Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-11-10 · Administracinė byla Nr. I-4064-426/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-11-10
Bylos Nr.
I-4064-426/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Studijų kokybės vertinimo centro
Advokatai
Karolis Smaliukas
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4064-426/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūtos Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. K., atsakovo atstovo atstovui advokato padėjėjui Karoliui Smaliukui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Studijų kokybės vertinimo centro, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. K. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Studijų kokybės vertinimo centro (toliau Centras), 800 Lt turtinei žalai atlyginti; taip pat prašo priteisti iš Centro 2 000 Lt moralinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Skunde (b. l. 2-7, 29-34) paaiškino, kad 2008 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Centrą su prašymu pateikti papildomų studijų dalykų aprašų, gautų iš Tarptautinės Baltijos akademijos, kopijas. Centras 2008 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 4-1487, vadovaudamasis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 1 p., atsisakė pateikti studijų dalykų aprašus. Manydamas, jog Centro sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau Komisija). Skunde nurodė įstatymo pažeidimo faktą įrodančias aplinkybes, atkreipė dėmesį, kad prašoma informacija susideda iš jo baigtos teisės programos studijų dalykų aprašų, kurie yra tiesiogiai susiję su įgytu diplomu ir kvalifikacija. Komisija 2008 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 2008/03-4R-117 nustatė, jog Centro priimtas sprendimas Nr. 4-1487 atsisakyti teikti informaciją pareiškėjui jo prašoma forma yra nepagrįstas, ir įpareigojo Centrą panaikinti 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 4-187 ir iki 2008 m. liepos 1 d. pakartotinai išnagrinėti 2008 m. balandžio 9 d. prašymą. Centras, pakartotinai išnagrinėjo jo 2008 m. balandžio 9 d. prašymą, 2008 m. birželio 30 d. pateikė rašomą informaciją. Studijų dalykų aprašai buvo reikalingi siekiant palyginti juos su diplomo priedu ir tinkamai pasiruošti 2008 m. liepos 8 d. įvykusiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžiui.

Siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, dėl specialių žinių stokos turėjo pasinaudoti teisininko A. V., veikiančio pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (21.26)-332-530, teikiamomis teisinėmis paslaugomis ir už skundo parengimą Komisijai sumokėjo 800 Lt. Dėl Centro neteisėtų veiksmų patyrė 800 Lt turtinę žalą.

Dėl neteisėtų Centro veiksmų taip pat patyrė moralinę žalą - dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą. Dvasiniai išgyvenimai buvo susiję su tuo, jog jaudinosi manydamas, kad Centras piktybiškai neteikia papildomos informacijos, susijusios su jo studijomis, trukdydamas tinkamai pasiruošti gynybai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Dėl informacijos pateikimo vilkinimo neturėjo galimybės susidaryti objektyvios nuomonės apie visą Centro turimą informaciją, liečiančią jo vertinamą kvalifikaciją. Po 2008 m. gegužės 8 d. atsakymo blogai miegojo, jaudinosi, jog yra papildoma informacija, susijusi jo studijomis, dėl kurios gali užsitęsti kvalifikacijos pripažinimo procesas.

2008 m. birželio 19 d., eikvodamas savo laiką, dalyvavo Komisijos posėdyje. Ketino susitikti su Centro atstovais ir išsiaiškinti informacijos neteikimo priežastis, tačiau Centro atstovai neatvyko į posėdį, parodydami savo abejingumą.

Konstitucijoje 38 str. 1 p. įtvirtinta nuostata, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, tačiau savo, kaip vyro, pareigą rūpintis šeima negalėjo pilnai vykdyti, kadangi privalėjo skirti laiką įrodinėjant valstybės institucijos pareigą atlikti jai priskirtas funkcijas. Prižiūri savo senelius S. O. ir M. K.. Pagal įgaliojimą gauna jų pensijas, apmoka komunalinius mokesčius, prižiūri senelės butą, patenkina kitus būtinus poreikius. Nuo 2008 m. birželio 9 d. M. K. ir nuo 2008 m. birželio 13 d. S. O. yra nustatyti specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai, kas yra susiję su papildomu dėmesiu garbingo amžiaus žmonėms. Dėl Centro neteisėtų veiksmų tik 2008 m. liepos 10 d. sutvarkė visus savo senelių dokumentus.

