu dar išgėrė po porą stikliukų degtinės su sultimis, iš automobilio išlipę nebuvo, po to jis (O. S.) susirinko daiktus ir, kai užėjo į viešbutį, prie registratūros jo laukė policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Pareigūnams jis iš pradžių sakė, kad jie jo nepagavo kelyje, tačiau kai jam paaiškino, kokie yra įstatymai, jis nebesiginčijo, sutiko pasitikrinti blaivumą. Tai, kad O. S. vairavo automobilį „Mazda CX-9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,85 promilių etilo alkoholio koncentracija, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų K. B. ir A. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys bei kita bylos rašytinė medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad O. S., 2024 m. vasario 17 d., apie 08.15 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda CX-9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2024 m. vasario 17 d., 09:23:06 val. alkoholiu matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 2060570) buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis O. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis O. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo O. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau Lietuvoje neteistas (b. l. 86-87), nebaustas administracine tvarka (b. l. 82-84), paties teigimu dirbantis, turintis individualų verslą, susijusį (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam BK numatytam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga O. S. padarytai nusikalstamai veikai.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam O. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė.
Kaltinamasis O. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. vasario 17 d., 10.00 val., iki 2024 m. vasario 19 d., 10.03 val. (b. l. 113-115, 129). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam O. S. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis O. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad O. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas viršijo vidutinio girtumo ribą (daugiau nei 1,51 prom.), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, automobilį jis vairavo mieste, ryto metu, kuomet eismas yra intensyvesnis, tuo keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems kelyje buvusiems ar galėjusiems būti eismo dalyviams, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti tokio jo poelgio padarinių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis automobilį vairavo neblaivus, remiantis jo paties parodymais, praėjus nedaug laiko po alkoholio vartojimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad jis galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumą ir galimybes vairuoti automobilį. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga O. S. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams – mažesniam, negu vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad O. S. 2024 m. vasario 19 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, tokiu būdu jis realiai nebegalėjo vairuoti automobilio nuo 2024 m. vasario 19 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. vasario 19 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Mazda CX-9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis O. S. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – A. O.. Liudytoja A. O., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad minėtas automobilis priklauso jai, šiuo automobiliu ji ir jos vaikinas O. S. atvyko į hostelį, jame palikę daiktus, išėjo pasivaikščioti, ji iš hostelio į kambarį grįžo pirma, O. S. pasiliko. Po to, jai būnant hostelio kambaryje, išgirdo triukšmą, šurmulį ir pamatė policijos pareigūnus per durų akutę. Nežinojo, dėl ko jie atvyko, įvykio eigoje sužinojo, kad O. S. vairavo jai priklausantį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Asmeniškai ji nematė, kad jis vairuotų automobilį būdamas neblaivus. Jos žiniomis raktai nuo automobilio buvo hostelyje, vaikinui nuo automobilio raktų nepadavė, kaip raktai atsidūrė pas jį, nežino. Byloje nėra duomenų, kurie prieštarautų ar paneigtų šiuos liudytojos A. O. parodymus, kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, taip pat nurodė, kad automobilį būdamas neblaivus paėmė be A. O. žinios ar pritarimo, tokiu būdu teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad šis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti šį trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Mazda CX-9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Mazda CX-9“ vidutinė vertė įvykio metu buvo 32 558 eurų su PVM. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė teismo atsižvelgti į tai, konfiskuotino turto vertė yra neproporcingai didelė tai veikai, kurią kaltinamasis padarė. Kaltinamasis tiesiog laikinai perstatė automobilį, todėl mano, kad 100 procentų automobilio vertę konfiskuoti tokiu atveju būtų neteisinga ir neteisėta. Prašo teismo konfiskuoti tam tikrą vertės dalį, kuri būtų ženkliai mažesnė nei 50 procentų automobilio vertės, pagal galiojančią teismų praktiką, tokios vertės automobiliai nėra konfiskuojami pilna apimtimi. Jei kaltinamasis žinotų kiek kainuoja automobilis, tai nevairuotų automobilio. Kaltinamasis O. S. teisiamojo posėdžio metu šį savo gynėjo prašymą palaikė, prašė sumažinti konfiskuotiną automobilio vertę.
Nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo aspektu yra aktualus turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija. Pažymėtina, kad sprendžiant aptariamą klausimą, teismų praktikoje yra ir tokių atvejų, kai konfiskuojamas ir 77 170 Eur automobilis (Klaipėdos apygardos teismo apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-360-2020 – nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, vairuotojas kaltu neprisipažino, anksčiau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje bei už vairavimą būnant neblaiviam), taip pat išieškota visa konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti 40 090 Eur pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019 – asmeniui nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, jis vairavo automobilį Vilniuje, gatvėje, kurioje itin intensyvus transporto priemonių judėjimas, anksčiau nebuvo teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam).
Nagrinėjamu atveju, iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Mazda CX-9“ vertė yra 32 558 eurų su PVM, tačiau, teismo nuomone, tokios sumos išieškojimas iš kaltinamojo O. S. būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Viena vertus, kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, dirba (vykdo verslą, susijusį su (duomenys neskelbtini)), pagal pateiktus dokumentus turintis mažametį vaiką, jis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, nei už vairavimą neblaiviam, nei už kitokio pobūdžio teisės pažeidimus, kita vertus, jis savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, automobilį vairavo praėjus nedaug laiko po alkoholio vartojimo, privalėdamas suprasti, kai tokios būklės automobilio vairuoti negali, naudojamas automobilis priklauso kaltinamojo draugei A. O., su kuria jis kartu keliauja, dėl ko šis automobilis vėl gali būti naudojamas analogiškam nusikaltimui daryti. Taigi teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „Mazda CX-9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 16 000 Eur, išieškojimas.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam O. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 146-147) – panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – O. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 21 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam O. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 158,33 eurų dydžio išlaidas.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo O. S. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kadangi byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamojo gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Pavelas Ravluševičius.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant O. S. turtinę padėtį, pažymėtina, kad nors jis paties teigimu yra dirbantis (vykdantis individualią veiklą), tačiau teismas neturi duomenų apie jo gaunamas pajamas ar kitų duomenų, kurie suteiktų galimybę tiksliai įvertinti jo turtinę padėtį. Vis dėlto, įvertinus tai, kad kaltinamajam šiuo nuosprendžiu yra paskirta bauda, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota dalis automobilio vertės, sudaranti gana didelę pinigų sumą, teismas daro išvadą, kad O. S. turtinė padėtis šiuo metu yra apsunkinta, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Pažymėtina, kad šių išlaidų nepriteisti teisiamojo posėdžio metu prašė ir kaltinamojo gynėjas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
O. S., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, tai yra 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti O. S. 34 MGL, tai yra 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į O. S. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 17 d., 10.00 val., iki 2024 m. vasario 19 d., 10.03 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti O. S. galutinę 30 MGL, tai yra 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.
Paskirti O. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 19 d..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, O. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti valstybės naudai dalį automobilio „Mazda CX-9“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 16 000 Eur.
Kaltinamajam O. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – O. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos viršelio – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Nepriteisti iš kaltinamojo O. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 21 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų 158,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).
Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.