Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-08 · Administracinė byla Nr. I-2951-426/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-08-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-08
Bylos Nr.
I-2951-426/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01539-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2951-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01539-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–15), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K), 27 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodo, jog buvo suimtas, nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. laikomas kamerose nuo vieno iki dviejų asmenų. Teigia, jog Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitų renginių, siekiant į veiklas įtraukti pareiškėją. Nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo sportuoti lauke ir pakankamai patalpose, lankyti renginius, dirbti. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro, pakankamai šilumos.

Pareiškėjas aiškina, kad Lukiškių TI-K neturėjo judėjimo laisvės bei galimybes užsiimti leistina veikla. Gyveno uždaro tipo rakinamose patalpose.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad kameroje buvo tik dvi kėdės, o lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto, buvo laikoma iki dviejų asmenų, šios sąlygos trukdė ramiai pailsėti, išsimiegoti, tokiose patalpose pareiškėjas buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Gultai įrengti taip, kad tarp miegojimo vietų nebuvo minimalaus atstumo. Aiškina, kad dėl didelio suimtųjų skaičiaus tekdavo valgyti atšalusį maistą.

Gyvenamose kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budinti pareigūną. Skunde nurodo, kad kiekvieną kartą, kai reikia iškviesti pareigūną, tenka daužyti į durys ir tikėtis, kad išgirs ir prieis. Tvirtina, kad nebuvo užtikrinamas saugumas, jeigu kameroje kiltų grėsmė sveikatai ar patirti fizinį smurtą.

Aiškina, jog išsimaudžius duše, tenka ilgai laukti, daužyti iki 5-10 min. į duris, triukšmauti, kol suimtuosius išves į gyvenamąsias kameras. Pareiškėjas aiškina, kad buvo atvejų, kai pareigūnai tyčiojosi.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, kuris neatitinka HN 134:2015 normų, nes nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių. Kiemeliuose nuolat buvo šiukšlės, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, nebuvo periodiškai valomi, jei dulka – nelaistomi. Kiemeliai uždengti šiferiniu stogu, kurio sudėtyje yra asbesto. Aiškina, kad asbesto yra sienose, kanalizacijoje.

Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K kamerose nėra ventiliacijos, patalpos vėdinamos tik per langą, patalpose drėgna ir tamsu. Pažymi, kad langą uždengia keturių eilių grotos, todėl ribojami tiek vėjo, tiek šviežio oro srautai. Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose vidutinis drėgnumas viršija 70 proc., nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų neapšviečia. Kameros apšviečiamos dviem po trisdešimt šešis vatus lempomis, šviesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo akis ir galvą. Pats išjungti šviesos neturėjo galimybės, nes kad kamerose nebuvo jungiklių. Lauko apšvietimas buvo nepakankamas.

Kamerose oro temperatūra viršijo leistinas normas, neleidžiama turėti ventiliatorių. Pareiškėjas aiškina, kad administracijos prašė ne kartą kameroje išmatuoti temperatūrą, tačiau atsisakė tai padaryti. Gyvenamos patalpos buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, sienos nepritaikytos valymui, dažai nusilupę. Dėl šių aplinkybių nuolat pareiškėjui skaudėjo galvą ir gerklę, pakildavo kūno temperatūra.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, gaudavo vieną paklodę ir užvalkalą pagalvei, negaudavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik vieną virtuvinį rankšluostį. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės ant metalinių lovų čiužiniai rūdydavo, pūdavo. Apatinio trikotažo iš pradžių neskalbdavo, vėliau išskalbdavo tik tuo atveju, jeigu suimtasis turi specialiai tam tikslui skirtą skalbinių maišą. Jeigu sąskaitoje neturėdavo pinigų, suimtiesiems viršutiniai drabužiai buvo skalbiami vieną kartą per du mėnesius. Aiškina, kad dėl tokio požiūrio į suimtųjų higieną, kamerose kildavo konfliktai. Pareiškėjas nurodo, jog pats savarankiškai skalbdavo rūbus, o juos išdžiovinti sąlygų nebuvo.

Nepakankamai išduodavo tualetinio popieriaus, pareiškėjui dviem savaitėms būdavo skiriama pusė rulonėlio, kurio neužtekdavo.