Atsiliepimas

Nurodo, kad Centras, nenorėdamas pateikti prašomus 45 lapus, atsiliepime Komisijai pateikė 343 lapus, akivaizdžiai diskriminuodamas jį, laikant jo teisėtus interesus mažiau svarbius, tuo pažeisdamas lygybės, įstatymo viršenybės, objektyvumo principus (Konstitucijos 29 str.) ir tokiu būdu mažindamas pasitikėjimą valstybės institucijomis ir pačia valstybe.

Šalies argumentai

Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Studijų kokybės vertinimo centras su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 36-42) paaiškino, kad pareiškėjas į Centrą kreipėsi dar 2007 m. vasario 26 d., siekdamas gauti Tarptautinėje Baltijos akademijoje įgytos teisininko aukštojo mokslo kvalifikacijos įvertinimą. Šis vertinimas atliekamas vadovaujantis 2005 m. sausio 21 d. priimtais ir 2005 m. sausio 28 d. įsigaliojusiais Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatais (toliau Nuostatai), Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (toliau Lisabonos konvencija), kitais teisės aktais. Vadovaujantis Lisabonos konvencijos III sk. 3 str. 2 d. pirmiausia atsakomybė už adekvačios informacijos pateikimą tenka pareiškėjui, kuris geranoriškai pateiks tokią informaciją. Pagal Nuostatų 10 p. vertinimui reikalingus dokumentus pateikia pats pareiškėjas. Taigi, tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina taisyklę, pagal kurią užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimui reikalingus dokumentus turi pateikti ne kvalifikacijos vertinimą atliekanti institucija, o asmuo, siekiantis kvalifikacijos įvertinimo.

Aplinkybę, jog Centras teisėtai ir pagrįstai iš asmens, siekiančio kvalifikacijos įvertinimo, reikalauja studijų dalykų aprašų, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A39-1318/2008. Institucija, siekdama padėti pareiškėjui ir kitiems Tarptautinės Baltijos akademijos absolventams, pati išreikalavo iš aukštosios mokyklos studijų dalykų aprašus, nors tokia pareiga jai ir nepriklausė.

Centro teigimu, kvalifikuojant teisinius santykius, privalu atskirti procesinio ir materialinio pobūdžio reikalavimus. Pareiškėjo prašymas priteisti 800 Lt tariamos turtinės žalos atlyginimą už procesinio dokumento parengimą Komisijai pagal savo prigimtį ir esmę yra ne materialinis teisinis reikalavimas, kylantis iš deliktų teisės, o procesinis reikalavimas atlyginti atstovavimo išlaidas, patirtas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje. Dėl šios priežasties atstovavimo išlaidos nėra ir negali būti priskiriamos žalai taip, kaip ją apibrėžia Civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 str.

Išlaidų, susijusių bylos nagrinėjimu, atlyginimą reglamentuoja specialios teisės normos, įtvirtintos Administracinių bylų teisenos įstatyme, Civilinio proceso kodekse. Įstatymų leidėjas sąmoningai ir tikslingai nenumatė, kad atstovavimo ar kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos galėtų būti atlygintos ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo institucijose. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 17 str. nurodyta, jog administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), ginčo šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Vadinasi, atstovavimo išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą administracinėje ginčų komisijoje, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti atlyginamos.

