Utenos apylinkės teismo nutartis

uždarame teismo posėdyje rengdamasi žodinio proceso tvarka nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei L. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. lapkričio 25 d. uždaro parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė palaikė prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti (duomenys neskelbtini) teismui. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, nes jo nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2015 metų yra (duomenys neskelbtini). Prašė priteisti jai iš ieškovo turėtas vertimo ir kelionės išlaidas, taip pat skirti jam baudą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnį bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla, kurioje yra tarptautinis (užsienio) elementas, teisminga Lietuvos Respublikos teismams. CPK 784 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. CPK 780 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

Ieškovo reikalavimui dėl santuokos nutraukimo jurisdikcija nustatoma pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas Briuselis II bis), nes tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamosios vietos yra Europos Sąjungos šalyje ((duomenys neskelbtini)) (1 straipsnio b dalis, 2 straipsnio 3 punktas). Reglamentas Briuselis II bis 3 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje: yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis; o b) punkte nurodyta, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra išaiškinęs, kad reglamento Briuselis II bis 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose yra nustatyti keli jurisdikcijos pagrindai, tarp kurių nėra hierarchijos. Visi minėto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti objektyvūs kriterijai yra alternatyvūs. Nors minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte išvardyti kriterijai įvairiais atžvilgiais grindžiami sutuoktinių nuolatine gyvenamąja vieta, tos pačios straipsnio dalies b punkte įtvirtintas „abiejų sutuoktinių pilietybės< ...>“ kriterijus (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Laszlo Hadadi (Hadady) prieš Csilla Marta Mesko, epouse Hadadi (Hadady), C-168/08, 48, 50 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018 29 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o atsakovė – (duomenys neskelbtini) pilietė, taigi šis minėtas 3 straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtintas kriterijus negali būti taikomas ir atitinkamai pripažįstama, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui, nes Lietuvos Respublikos pilietybę turi abu sutuoktiniai – šalys.

Ištyrus byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju taip pat nėra 3 straipsnio 1 dalies a) punktuose nustatytų jurisdikcijos pagrindų, dėl kurių byla būtų teisminga Lietuvos Respublikos teismui. Nors ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, bylos duomenimis nustatyta ir pats ieškovas 2019 m. lapkričio 25 d. posėdžio metu pripažino, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta tiek šiuo metu, tiek prieš šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams, buvo (duomenys neskelbtini). Šias faktines aplinkybes pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2014 m. gruodžio 10 d. G. V. išduotas Europos Sąjungos piliečio teisės gyventi (duomenys neskelbtini) registracijos sertifikatas; (duomenys neskelbtini) registrų tarnybos (duomenys neskelbtini) padalinio išduotas gyventojų informacinės sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad G. V. nuo 2015 m. sausio 26 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikoje G. V. nedirba, o jo vardu registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdo ir nuo 2019 m. balandžio 11 d. išregistruota iš PVM mokėtojų.

Ieškovas, nepaisydamas to, kad jo ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, nėra pagrindo taikyti išimtinio teismingumo taisykles, remdamasis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, ieškinį atsakovei pareiškė remdamasi turima pilietybe pagal savo gyvenamąją vietą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams, nes atsakovė gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturi.

Nagrinėjamu atveju jau po ieškinio priėmimo, tik surinkus papildomus įrodymus, nustatyta, kad nei viena iš šalių negyvena ir paskutinius 6 mėnesius nuolat negyveno Lietuvoje, abiejų šalių gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t.y. nustatyta, kad šalių santuokos nutraukimo byla yra teisminga ne Lietuvos Respublikos, o (duomenys neskelbtini) teismams. Todėl ieškovo ieškinys paliekamas nenagrinėtas, išaiškinant ieškovui, kad šalių ginčą kompetentingas spręsti (duomenys neskelbtini) teismas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas ieškinį apmokėjo 131 EUR žyminiu mokesčiu. Byloje susidarė 22,30 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovui grąžintina už ieškinį sumokėta žyminio mokesčio suma – 131 EUR, tačiau ieškovas valstybei privalo padengti 22,30 EUR išlaidas, todėl ieškovui grąžinta 108,70 EUR žyminio mokesčio dalis (131 EUR – 22,30 EUR, mokesčių kodai sutampa) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kaip yra šiuo nagrinėjamu atveju, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

Atsakovė, būdama (duomenys neskelbtini) pilietė ir nemokėdama valstybinės lietuvių kalbos, atsikirsdama į ieškovo ieškinio reikalavimus ir teikdama įrodymus, turėjo 656,89 EUR dokumentų vertimo išlaidų. Yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė išlaidas patyrė realiai, jos buvo būtinos, nes ieškovas pareiškė ieškinį, o atsakovei atsirado pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir įrodymus, išlaidos yra proporcingos pateiktų dokumentų kiekiui, todėl pagrindo jas mažinti nėra. Ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, todėl iš jo atsakovei priteistina 656,89 EUR už vertimo paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 94 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo kelionės išlaidas, tačiau nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų ir nenurodė šių išlaidų sumos, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Dėl baudos ieškovui skyrimo.

Atsakovė taip pat prašė skirti ieškovui baudą už nesąžiningą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos teismą, taip piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis.

Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal CPK 106 straipsnio 1 dalį, teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog šalys joms priklausančiomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai.

CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pažymėtina, kad asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus. Procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas tik 2019 m. lapkričio 25 d. posėdžio metu per savo atstovę pripažino, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta paskutinius kelerius metus ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad ieškovas pripažino šias aplinkybes tik atsakovei pateikus ir teismui savo iniciatyva surinkus papildomus įrodymus. Be to teismas vertina tą aplinkybę, kad byloje yra duomenys, jog ieškovas G. V. dar 2019 m. balandžio mėnesį inicijavo santuokos nutraukimo bylą (duomenys neskelbtini) teisme ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. teikė teismui papildomus paaiškinimus dėl pareiškimo, tačiau šioje byloje jis teigė, kad joks skyrybų procesas (duomenys neskelbtini) nevyksta - 2019 m. rugsėjo 2 d. patikslintame ieškinyje jis tvirtino, kad santuokos nutraukimo bylos (duomenys neskelbtini) teisme jis nėra inicijavęs, nors byloje esantys rašytiniai įrodymai tai paneigia. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas klaidino teismą, tai yra buvo nesąžiningas, ir tokiais savo veiksmais sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą - piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovės prašymas tenkintinas ir ieškovui skirtina 200 EUR bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Ieškovui išaiškina, kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800. Ieškovas privalo baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 94 straipsniu, 150 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, 782 straipsniu

nutaria:

Ieškovo G. V. ieškinį atsakovei L. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti ieškovui, kad ieškinys teismingas (duomenys neskelbtini) teismui, t. y. šis teismas turi jurisdikciją.

Grąžinti ieškovui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108,70 EUR (vieną šimtą aštuonis eurus ir 70 ct) žyminio mokesčio (sumokėto 2018 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. pavedimais) dalį.

Ieškovui išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Priteisti iš ieškovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), 656,89 EUR (šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 89 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų vertimo paslaugoms apmokėti.

Paskirti ieškovui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 EUR (dviejų šimtų eurų) baudą.

Ieškovas baudą turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą privalu pristatyti į Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Išaiškinti ieškovui, kad per 14 dienų nuo nutarties priėmimo, asmuo, kuriam paskirta bauda, gali kreiptis su pareiškimu į teismą, kuris priėmė nutartį, dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo.

Nutarties nuorašus įteikti ieškovui (per jo atstovę advokatę) ir atsakovei.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.