- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- ATP-92-332/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-04358-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-06 nutarties, kuria A. K. prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-04 nutarimu skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-04 nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą nubaustas 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, už tai, kad jis 2015-12-04, apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu vairavo automobilį „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, alkoholio matuokliu jam nustatytas vidutinis – 1,55 prom. (+/- 1,7 proc.) girtumas.
2017-01-05 A. K. teismui pateikė prašymą sutrumpinti jam Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-04 nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-06 nutartimi A. K. prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-04 nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmestas.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - sutrumpinti jam specialiosios teisės atėmimo terminą
Skunde A. K. nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog jis (A. K.) padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,55 promilių) beveik keturis kartus viršijo leistiną maksimalią normą, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tačiau, A. K. nuomone, į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta, kai buvo nagrinėjama jo padaryto administracinio teisės pažeidimo byla. Antrą kartą vertinti šias aplinkybes būtų protingumo ir teisingumo principų pažeidimas, nes dabar teismas nagrinėjo ne teisės pažeidimo bylą, bet prašymą sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą. Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nėra numatyta, kad už vairavimą būnant neblaiviam, negalima būtų sutrumpinti termino. Šiame straipsnyje taip pat nėra nustatyta jokių girtumo laipsnių, nuo kurių priklausytų termino sutrumpinimas.
A. K. teigimu, jis teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimų, išklausė papildomą vairuotojų mokymo kursą bei praėjo medicininę ir švietėjišką atestaciją. A. K. nuomone, tai, kad Lietuvos Respublikos ANK nėra numatyta galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, o už jo padarytą pažeidimą yra nustatyta ne administracinė, bet baudžiamoji atsakomybė, negali būti motyvas atmesti jo prašymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. K. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-06 nutartį palikti nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas A. K. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ir teisingai nustatė, kad nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas A. K. galėtų būti trumpinamas.
Motyvuojamoji dalis
A. K. skundas netenkintinas.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau Lietuvos Respublikos ANK), pakeitęs iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos ATPK. Lietuvos Respublikos ANK galimybė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra numatyta. Tačiau Lietuvos Respublikos ANK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos ANK numatytas asmeniui nepalankesnis reglamentavimas, o administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, A. K. skundas nagrinėjamas vertinant teisines ir faktines aplinkybes pagal Lietuvos Respublikos ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., numatytą bylos nagrinėjimo tvarką.
Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).
Pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu, bei kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Iš A. K. skundo argumentų, galima suprasti, kad, A. K. nuomone, jam nepagrįstai netaikytos Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatos ir nesutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Tačiau apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-04 nutarimu jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, joje esantys duomenys patvirtina, jog formalias Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. numatytas sąlygas A. K. atitinka, tačiau tai dar nereiškia, kad teismas privalo priimti būtent A. K. prašomą sprendimą, kadangi, kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatų taikymo klausimas yra teismo teisė, o ne pareiga ir teismas, įvertinęs svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.
Konkrečiu atveju apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios A. K. atsakomybę ir sudarančios pagrindą pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatas, nėra. Tokias skundą nagrinėjančio teismo išvadas pagrindžia tai, kad A. K. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.), sukėlė pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai (sau, aplinkiniams eismo dalyviams), jam nustatytas girtumo laipsnis (1,55 promilės) žymiai viršijo leistiną maksimalią normą. Be to, kaip matyti iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, A. K. praeityje yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai neigiamai apibūdina A. K. asmenybę, rodo, kad jis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. K. asmenybė neduoda pagrindo manyti, jog sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai.
Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl tai, kad A. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, ir pats žinodamas, kad jam būtinas vairuotojo pažymėjimas, pablogino tiek savo, tiek savo artimųjų padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-06 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti A. K. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-06 nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.