Nurodo, kad, jeigu būtų patenkintas pareiškėjo prašymas priteisti „turtinės žalos“ atlyginimą, būtų suformuota ydinga praktika, pagal kurią administraciniai teismai faktiškai nagrinėtų asmenų prašymus atlyginti ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo institucijose patirtas išlaidas. Tokia praktika ne tik prieštarautų specialiam teisiniam reglamentavimui, kuris tokių išlaidų atlyginimo nenumato, bet ir būtų pavojingas valstybei - asmenys galėtų prisiteisti išlaidas, susijusias su ginčų nagrinėjimu administracinių ginčų komisijose, savivaldybių visuomeninėse administracinių ginčų komisijose, mokestinių ginčų komisijose ir visose kitose ikiteisminėse institucijose. Tokiu atveju, viešojo administravimo subjektai paprasčiausiai vengtų priimti asmenims nepalankius sprendimus.

Atsakovo atstovo teigimu, D. K. neįrodo nei žalos, nei priežastinio ryšio - būtinų dviejų sąlygų deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. atsirasti. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti 800 Lt turtinę žalą.

Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Įstatymai nenumato, kad asmeniui, negavusiam iš valstybės institucijos informacijos reikalaujama forma, galėtų būti atlyginta neturtinė žala. Pareiškėjas ir šiuo atveju neįrodo žalos buvimo fakto. Centras 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 4-1487 ne atsisakė pareiškėjui suteikti informaciją, o nepateikė informacijos tokia forma, kokios reikalavo pareiškėjas. D. K. buvo nurodyta, kad jis turi teisę susipažinti su Centro gautais studijų dalykų aprašais Centro patalpose adresu Suvalkų g. 1, Vilnius.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Patikslino reikalavimą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Centro, priteisti 800 Lt turtinės žalos ir 2 000 Lt moralinės žalos atlyginimo.

Atsakovo atstovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. 2008 m. balandžio 9 d. prašymu (b. l. 46) kreipėsi į Centrą, prašydamas pateikti iš Tarptautinės Baltijos akademijos gautų papildomų studijų dalykų aprašų kopijas. Centras 2008 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 4-1487 (b. l. 47) konstatavo, kad pareiškėjo prašymas pateikti gautus papildomus studijų dalykus aprašus netenkintinas, nes pagal tokį prašymą reikėtų sukurti dokumentų rinkmeną ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Dėl Centro veiksmų pareiškėjas kreipėsi į Komisiją (b. l. 49-50). Ši 2008 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 2008/03-4R-117 (b. l. 59-62) įpareigojo Centrą panaikinti 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 4-1487 ir iki 2008 m. liepos 1 d. kartotinai išnagrinėti D. K. 2008 m. balandžio 9 d. prašymą. Centras, vykdydamas minėtą Komisijos sprendimą, persiuntė pareiškėjui prašomų pateikti Tarptautinės Baltijos akademijos studijų dalykų aprašų kopijas, taip pat šios Latvijos aukštosios mokyklos 2008 m. kovo 27 d. rašto Nr. I-161 kopiją (b. l. 63).

CK 6.245 str. 1 d. civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų nustatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatytais atvejais viešoji (valstybės) atsakomybė atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Komisijos 2008 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 2008/03-4R-117 teismui nebuvo apskųstas. Atsakovas įpareigojimą, nustatytą Komisijos sprendime, pilnutinai įvykdė. Tai matyti iš Centro 2008 m. birželio 30 d. rašto Nr. 4-2118. Tokiu būdu spręstina, kad Centro neteisėtų veiksmų faktas yra nustatytas.

Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2/2008 (b. l. 18) ir sąskaita faktūra Nr. 0007 (b. l. 19) patvirtina, kad pareiškėjas už skundo Komisijai parengimą A. V., veikusio pagal individualios veiklos pažymą Nr. (21.26)-332-530, sumokėjo 800 Lt.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartyje (adm. byla Nr. AS-525-33-08) konstatavo: „ABTĮ 25 str. 1 d. numatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pareiškėjai, prieš kreipiantis į teismą, atsakovo neveikimą ginčijo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijoje; tokią teisę jie turi pagal ABTĮ 25 str. 1 d., todėl pareiškėjų patirtos atstovavimo išlaidos nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijoje yra pagrįstos, taigi turi būti priteisiamos“.