Dėl to, kad šiukšlių konteineriai pastatyti prie gyvenamųjų kamerų langų, tekdavo nuolat jausti nemalonų kvapą, tuo pažeidžiant HN 134:2015, kuri numato, kad buitinių atliekų konteinerių aikštelės negali būti įrengtos arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų; konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Visose kamerose unitazai įrengti gyvenamojoje patalpoje, atskirti sienele. Aiškina, jog ne kartą naudojantis unitazu, pareigūnai (ir moterys pareigūnės), atidarydavo duris neįspėdami, neįsitikinę, kad suimtasis naudojasi sanitariniu mazgu. Nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl šių priežasčių patirdavo orumo pažeminimą, gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomfortą.

Skunde atkreipia dėmesį, jog Lukiškių TI-K dažnai nebuvo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūnų šiltu vandeniu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Aiškina, kad administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad sutrumpintų teisės naudotis šiltu vandeniu suvaržymą. Atsiradus šiltam vandeniui, nenuvedė nusiprausti be eilės. Be to, pasak pareiškėjo, dušo patalpos neatitinka HN 134:2015 reikalavimų, patalpos nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti.

Kamerose veisėsi tarakonai, pelės, vorai, utėlės, blakės. Administracija neatliko deratizacijos, dezinfekcijos, kaip numatyta Higienos normose.

Maistas buvo nekaloringas ir neskanus, dienos energetinė vertė sudarė nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Pareiškėjo svoris – apie 100 kg., ūgis – 195 cm., kasdien sportavo. Aiškina, kad maisto dienos norma nuolat buvo per maža, trūko apie 798 kcal. Sąlygų eiti į valgyklą pavalgyti nebuvo, į kamerą buvo patiekiamas atšalęs maistas. Ne kartą pareiškėjas matė, kaip maistą dalija be higieninių pirštinių, kompotui (arbatai) skirtą indą tiesiog panardindavo į specialų kompotui (arbatai) skirtą didelį termosą.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, jog iki sulaikymo gyveno santuokoje. Būdamas suimtas nuolat palaikė ryšį telefoniniais pokalbiais, laiškais. Viso sulaikymo metu Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinti ilgalaikiai bei trumpalaikiai pasimatymai. Įstaigoje nebuvo įrengtos ilgalaikiams pasimatymams skirtos patalpos. Tokios gyvenimo sąlygos ir aplinkybės pareiškėjui suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir psichologinius išgyvenimus. Gyvenimas perpildytoje kameroje sukėlė kančią, baimę ir nepilnavertiškumo jausmą, kurie pareiškėją žemino ir menkino. Tvirtina, kad tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo orumas, reputacija. Išgyveno dvasinius sukrėtimus, patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Skunde pareiškėjas konstatuoja, kad valstybė tiek pagal nacionalinę, tiek pagal tarptautinę teisę neužtikrino jam laisvės atėmimo įstaigoje minimalaus gyvenamojo ploto ir HN 134:2015 reikalavimus atitinkančių sąlygų, neužtikrino teisės į tinkamą ir saugią gyvenamąją aplinką, dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus. Prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl neteisėtų veiksmų priteisti 27 000 Eur.

Pareiškėjas pastebi, kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ar piniginės kompensacijos dydžio, be kita ko, turi atsižvelgti į laisvės atėmimo įstaigos galimas pastangas gerinti kalinamo asmens padėtį. Tvirtina, kad šiuo atveju atsakovas nesistengė, kad perpildytose kamerose būtų laikomas kuo trumpesnį laiką, o atsiradus galimybei, perkeliamas į laisvesnes kameras.

Prašo ieškinio senaties termino netaikyti dėl svarbių termino praleidimo priežasčių. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sąlygos realiai buvo žalingos. Tvirtina, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie teisių pažeidimus, nes nėra teisiškai išprusęs, turi vidurinį išsilavinimą. EŽTT nutarimų, aiškinančių Konvencijos 3 straipsnio taikymą, nežinojo. Apie juos sužinojo neseniai iš žiniasklaidos priemonių ir kitą suimtųjų / nuteistųjų. Teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 27 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių TI-K su skundu nesutinka, tvirtina, kad keliami reikalavimai yra nepagristi. Neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepime (b. l. 20–35) pateikia gyvenamųjų kamerų, kuriose teko būti A. B., numerius bei jų plotus, taip pat asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją, nuo atvykimo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. gegužės 25 d., kada išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Atsakovas nurodo, jog nuo 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Prie atsiliepimo pridedamos pareiškėjo asmens įskaitos kortelių kopijos, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose buvo laikomas. Atkreipia dėmesį, kad pateikti duomenys patvirtina, jog vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, išskyrus 2016 m. vasario 16 d.

