Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Jūratės Tamašauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 183 906,31 Lt žalos (nuostolių) ir 500 Lt advokato išlaidų atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. buvo kaltinama tuo, kad ji, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 16 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d., (duomenys neskelbtini), V. D. ūkininkės ūkio vietoje, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę valdyti ir naudoti UAB (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklausantį teleskopinį krautuvą „JCB 520-50“, kurio identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 139 150,00 litų, 2011 m. birželio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) pareikalavus grąžinti krautuvą, neturėdama teisinio pagrindo toliau valdyti ir naudoti krautuvą, jo negrąžino, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2011 m. birželio 16 d. paslėpė ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ryšio priemonėmis M. D., nesupratusiam daromos veikos nusikalstamo pobūdžio, davė nurodymus krautuvą nuvaryti ir pastatyti (duomenys neskelbtini), kur 2011 m. rugpjūčio 29 d. apie 15 val. krautuvo buvimo vietą J. S. naudojamose ūkiniuose pastatuose, (duomenys neskelbtini), nustatė ir atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus krautuvą paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai, tuo padarė didelės žalos UAB (duomenys neskelbtini) kurios buveinė (duomenys neskelbtini), teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) teisės valdyti ir naudoti teleskopinį krautuvą buvo suvaržytos, teisių gynyba civilinio proceso teisinėmis priemonėmis buvo apsunkinama, UAB (duomenys neskelbtini) teisės krautuvo atžvilgiu buvo realizuotos tik atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 96-1-506-11 taikytomis procesinės prievartos priemonėmis, tokiais savo veiksmais padariusi nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės nuomone, išdėstytų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje teisinis ginčas peržengia civilinės teisės ribas ir taikytinos baudžiamosios teisės normos.

Apeliacinio proceso metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintosios gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai ir pagrįstai V. D. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, nenustatęs jos veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos.

Pagal BPK 305 straipsnio 3 dalies nuostatas išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas privalo išdėstyti kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti, esmę; teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymų įvertinimo motyvus; teismo išvadas dėl kaltinamojo išteisinimo.

Byloje įrodymai vertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuojama, kad nuosprendis surašytas laikantis BPK normų ir atitinka išteisinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus.

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams padarymo požymis atriboja baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą nuo administracinės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, tiesioginis nusikaltimo objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos CK 1.136 ir 1.137 straipsniuose.

Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su tokiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, jog tikrosios ar tariamos teisės nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Be to, būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-267/2011, 2K-150/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnis). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pabrėžęs, kad šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritaria praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nes tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-143/2013 ).

Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinas požymis yra ir padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Kartu pažymėtina, kad savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Tai derinasi ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

V. D. buvo kaltinama tuo, kad ji, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 16 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d., (duomenys neskelbtini), V. D. ūkininkės ūkio vietoje, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę valdyti ir naudoti UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklausantį teleskopinį krautuvą „JCB 520-50“, kurio vertė 139 150,00 litų, 2011 m. birželio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) pareikalavus grąžinti krautuvą, neturėdama teisinio pagrindo toliau valdyti ir naudoti krautuvą, jo negrąžino, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2011 m. birželio 16 d. paslėpė ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ryšio priemonėmis M. D., nesupratusiam daromos veikos nusikalstamo pobūdžio, davė nurodymus krautuvą nuvaryti ir pastatyti (duomenys neskelbtini), kur 2011 m. rugpjūčio 29 d. apie 15 val. krautuvo buvimo vietą J. S. naudojamose ūkiniuose pastatuose, (duomenys neskelbtini), nustatė ir atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus krautuvą paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai, tuo padarė didelės žalos UAB (duomenys neskelbtini) kurios buveinė (duomenys neskelbtini), teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) teisės valdyti ir naudoti teleskopinį krautuvą buvo suvaržytos, teisių gynyba civilinio proceso teisinėmis priemonėmis buvo apsunkinama, UAB (duomenys neskelbtini) teisės krautuvo atžvilgiu buvo realizuotos tik atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 96-1-506-11 taikytomis procesinės prievartos priemonėmis, tokiais savo veiksmais padariusi nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) su ūkininke V. D. pasirašė teleskopinio krautuvo „JCB 520-50“, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2009 m. liepos 31 d., nuomos kaina – 4130 Lt už dieną, nuomos mokestis mokamas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos pagal nuomotojo pateiktas PVM sąskaitas faktūras, nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, nuomininkas privalo mokėti 0,02 procentų palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną, nuomininkas privalo atsiskaityti iki mašinos nuomotojui grąžinimo dienos, sutarčiai pasibaigus nuomininkas įsipareigoja grąžinti nuomotojui mašiną tokios būklės, kokios ji jam buvo perduota, atsižvelgiantį normalų nusidėvėjimą, nuomos sutartis galioja iki 2009 m. liepos 31 d. Sutartį pasirašė direktoriaus pavaduotojas A. K. ir ūkininkė V. D. (1 t., 4-5 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp V. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Byloje nenustatyta, kad V. D. išnuomotą teleskopinį krautuvą neteisėtai būtų perleidusi tretiesiems asmenims, pasisavinusi ar pan. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo užkirstas kelias savo pažeistas teises ginti civilinio proceso nustatyta tvarka.

Tai, kad turtas UAB (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas tik atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir policijos pareigūnus, bei, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sumokėtas nuomos mokestis už tą laiką, kai krautuvas buvo paslėptas, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad dėl to UAB (duomenys neskelbtini) patyrė didelę žalą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. UAB (duomenys neskelbtini) – juridinis asmuo, todėl jam nusikalstama veika gali būti padaryta tik turtinė žala. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nebuvo nustatyta, kokioms juridinio asmens teisėms ar teisėtiems interesams buvo padaryta didelė žala ir ar apskritai buvo padaryta didelė žala. Šis klausimas kaltinime nurodytas formaliai ir nemotyvuotai. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą.

Nenustačius būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių, baudžiamosios atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas. Padarius išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyti privalomi patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savavaldžiavimą būtini požymiai (veiksmai, pažeidžiantys įstatymų nustatytą tvarką, padariniai ir jų turinys, būdas) netenka prasmės kitų apeliacinio skundo argumentų nagrinėjimas. Nekonstatavus neteisėtų veiksmų padarymo, negali būti svarstomas ir kaltės klausimas dėl veiksmų, kurių neatitikimas įstatymų nekonstatuotas, atlikimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad V. D. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendį naikinti nėra įstatyminio pagrindo, nes nuosprendžiu V. D. pagrįstai išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms prokurorės apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o nuosprendis paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Jūratės Tamašauskienės apeliacinį skundą atmesti.