Kauno apygardos teismo nutartis

3.3.1.18.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.11.; 3.5.17.; 3.5.18.

2017 m. birželio 27 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. A. atstovo advokato Ginto Gustaičio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7438-191/2017 pagal pareiškėjos R. A. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U., M. S. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis S. U. 2017 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0034/17/00013 persiuntė Kauno apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą ginčo buto dalį sudaro pareiškėjos savo lėšomis rekonstruota 21,58 kv. m ploto patalpų dalis, kuri yra faktiškai neatsiejama buto dalis. Byloje ginčo nėra, kad faktinis buto plotas yra ne įregistruoti 74,19 kv. m., o 95,65 kv. m. ir tai lemia tam tikrą specifiką įgyvendinant teismo sprendimą dėl iškeldinimo. Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimas yra priimtas iškeldinti pareiškėją iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, gyvenamas plotas yra butas, sudarantis 74,19 kv. m plotą. Tai reiškia, kad sprendimas yra iškeldinti pareiškėją būtent iš įregistruoto ploto buto dalies, todėl antstolis neturi teisės iškeldinti apeliantės iš jai priklausančios rekonstruotos buto dalies, viršijančios 74,19 kv. m plotą.

Išieškotojui buvo parduota buto dalis, sudaranti 74,19 kv. m., o antstolis siekia iškeldinti apeliantę iš visų patalpų, todėl antstolio veiksmai laikytini neteisėtais. Tokiu būdu išieškotojas įgytų teisę naudotis buto dalimi, kurios jis neįsigijo.

Apeliantės minima padidinta buto dalis yra savavališka statyba, o tai nesukuria nuosavybės teisių. Apeliantė nenurodė teisinio pagrindo nuosavybei atsirasti, todėl antstolis turi visas teises vykdyti teismo sprendimą ir iškeldinti apeliantę iš buto.

Duomenys apie apeliantės nurodomą esą didesnį buto plotą viešame registre nėra įregistruoti. Apeliantė to nepadarė ir jau dvejus metus kaip praradusi nuosavybės teisę į butą, jo neatlaisvina, tokiu būdu varžo išieškotojo nuosavybės teises.

Antstolis, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, siekia iškeldinti apeliantę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Vykdomasis raštas išduotas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, jis yra vykdytinas, o antstolis vykdomojo rašto turinio keisti negali. Teismo sprendime apskritai nėra nurodytas iš varžytynių parduoto buto plotas, nes tai nebuvo to ieškinio dalykas.

Ginčas dėl parduoto iš varžytynių buto ploto nepatenka į vykdymo proceso dėl iškeldinimo iš patalpų apimtį, nes šis ginčas gali būti išspręstas tik nagrinėjant konkrečią bylą teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi iš esmės dėl to, jog antstolis neteisėtai ją bando iškeldinti iš viso buto, nors išieškotojas iš varžytynių įsigijo tik 74,19 kv. m, ploto buto dalį, o faktiškas buto plotas yra 95,65 kv. m., t. y. antstolis neturi teisės iškeldinti apeliantės iš jai priklausančios 21,58 kv. m. ploto buto dalies.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išieškotojas M. S. 2016 m. gruodžio 30 d. antstolio S. U. kontorai pateikė prašymą priimti vykdomojo dokumentą, kuris išduotas pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė iškeldinti atsakovui R. A. ir A. A. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Antstolis 2017 m. sausio 2 d. patvarkymu priėmė vykdyti minėtą vykdomąjį raštą ir tą pačią dieną surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodyta, jog neįvykdžius reikalavimo geruoju ir nurodytu terminu, bus taikomos priverstinio vykdymo priemonės, taip pat surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas.

CPK 586 straipsnyje apibrėžtos antstolio teisių atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ribos. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 str. 1 d.), be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 str. 2 d.). Taigi, antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių (CPK 651 str. 2 d.) vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų akivaizdžių kliūčių nebuvo, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjęs, todėl antstoliui nebuvo pagrindo nepriimti vykdomojo dokumento vykdymui. Todėl apeliantės argumentai, kad antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, atmestini. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė iš esmės nesutinka su antstolio raginimo turiniu, dėl jos iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). Tai reiškia, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą ir nusprendęs pradėti vykdymo veiksmus, turėjo pareigą išsiųsti skolininkei raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Šiuo antstolio veiksmu buvo įvykdyta CPK 655 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendinta raginimo informacinė paskirtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti antstolio šio veiksmo neteisėtumą, nes antstolio raginimas įvykdyti teismo sprendimą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių.Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantę antstolis ketina iškeldinti iš viso buto, nors jai priklauso 21,58 kv. m, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 74,19 kv. m ploto, antstolė R. G. 2015 m. birželio 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) iš varžytynių pardavė 74,19 kv. m ploto butą (b. l. 5-6). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodyta, jog 2004 m. gegužės 18 d. kadastro duomenimis buto plotas – 95,65 kv. m; dokumentai dėl buto rekonstrukcijos įregistravimo nekilnojamojo turto registre nepateikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jokie įrodymai, galintys patvirtinti, jog iki teismui priimant 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-24994-375/2015, buvo paneigtas viešojo registro duomenų teisingumas, teismui nepateikti. Dėl to teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vykdymo proceso metu antstolis esminių Civilinio proceso kodekso pažeidimų nepadarė.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 328 str.), todėl atskirasis skundas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.