Pažymi, kad administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, suteikia galimybes naudotis pasivaikščiojimu kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti j įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes, priešingu atveju, nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka jas tvarko.

Pažymi, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji pratęsiama.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas.

Teiginys, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamus plotus, pasak atsakovo, yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plota, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. A-1230-502/2016), todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotų, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Atsakovas aiškina, kad pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodyta, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vielos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai) reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m), įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m).

Atsakovas pažymi, kad HN 134:2015 higienos normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atkreipia dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Lukiškių TI-K 2017 m. buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumų iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardinant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Atsiliepimas

Atsiliepime pažymi, jog Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Lukiškių TI-K atsiliepime aiškina, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, jos vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pasak atsakovo, tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrų gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 p. reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Tai, atsakovo tvirtinimu, atitinka higienos normų reikalavimus. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą, dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis yra 1,6 metro, plotis – 1,2 metro.

Dušuose nuolat tiekiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaite. Lukiškių TI-K esamų dušų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN reikalavimus.

Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems tualetinis popierius buvo išduodamas pagal nustatytą bendrą tvarką du kartus per mėnesį. Vyrams priklausė 1 vnt. tualetinio popieriaus per mėnesį.

Atsakovas informuoja, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. IR-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“. Vadovaujantis šiuo įsakymu patvirtintu Laisvės atėmimo vielose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodyta, kad pagalvės, čiužiniai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Patalynė išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139.

Pagal Lietuvos higienos normų laisvės atėmimo vietose sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartų per savaitę gauna išskalbtų patalynę ir apatinius drabužius. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartų per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi.

Asmeniniai suimtųjų ir nuteistųjų skalbiniai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą paslaugą. Atkreipia dėmesį, kad naudojimasis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis yra suimtųjų bei nuleistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose,.

Pažymi, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose. Kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui tam skirtose lentynose.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. Kiekvienam suimtajam turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau vieną valandą per dieną mankštintis atvirame lauke. Kiemeliai pastoviai valomi, esant reikalui, barstomi.

Pareiškėjas aiškina, kad jo teisė pasivaikščioti kiemelyje neatitinka Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų. Anot pareiškėjo, šiame pranešime yra įtvirtintas reikalavimas suteikti suimtajam ar nuteistajam galimybę ne mažiau nei aštuonias valandas praleisti lauke, tačiau pranešino 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore pripažįstamas pakankamu. Atsakovas mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodyta, kad įstaigos 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais padengti tik I ir II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Atkreipia domesį, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“.

Atsakovas nurodo, kad II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrų šiferio padengimas pilnai pakeistas cemento pjuvenų plokšte, taip pat šiferio padengimas baigiamas keisti ir I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose.

Atsiliepime atsakovas pažymi, kad norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką.

Pareiškėjas, būdamas įstaigoje, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti įstaigoje vykstančiuose renginiuose. Lukiškių TI-K periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Įstaigoje nuolatos vyksta pozityvus užimtumas, suimtiesiems tik reikia išreikšti norą jame dalyvauti.

Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų ir išvedimo į mankštos kambarį tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-212, suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys atlikti mankštą, eilės tvarka išvedami į mankštos kambarį, pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų teikimo grafiką, patvirtintą įstaigos direktoriaus įsakymu. Pažymi, kad suimtųjų/nuteistųjų išvedimas į mankštos kambarį vykdomas nepažeidžiant laikomų suimtųjų ir nuleistųjų dienotvarkės, patvirtintos Lukiškių TK-K direktoriaus įsakymu, reikalavimų.