Iš tokio teisės normų aiškinimo akivaizdu, kad išlaidos, patirtos bylinėjantis administracinių ginčų komisijoje, yra atlygintinos, jei atitinkamai proceso šaliai palankų sprendimą priima teismas. Šiuo gi atveju administracinis ginčas dėl informacijos nesuteikimo pasibaigė Komisijos priimtu sprendimu, tačiau tai nereiškia, kad šalis, kuriai Komisija priėmė palankų sprendimą, negali reikalauti atlyginti jos patirtus nuostolius dėl kreipimosi į Komisiją ginant savo subjektines teises ir teisėtus interesus.

Nagrinėjamu atveju Komisija priėmė D. K. palankų sprendimą - įpareigojo Centrą panaikinti savo priimtą administracinį aktą ir pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2008 m. balandžio 9 d. prašymą; rašytiniai įrodymai patvirtina patirtą 800 Lt turtinę žalą, todėl ji iš atsakovo priteistina pareiškėjo naudai.

D. K. taip pat prašo priteisti 2 000 Lt moralinei žalai atlyginti.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Taigi siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

„Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Šioje administracinėje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Nėra duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų pareiškėjas kreipėsi į medikus ar psichologų tarnybą, vartojo vaistus, buvo sutrikęs jo poilsio režimas ir pan. Jo paaiškinimai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra abstraktūs, paremti subjektyviu įvykių vertinimu.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl Centro nepateikiamos informacijos, susijusios su jo studijomis, buvo trukdyta pasiruošti gynybai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Iš skundo matyti, kad Centras pareiškėjui prašomą informaciją suteikė 2008 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartį adm. byloje Nr. A39-1318/2008 priėmė 2008 m. liepos 18 d. (b. l. 168-170). Įvertinus tai, kad teismo nutarties (sprendimo) paskelbimo atidėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 139 str. 4 d. nuostatas yra galimas iki 10 dienų, darytina išvada, kad D. K. turėjo pakankamai laiko pasiruošti teisminei gynybai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Dėl tokių aplinkybių neturtinė žala negalėjo atsirasti.

Neturtinės žalos atsiradimo siejimas su kreipimusi į teisininką taip pat yra nepagrįstas. Šalys savo teises gali ginti pačios arba per atstovus. Įprastinė praktika yra kreiptis į teisės srities specialistą dėl skundo ar kitokio procesinio dokumento parengimo.

Tai, kad Centro atstovai nedalyvavo Komisijos posėdyje, tuo, anot pareiškėjo, parodydami savo abejingumą, taip pat nėra pagrindas priteisti 2 000 Lt neturtinę žalą. Joks teisės aktas neįpareigoja atsakovo atstovų privalomai dalyvauti Komisijos posėdžiuose. Tai yra Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta procesinė teisė, bet ne pareiga.

D. K. skunde taip pat įrodinėjo, kad dėl Centro veiksmų tik 2008 m. liepos 10 d. sutvarkė senelių dokumentus. Pažymėtina, kad tiesiogiai tinkamu dokumentų sutvarkymu yra suinteresuoti būtent minėti pareiškėjo seneliai, o ne jis pats. Todėl spręstina, kad dėl vėlesnio dokumentų sutvarkymo žala galėjo atsirasti būtent S. O. ar M. K., bet jokiu būdu ne pačiam pareiškėjui, atstovavusiam savo giminaičius.

Diskriminacijos, pažeminimo faktų teismas taip pat nenustatė. Atsiliepimo Komisijai dydį lėmė bylinėjimosi ribos, bylos sudėtingumas. Jis negali tiesiogiai būti sietinas su pareiškėjo prašomos informacijos dydžiu.

Kitos skunde nurodomos aplinkybės taip pat nepatvirtina neturtinės žalos atsiradimo. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad dėl Centrų veiksmų (informacijos nesuteikimo) buvo patirtas daugkartinis diskomfortas, atsirado problemų rūpinantis savo šeima.

Taigi, vertintina, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė skriauda. D. K. skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1, 5 p., 127 str. 1 d., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo D. K. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti D. K. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Studijų kokybės vertinimo centro, 800 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje D. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė