Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ nedalyvaujant, yra prašymas bylą nagrinėt atstovui nedalyvaujant,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovo J. P. 234,40 EUR žalos atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) įvykusios avarijos metu žuvus Š. S., avarijos kaltininku pripažintas transporto priemonės OPEL ASTRA, v. n. (duomenys neskelbtini), valdytojas, t.y. atsakovas J. P.. Transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB ,,Lietuvos draudimas“. Šio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB ,,Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 3136,72 EUR dydžio draudimo išmoką, 2621,04 EUR ir 515,67 EUR sumos buvo priteistos iš atsakovo ankstesniais teismo sprendimais. Per laikotarpį nuo 2015-09-25 iki ieškinio pateikimo ieškovas papildomai išmokėjo 234,40 EUR žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Atsakovui buvo teiktos pretenzijos, tačiau žala atlyginta nebuvo.

Ieškovas nurodė, jog eismo įvykio kaltininkas J. P. pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į apdraustąjį J. P. pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo.

Atsakovas J. P. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nurodė, jog Panevėžio apygardos teismas 2015-09-16 sprendime neatskleidė bylos esmės, jo atsakomybę išjungia faktas, kad nėra priežastinio ryšio.

Atsakovas taip pat nurodė ir pacitavo teismų praktiką, pagal kurią, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo nepreziumuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės yra nekvestionuotinos pilna apimtimi, nurodė, jog išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos LR CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, pacitavo teismų praktiką dėl LR CPK 185 str. įtvirtinto laisvo įrodymų vertinimo principo esmės, LR CPK 178 str. nustatytos įrodinėjimo pareigos paskirstymą, įrodymų pakankamumo ir įrodomosios reikšmės vertinimo klausimus teismų praktikoje. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, jog neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo.

Kadangi atsakovas neprieštaravo sprendimo už akių priėmimui, ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, atsakovas, pateikdamas atsiliepimą, nenurodė ir nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio jo nesutikimą su ieškovo ieškiniu, todėl 2016-04-11 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir iš atsakovo ieškovo naudai priteista 234,40 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 15 EUR žyminio mokesčio..

Atsakovas J. P. pateikė teismui pareiškimą dėl 2016-04-11 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo (teisme gautas 2016-04-21). Pareiškime atsakovas nurodė, jog savo atsiliepime jis pateikė visą eilę medžiagos iš teismų praktikos, kas jo nuomone būtų svarbu nagrinėjant bylą iš esmės teisme ir priimant teisingą sprendimą.

Kadangi atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, 2016-05-02 nutartimi atsakovui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Atsakovas šią nutartį apskundė atskiruoju skundu. 2016-09-06 Panevėžio apygardos teismo nutartimi minėta nutartis buvo panaikinta ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo. Šios nutarties pagrindu atsakovo pareiškimas buvo priimtas, Utenos rajono apylinkės teismo 2016-04-11 sprendimas už akių panaikintas, atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose tik deklaratyviai nurodo, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, bet nepateikia jokių konkrečių argumentų bei įrodymų, kodėl ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir kokias ieškovo įrodinėjamas aplinkybes atsakovas ginčija, atsakovo atsakomybė už kilusią žalą ir prievolė grąžinti draudiko išmokėtą išmoką nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šios aplinkybės turi prejudicinę galią, o šioje byloje nagrinėjamas tik draudiko papildomai išmokėtų išmokų dydžio pagrįstumo klausimas.