Vadovaujantis Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis 2014 m. sausio 17 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-7, maitinimas suteikiamas „Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje“, patvirtintoje įstaigos direktoriaus įsakymu, numatytu metu. Kadangi dienotvarkėje numatytas konkretus maitinimo laikas, atsakovas tvirtina, kad šių reikalavimų laikomasi. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Atkreipia dėmesį, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybę tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas, kuris, patikrinęs maistą, patvirtina parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo Žurnale. Leidimą išduoti pagamintą maistų leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Atsakovas tvirtina, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje yra nurodytos suimtųjų teisės pasimatyti sąlygos. Lukiškių TI-K pasimatymai organizuojami vadovaujantis Ilgalaikių pasimatymų su sugyventiniais suteikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-56 ir Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo Lukiškių TI-K tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. I 356.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundų, prašymų, pareiškimų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo įstaigoje nebuvo gauta. Ilgalaikiai pasimatymai jam nebuvo organizuojami, kadangi jo nurodytu laikotarpiu teisės akluose nebuvo nustatyta pareiga suteikti tokios rūšies pasimatymus.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 14.4 punkte numatyta, kad kamerose turi būti įrengtas aliarminis iškvietimas. Nuo pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K iki 2017 rugsėjo mėn., pirmojo, trečiojo korpuso aliarmo mygtukai nebuvo veikiantys (buvo sugadinti suimtųjų ir nuleistųjų), o antrojo gyvenamojo korpuso aliarmo mygtukai buvo veikiantys, išskyrus trumpalaikius gedimus, kuomet Lukiškių TI-K darbuotojai sugedusius aliarmo mygtukus remontavo, kadangi juos suimtieji ir nuteistieji nuolat gadino. Duomenų, ar kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti veikiantys aliarmo mygtukai, atsakovas neturi, kadangi tokia informacija nekaupiama. Pradedant 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Lukiškių TI-K visose kamerose buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema ir ji veikia. Atkreipia dėmesį, kad daugumoje kamerų buvo įrengia aliarminio iškvietimo sistema, tačiau dėl nuolatinių šios sistemos mygtukų gadinimų, dalis jų neveikė.

Pažymi, kad visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, kadangi vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 87 punktu „Priežiūros postai prie kamerų ir karcerių organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos priežiūros pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktu prie 15–25 kamerų, kurios būtų išdėstytos viena šalia kitos arba viena prieš kitą.

Atsakovas pažymi, kad teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklą, nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais būdais kviečia prižiūrėtojų. Skunde pareiškėjas nenurodė nė vieno atvejo, kad dėl realios grėsmės jam nepavyko iškviesti pareigūnų ir nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala. Atsakovas mano, kad pareiškėjas buvo laikomas saugiomis sąlygomis. Pažymi, kad Lukiškių TI-K personalo kabinetuose dėl saugumo įrengti aliarminio iškvietimo mygtukai, kurie genda itin retai, kadangi darbuotojai jais rūpinasi ir specialiai jų negadina.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, pastarieji nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus.

Pažymi, kad su suimtaisiais bei nuteistaisiais pareigūnai bendrauja vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 „Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ įvardintais pagrindiniais pareigūnų etikos principais. Išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą. Sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai.

Atsakovo manymu, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, trūksta konkretumo. Pabrėžia, kad tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirtus nepatogumus atsakovas sieja su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovės įgaliotas atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita. Mano, jog nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina išsiaiškinti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Atsakovo nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Teismo prašo skundą atmesti kaip nepagristą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo atsiliepimu, pateikė atsikirtimus (b. l. 58–62). Nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. Higienos reikmenų Lukiškių TI-K neišduoda, jei suimtasis / nuteistasis turi asmens sąskaitoje pinigų. Pareiškėjas aiškina, kad nuo sulaikymo pradžios jam buvo suteikta viena priemonė prausimuisi. Atkreipia dėmesį, jog įstaiga neišduodavo šluosčių ir indų ploviklio.

Atsikirtime nurodo, jog nesudaromos sąlygos pavalgyti, nes tuo pačiu metu išvedamas į kasdieninį vienos valandos pasivaikščiojimą. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog buvo supažindintas su suimtųjų elgesio taisyklėmis.

Atsakovas į atsikirtimus pareiškė nuomonę (b. l. 69–71). Nurodė, kad įstaigoje skutimosi peiliukai, dantų pasta, dantų šepetukas buvo išduodami tik suimtiems asmenims kartą per mėnesį.

Informuoja, kad visi į Lukiškių TI-K atvykę suimtieji ir nuteistieji, kurie neturi nuosavų indų, patalynės, ir rankšluosčių, aprūpinami plastikinių indų komplektais, patalyne ir rankšluosčiais.

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog suimtieji/nuteistieji, atvykę į Lukiškių TI-K, supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių pastarieji turi laikytis. Pareiškėjas, pasak atsakovo, buvo supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis, draudimais. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo parašas tai patvirtina. Blankas „Supažindinimas“ įsiuvamas į Asmens bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 27 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Higienos normas.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Ištyrus rašytinius įrodymus nustatyta, jog į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 2016 m. vasario 15 d. ir buvo laikomas iki 2016 m. gegužės 25 d., kol išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. Kamerose buvo laikomas vienas arba kartu su dar vienu asmeniu. Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelė (b. l. 36) patvirtina jo judėjimą, kameras, kuriose buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu. Tik 2016 m. vasario 16 d. 6,34 kv. m. dydžio kameroje Nr. 112 A pareiškėjui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes kameroje buvo laikomi dviese (b. l. 20). Iš to galima daryti išvadą, kad nustatytas trumpalaikis Įsakymo 1.3.1 punkto reikalavimų pažeidimas, kuris negalėjo sukelti pareiškėjui didelių nepatogumų.