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

2015 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu, priimtu pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą (civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. P. dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. S., A. S., atstovaujama įstatyminės atstovės D. S., E. P.) buvo konstatuota, kad byloje nėra ginčo, kad dėl padarytos žalos kaltas atsakovas J. P., kuris vairavo transporto priemonę „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes taip pat patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga, kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako be kaltės, taikytinos LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. nuostatos, kur nurodyta, kad draudikas sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Sprendime taip pat konstatuota, jog atsakovas kliūtį matė, tačiau, būdamas eismo įvykio dalyvis (vairuotojas), nesielgė atidžiai ir rūpestingai, o nesustojęs nuvažiavo toliau, t. y. pasišalino iš įvykio vietos, o baudžiamosios atsakomybės netaikymas už pasišalinimą iš įvykio vietos negali būti vertinama aplinkybe, ribojančia teismo teisę vertinti byloje esančius įrodymus ir draudžiančia nustatyti aplinkybes, susijusias su draudiko teise į regresą realizavimu. Nurodyto pagrindu, ieškovui išmokėjus draudimo išmoką nukentėjusiojo artimiesiems, o atsakovui draudimo išmokos dydžio neginčijant, teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos atsakovo J. P. civilinei atsakomybei taikyti ir iš atsakovo ieškovo naudai priteista 2621,04 EUR išmokėtos draudimo išmokos 5 procentų dydžio palūkanos ir 435,51 EUR bylinėjimosi išlaidų bei 11,60 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio įskaitytinai nukentėjusiojo šeimai sumokėjo 234,40 EUR dydžio draudimo išmoką (po 46,88 EUR kas mėnesį). Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmokas, su pretenzijomis kreipėsi į atsakovą dėl žuvusiojo išlaikytiniui išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo, tačiau atsakovas šių reikalavimų nepatenkino ir ieškovui sumokėtų draudimo išmokų negrąžino.

Minėta, atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nurodė, jog Panevėžio apygardos teismas 2015-09-16 sprendime neatskleidė bylos esmės, jo atsakomybę išjungia faktas, kad jo atsakomybei nėra priežastinio ryšio. Atsakovas taip pat nurodė ir pacitavo teismų praktiką, pagal kurią, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo nepreziumuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės yra nekvestionuotinos pilna apimtimi, taip pat pacitavo teismų praktiką dėl LR CPK 185 str. įtvirtinto laisvo įrodymų vertinimo principo esmės, LR CPK 178 str. nustatytos įrodinėjimo pareigos paskirstymą, įrodymų pakankamumo ir įrodomosios reikšmės vertinimo klausimus teismų praktikoje. Tačiau atsakovas nei atsiliepime į ieškovo ieškinį, nei pareiškime dėl 2016-04-11 dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nei po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jis nesutinka su ieškovo ieškiniu (dėl išmokų dydžio ar kt.) ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nesutikimą su ieškovo ieškiniu.

Atsakovo atsakomybė už padarytą žalą ir jo pareiga sumokėti draudikui jo išmokėtą išmoką yra nustatyta įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ir šių aplinkybių įrodinėti ir nustatinėti iš naujo nereikia, minėtu sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (LR CPK 182 str. 1 d. 2 p., 279 str. 4 d.).

Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo jo išmokėtą išmoką kelia tų pačių aplinkybių pagrindu, tai yra dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvus Š. S., mokamos draudimo išmokos žuvusiojo dukrai A. S., tik šiame ieškovo ieškinyje prašoma priteisti suma už kitu laikotarpiu sumokėtas draudimo išmokas.

Taigi byloje laikytina nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu avarijos kaltininku pripažintas transporto priemonės OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas atsakovas J. P., transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB ,,Lietuvos draudimas“. Šio eismo įvykio metu padarytai žalai už laikotarpį 2015 m. rugsėjo mėnesį iki 2016 m. sausio mėnesio įskaitytinai ieškovas sumokėjo 234,40 EUR dydžio išmoką, kurios atsakovas gera valia ieškovui neapmokėjo, taigi pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPSVCAPD) įstatymo Nr. IX-378 22 str. 1 d. 4 p., draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina (LR TPSVCAPD įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., CK 6.263 str., 6.270 str., 6.280 str.) 234,40 EUR žalos atlyginimui regreso tvarka, taip pat iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 15 EUR (CPK 79 str., 80 str., 93 str.).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesudaro minimalios priteistinos sumos (2,77 EUR), todėl šios išlaidos nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas Basanavičiaus g. 12, LT 03600 Vilnius, naudai: 234,40 EUR žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 234,40 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-03-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 EUR žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.