Pareiškėjas skunde aiškina, kad kamerose esantys baldai užėmė didžiąją dalį kameros ploto. Patalpose pareiškėjas buvo priverstas gulėti arba sėdėti. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 42–45) nurodyta, jog gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, reikalavimus. Pranešime patvirtinta, jog nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos atitinka Higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais faktais.

Pareiškėjas nurodė, kad neturėjo judėjimo laisvės, buvo sudaryta galimybė tik 1 val. pasivaikščioti kiemelyje gryname ore, tačiau kiemeliai buvo netvarkingi. Atsakovo atsiliepime paaiškinta, jog pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Švarą ir tvarką juose palaikyti turi patys nuteistieji. Kiemelius valo atliekantys ūkio darbus nuteistieji. Tai, kad patys suimtieji ir nuteistieji pasibaigus pasivaikščiojimui nesutvarko aplinkos, kurioje leidžia laiką, atsakomybė tenka ir jiems patiems (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 92 p., Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 p., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 233 str.). Pareiškėjas aiškina, kad stogas dengtas šiferiu, kurio sudėtyje yra asbesto, šios medžiagos yra sienose ir kanalizacijoje, tačiau nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginių pagrįstumą. Atsakovas tvirtina, jog gyvenamųjų korpusų statinių konstrukcijose asbesto nėra. Pasivaikščiojimo kiemeliuose šiferis keičiamas.

Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau mano, jog laikas pasivaikščioti yra per trumpas. Teismas atkreipia dėmesį, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells). Be to, įvertinus atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, teismas pripažįsta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimo nenustatyta.

Higienos normos HN 76:2010 68 punkte ir HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Pareiškėjas neneigė, jog jam buvo suteikta galimybė kiekvieną savaitę pasinaudoti šiltu dušu, todėl šiuo aspektu teisės aktų reikalavimų pažeidimai nenustatyti.

Pareiškėjas skunde tvirtina, jog jam nesuteikti trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine, tačiau šių teiginių niekaip nepagrindė. Byloje nėra duomenų, kad jis prašė suteikti pasimatymus ar kad jam jie nebuvo suteikti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės įgaliotos institucijos neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad kamerose šalta, tamsu, drėgna, neveikė ventiliacija, laikytini nepagrįstais. Jis abstrakčiai nurodė šiuos pažeidimus, tačiau šiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti tvirtinimu, kad kameros įrengtos tinkamai, atsakovas apie tai pateikė paaiškinimus raštu (b. l. 43). Ant langų iš vidinės ir išorinės pusės įrengtos grotos atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 p. reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji, įvykdę nusikaltimus, todėl įkalinimo įstaiga turi užtikrinti tinkamą pastarųjų apsaugą ir izoliaciją.

Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją). Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K užtikrina, kad buitiniai kenkėjai būtų naikinami. Institucijos pateikta 2015 m. gruodžio 30 d. Paslaugų teikimo sutarties tarp Uždarosios akcinės bendrovės „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir Lukiškių TI-K kopija (b. l. 52–55) patvirtina, jog sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Taigi, atsakovas rūpinosi miegamųjų patalpų deratizacija ir dezinsekcija. Iš to seka, kad pareiškėjas nepagrįstai kaltina Lukiškių TI-K neveikimu šioje srityje.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse numatyta, jog sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto (14.5 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti (LVAT 2017 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, jog šioje dalyje skundas iš esmės pagrįstas.

Be to, pareiškėjas tvirtina, jog nebuvo užtikrinta suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinama kultūros, sporto, ir kt. renginių organizavimas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas iš esmės nepaneigė, jog pareiškėjui buvo sudarytos galimybės dalyvauti užimtumo (socialinės reabilitacijos) programose. Papildomai pažymėtina, jog aplinkybės, kad organizuojami stalo žaidimų turnyrai, rengiamos sporto varžytos ir pan., nepatvirtina, jog būtent pareiškėjui buvo sudaryta galimybė tokiuose renginiuose dalyvauti, o šis atsisakydavo. Taigi šioje dalyje pripažintina, jog pareiškėjo skundas yra iš esmės pagrįstas.

Teismas laiko nepagrįstais pareiškėjo teiginius dėl iškvietimo mygtukų kamerose neįrengimo. Pareiga nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes tenka pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju nusiskundimai dėl iškvietimo mygtukų kamerose yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nedetalizavo, kada jam reikėjo ir negalėjo pasinaudoti iškvietimo mygtuku. Taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl to kilo atitinkamos pasekmės. Teismo vertinimu, vien abstrakčių teiginių nepakanka konstatuoti jo teisių pažeidimo, todėl laikytina, kad ši pretenzija nepagrįsta ir neįrodyta.

Skunde pareiškėjas kelia pretenzijas dėl netinkamo aprūpinimo patalyne, dėl čiužinių nedezinfekavimo ir nepakankamo skalbimo paslaugų teikimo. Į tai atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu higienos priemonės, patalynė, rankšluosčiai buvo išduodami pagal tuo metu galiojusias normas, kurias nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.

Pagalves, čiužinius, antklodes įstaigoje dezinfekuoja dezinfekavimo kameroje. Drabužiai skalbiami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiais įrodymai teismas neturi pagrindo netikėti, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje laiko nepagrįstu.

Atsakovas nurodo, jog buitinių atliekų konteineriai yra sandarūs, uždengti dangčiais, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad nuolat jautė negerą kvapą. Atkeiptinas dėmesys, kad pareiškėjas didesnę laiko dalį Lukiškių TI-K praleido žiemą ir ankstyvą pavasarį, kuomet laikosi žema oro temperatūra, todėl nėra pagrindo patikėti pareiškėjo tvirtinimu, jog visą laiką jautė nemalonų buitinių atliekų kvapą, ir pripažinti šią pretenziją pagrįsta.

Pareiškėjas skundžiasi ir tuo, jog jam nebuvo užtikrintas kaloringas ir skanus maistas, o dienos davinio energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Teigia, jog maistas nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Be to, jis kasdien sportavo, todėl maisto dienos norma nuolat buvo per maža.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2 298 kcal. Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu suimtieji ir nuteistieji buvo maitinami vadovaujantis minėtais teisės aktais. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Taip pat nurodė, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris, patikrinęs maistą, patvirtinta savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir įkalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiamą. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartoti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginius, kad maisto kokybė (kiekis) neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas laiko kaip subjektyvų paties pareiškėjo vertinimą, todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjo teigimu, maistas buvo nešamas tiesiai į kameras, tačiau kol būdavo padalinamas, atšaldavo. Be to, maisto dalintojas ne kartą maistą dalino be pirštinių. Atsikirtimuose pareiškėjas pažymėjo, kad rytiniai pasivaikščiojimai, sutampantys su ryte išduodamu maistu, būna kas antrą dieną, o atskiruose aukštuose kas tris dienas. Tokia situacija dažnai kartodavosi ir pietų metu. Taigi pareiškėjui tekdavo rinktis, ar eiti pasivaikščioti, ar valgyti. Tvirtina, kad dėl šių problemų daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją.

Įstaigos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109 patvirtintoje Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteitųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje nurodyti pasivaikščiojimo laikai: 6.30 val.–12.30 val., 13.30 val.–17.30 val. Pusryčiai į kamerą atnešami nuo 6.10 val. Teismo vertinimu, 20 min. papusryčiauti ir susiruošti į lauką yra pakankamas laikas. Juo labiau, pareiškėjas nenurodė jokios konkrečios datos, kuomet pusryčių laikas sutapo su išvedimu pasivaikščioti, savo nusiskundimus išdėstė abstrakčiai. Nors pareiškėjas teigė, kad dėl to ne kartą kreipėsi į administraciją, tačiau nenurodė ir nepateikė duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Byloje duomenų, apie tai, kad jis kreipėsi su tokio pobūdžio prašymais į Lukiškių TI-K administraciją, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose, t. y. žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.

Ištyrus bylos rašytinę medžiagą, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai, jog buvo pažeistos jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas iš dalies yra pagrįsti. Teismas, įvertinęs patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, pripažįsta, kad nebuvo užtikrintos tinkamos užimtumo (socialinės reabilitacijos) programos, nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tačiau, teismo vertinimu, jo prašoma priteisti 27 000 Eur piniginė kompensacija yra akivaizdžiai per didelė, neadekvati patirtiems išgyvenimams. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas pastoviai nebuvo sekcijoje, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 1 000 Eur kompensacija bus pakankama patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. B. (A. B.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė