Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajam T. J., jo įstatyminei atstovei D. J., atstovei pagal pavedimą advokatei Virginijai Budrevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskeltini) , Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, veikos padarymo metu mokėsi (duomenys neskeltini), gyveno (duomenys neskeltini) šiuo metu dirbantis (duomenys neskeltini), gyvenantis (duomenys neskeltini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 2 dalį ir 144 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Š. D. vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir kitam žmogui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent:

Š. D. 2011 m. lapkričio 26 d., apie 03 val. 55 min., (duomenys neskeltini), esančiose (duomenys neskeltini) ir prekybos centro „Eifelis“ automobilių stovėjimo aikštelėse, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2011-11-26, 08:51 val., nustatytas 1,59 prom. girtumas), vairuodamas motinai I. D. priklausantį lengvąjį automobilį „PEUGEOT – 46“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 p. (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems <...>asmenims), 31 p. (vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) pavojingų keleivių <...> vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms <...> iki jie bus pašalinti), 195 p. (keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis <...> transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose), 201.2. p. (draudžiama vežti keleivius taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų vairuotojui matomumą), 133 p., (pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, <...> kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) ant vairuojamo automobilio „PEUGEOT -406“ variklio dangčio, vietoje, esančioje priešais vairuotojo krėslą, vežė keleivį - nukentėjusįjį T. J., kuris trukdė matomumui, ir transporto priemonės vairavimui, ir dėl to vairuojamam automobiliui atsitrenkus į stovėjimo aikštelėje stovėjusius kitus automobilius: lengvąjį automobilį „FORD GALAXI“, valstybinis numeris (duomenys neskeltini) priklausantį O. Č., bei mikroautobusą „MERCEDES BENZ – VITO“, valstybinis numeris (duomenys neskeltini) priklausantį nukentėjusiajam R. S., bei dėl to nuo vairuojamo automobilio variklio dangčio nukritus nukentėjusiajam T. J., pastarajam dėl kryžkaulio lūžio, krūtininio XII ir juosmens I-V slankstelių suspaustinio lūžimo, iš kurių juosmens II-III slanksteliai lūžę su poslinkiu, kas sukėlė arklio uodegos suspaudimo sindromą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis Š. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, o dėl BK 144 straipsnyje numatytos veikos kaltu neprisipažino. Kaltinamasis parodė, kad 2011 m. lapkričio 25 d., apie 20 val., savo automobiliu, kuris priklauso motinai I. D., nuvyko susitikti su draugu T. J., su kuriuo nuvyko pas Tado draugę T. K.. Tadas vairavo jo (Š. D.) motinos automobilį „(duomenys neskelbtini) visą vakarą. Važiavo į „Lukoil“ degalinę pirkti alaus. Tiksliai negali pasakyti, kiek pirko alaus skardinėse. Jis per vakarą išgėrė apie tris ar keturias skardines alaus. Daugiau alkoholio išgėrė vėliau, po eismo įvykio. Tadas vairavo automobilį. Važinėjosi po miestą. Buvo nuvažiavę prie (duomenys neskeltini) miesto stadiono. Tiksliai negali pasakyti laiko, naktį jau po 24 val., atvažiavo į stovėjimo aikštelę prie „Eifelio“ prekybos centro. Važinėjo po stovėjimo aikštelę, esančią priešais „Eifelio“ prekybos centrą. Po to automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais „Bauhofo“ prekybos centrą, kalbėjosi trise su T. ir su T. automobilyje. Išlipo parūkyti. Jis visą laiką sėdėjo keleivio priekiniame krėsle. Nesijautė girtas. Neatsimena, kaip atsidūrė vairuotojo vietoje. Atsimena, kad jis persėdo prie automobilio vairo. T. atsitūpė ar atsiklaupė ant automobilio variklio dangčio. Su T. J. keliais žodžiais užsiminė, kad T. pavažiuos ant variklio dangčio. Toliau elgėsi vienas iš kito veiksmų suprasdami ketinimus. Neliepė T. J. sėsti ant automobilio variklio dangčio. T. pats užlipo ant automobilio variklio dangčio tikslu paišdykauti, pakvailioti. Jis (t.y. Š. D.) važiavo zigzagais. Važiavo per automobilių aikštelę prie „Eifelio“ prekybos centro, ir jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitus automobilius. Trumpam prarado nuovoką. Atsipeikėjo jau ant asfalto, automobilių stovėjimo aikštelėje. T. gulėjo ant asfalto netoli. Ar po vairuojamo automobilio atsitrenkimo į stovinčius kitus automobilis T. buvo atsitrenkęs savo kūnu į šiuos automobilius, ar nebuvo, pasakyti negali, to nematė. Prieš susidūrimą, važiavo įjungęs antrą pavarą. Mano, kad automobilio greitis buvo apie 20 ar 30 km/h. Eismo įvykis atsitiko dėl to, kad jis nepamatė aikštelėje stovinčių kitų automobilių, nes ant kapoto sėdėjo T. J.. Skambino savo tėvui, kadangi jis neatsiliepė, skambino motinai. Motina greitai atėjo į įvykio vietą. Motina į eismo įvykio vietą atėjo po pusvalandžio. Ar atėjus motinai, ar prieš tai, kartu su T. K. padėjo T. J. atsigulti automobilyje ant galinės sėdynės. T. buvo sąmoningas, jis sakė kad jam skauda prie nugaros srities. Jis (t.y. Š. D.) motinai sakė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, ir motina sakė, kad ją kvies. Motina sakė eiti į namus, paminėjo, kad pasirūpins T.. Pašnekėjęs su motina, jis išėjo į namus, nes buvo labai susijaudinęs ir nesuvokė, ką daro. T. K. išėjo kartu su juo. Motina liko prie T. J.. T. J. nepaliko be pagalbos, nežino ir negalėjo žinoti, ar grėsė pavojus T. J. gyvybei. Suteikė kokią galėjo pagalbą, padėjo atsikelti, paguldė padedant T. K. automobilyje, į eismo įvykio vietą atėjusiai motinai sakė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, motina taip ir padarė.

Nukentėjusysis T. J. parodė, kad 2011 m. lapkričio 25 d., apie 16 val., automobiliu „(duomenys neskelbtini) pas jį atvyko Š. D.. Apie 18 val. susitiko Š. D. draugą „M.“, bei pastarojo draugę L. K.. Š. su „M.“ prie U. teismo, aikštelėje išgėrė butelį brendžio. Tada Š. D. automobilį pradėjo vairuoti jis (t.y. T. J.). L. K. išėjo į namus. Apie 20 val. nuvyko pas jo (T. J.) draugę T. K., pasiėmė ją pasivažinėti. Prie (duomenys neskeltini) stadiono Š. su „M.“ dar gėrė alaus. „M.“ nuvežė iki namų, liko su Š. ir T.. Važiavo prie „LUKOIL“ degalinės, esančios (duomenys neskeltini) kur Š. ir T. pirko alaus. Daugiau alaus gėrė Š.. Važinėjosi po (duomenys neskeltini). Apie 03 val. nakties nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie „Eifelio“ prekybos centro ir „Bauhofo“ parduotuvės. Ten buvo apie 40 min. Š. D. pasidarė bloga, jis buvo labai girtas. T. pakvietė jį (t.y. T. J.) pašokti ir jis išlipo iš automobilio vairuotojo krėslo. Pamatė, kad automobilio viduje Š. D. lipa iš priekinio keleivio krėslo į vairuotojo krėslą. Suprato, kad Š. D. ketina važiuoti. Rakteliai buvo spynelėje. Š. D. užsirakino dureles ir užsidarė langus. Jis (t.y. T. J.) pamanė, kad užlips ant kapoto, ir Š. D. nevažiuos, tačiau jis pajudėjo automobiliu iš vietos. Įsikibo į variklio dangčio kraštą rankomis. Sėdėjo kaip ir užšoko - priešais vairuotojo krėslą. Š. D. važiavo iš „Bauhofo“ aikštelės į „Eifelio“ aikštele. Mano, kad važiavo 3-ia pavara, pakankamai greitai. Š. D. apsisuko aikštelės gale. Tada pamanė nušokti nuo variklio dangčio, bet pagalvojo, kad gali pervažiuoti. Š. dar pagreitino automobilį. Važiavo tiesiai, nuo aikštelės galo link „Bauhofo“. Š. D. per langą paklausė, ar jis stipriai laikosi. Jis (t.y. T. J.) atsakė, „jo“, tada pajuto smūgį. Jis nuskriejo nuo automobilio variklio dangčio. Dar matė automobilius, į kuriuos atsitrenkė Š. D. vairuojamas automobilis. Nukrito ant asfalto ir kuriam laikui prarado sąmonę. Atsipeikėjo gulėdamas ant nugaros ant asfalto. Matė T. K. ir bandė ją šaukti. Matė, kaip iš automobilio per vairuotojo dureles bandė išlipti Š. D., tačiau nepavykus, išlipo per priekines keleivio dureles. Girdėjo, kaip Š. D. skambino savo tėvui, po to motinai. Trumpam prarado sąmonę ir atsipeikėjo automobilio galiniame krėsle. Tuomet atėjo Š. D. motina I. D. su asmeniu vardu S.. I. D. visiems aiškino, kad reikia sakyti, kad jis (t.y. T. J.) šoko ant Š. automobilio kapoto, kurį vairavo kažkokie „chamai“. Ji liepė Š. D. ir T. K. eiti į namus. Eismo įvykio metu jam lūžo penki stuburo slanksteliai, lūžo kryžkaulis. Kaltinamasis jo atsiprašė.

Nukentėjusysis O. Č., kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, parodė, kad 2011 m. lapkričio 25 d. automobilį „FORD GALAXI“ paliko stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Eifelio“ prekybos centro. Ryte sužinojo, kad automobilis sudaužytas. Sudaužyti abu automobilio šonai, galinis bamperis. Atsitrenkta į automobilio galinės dalies kairį šoną, nuo smūgio automobilis pasistūmėjo ir atsitrenkė į šalia stovėjusį, R. S. automobilį „MERCEDES BENZ VITO“. Dėl eismo įvykio patirtą žalą 4036 Lt pilnai atlygino draudimas, todėl civilinio ieškinio nereiškia (I tomas, b.l. 113, 118).

Nukentėjusysis R. S., kurio parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, parodė, kad 2011 m. lapkričio 26 d., ryte sužinojo, jog yra sugadintas automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Eifelis“ paliktas jo automobilis, registruotas individualios įmonės (duomenys neskeltini) vardu „MERCEDES BENZ VITO“. Buvo sudaužyta automobilio galinė dalis ir beveik visas kairysis šonas, 2288,34 Lt dydžio padaryta žala pilnai atlyginta draudimo bendrovės, civilinio ieškinio jis nereiškia (I tomas, b.l. 119, 124-125).

Liudytoja T. K. parodė, kad 2011 m. lapkričio 25 d., apie 20 val., atvažiavo draugas T. J. ir Š. D.. Š. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) Ji atsisėdo į galinį krėslą. Važinėjosi po (duomenys neskeltini) T. paprašė, kad Š. D. leistų jam pavairuoti automobilį. Š. sutiko. Nuvyko į (duomenys neskeltini) gatvėje esančią degalinę „Lukoil“, ir nusipirko pakuotę alaus. „Lukoil“ degalinėje buvo du ar tris kartus. T. visiškai negėrė alkoholio. 2011 m. lapkričio 26 d. naktį, gal apie 03 val. 40 min., trise atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie „Bauhofo“ parduotuvės, sustojo „Bauhofo“ aikštelėje ir stovėjo automobilyje apie valandą laiko. Atrodo, kad buvo išlipę iš automobilio ir lauke, aikštelėje. Ji užsinorėjo į tualetą. Nuėjo už „Bauhofo“ parduotuvės pastato kampo. Tuo metu T. ir Š. stovėjo lauke. Ji girdėjo smūgį, tačiau tuo metu nesuprato, kad tai yra atsitrenkiančio automobilio smūgis. Pamatė, kad iš vietos, kur automobilis stovėjo, jis yra išvažiavęs. Pamatė automobilį stovintį stovėjimo aikštelėje prie „Eifelio“ prekybos centro. Ji pamojavo į tą pusę, kur stovėjo automobilis, pašaukė T.. Automobilis link jos nevažiavo. Nuėjo pažiūrėti. Automobilio priekinės šviesos buvo atsisukusios į ją, ir degė. Kai priėjo prie automobilio, pamatė, jog T. gulėjo daugiau ties automobilio priekiu. Š. gulėjo šiek tiek nuo T. link miesto centro pusės. Š. kėlėsi. Matė, kad yra sužalotas jo kojos kelis. T. būklė buvo sunkesnė. Po eismo įvykio klausė T.. kas jam skaudą, ir jis aiškino, kad skaudą viską. T. bandė keltis, ji kartu su Š. D. padėjo atsikelti ir nueiti iki automobilio. Aikštelėje atsirado Š. mama. Su ja buvo nepažįstamas vyras. Š. mama pasakė: „vaikai“, esate šoke ir eikite namo. Aš padėjau T. įlipti į automobilį. T. atsigulė galiniame automobilio krėsle. Tada ji su Š. parėjo į Š. namus. Ji nematė, kas vairavo automobilį eismo įvykio metu. Nueidama už parduotuvės kampo, ji matė, kaip T. greitai priėjo prie automobilio, o Š. sėdosi už automobilio vairo. Paties eismo įvykio ji nematė. A. Š. motinai, ji (T. K.) sakė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Š. kartojo: „ką aš padariau“. Š. motina sakė, kad viskuo bus pasirūpinta. Š. su motina taip pat kalbėjo, kad reikia kviesti greitąją pagalba.

Liudytoja I. D., kurios parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, parodė, kad 2011 m. lapkričio 26 d., apie 04 val. naktį, į sutuoktinio, bei į jos telefoną skambino sūnus Š. D.. Jis pasakė nueiti į „Eifelio“ aikštelę. Aikštelėje pamatė stovintį Š. automobilį „PEUGEOT“, šalia stovinčią T., o ant galinės sėdynės gulintį Š. draugą T. J.. Tadas paaiškino, kad pamatė, kaip kažkokie „chamai“ važinėja Š. automobiliu, ir šoko ant automobilio kapoto. Ji paskambino mobiliu telefonu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą (I tomas, b.l. 131).

Liudytojas S. G. parodė, kad 2011 lapkričio mėn., su sutuoktine buvo pas šeimos draugus I. D. ir A. D.. Nakties metu, gerokai po vidurnakčio I. D. paprašė jo padėti nueiti iki prekybos centro „Eifelis“. Automobilių stovėjimo aikštelėje rado sudaužytu priekiu S. D. automobilį bei apgadintus kitus du automobilius. Matė Š. D. automobilyje ant galinės sėdynės gulintį vaikiną, kaip sužinojo vėliau T. J.. I. D. iškvietė greitąją.

Liudytoja L. K., kurios parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, parodė, kad lapkričio mėnesį, penktadienį, važinėjo su draugais mašina. Pastatė M. G. automobilį ir persėdo į Š. D. automobilį „PEUGEOT“. Nuvykus iki (duomenys neskeltini) teismo pastato, ji išėjo į namus. Sekančią dieną jai paskambino Š. D., pasakė, kad sudaužė savo mašiną, klausė, ar ji galinti padėti. Prašė, kad jeigu skambintų jo tėvas ar mama, kad pasakytų, jog jis visą naktį buvo su ja (L. K.) (I tomas, b.l. 130).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 39/12(14) matyti, kad nukentėjusiajam T. J. dėl kryžkaulio lūžimo, krūtininio XII ir juosmens I-V slankstelių suspaustinio lūžimų, iš kurių juosmens II-III slanksteliai lūžę su poslinkiu, kas sukėlė arklio uodegos suspaudimo sindromą, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat išvadoje nurodoma, kad suspaustiniai slankstelių lūžimai įvyksta dėl ašinio poveikio į stuburą, staigaus ar stipraus stuburo sulenkimo, kas gali įvykti griūvant ant sėdmenų, krentant iš didelio aukščio ant kojų ir staigiai sulenkiant liemenį, arba krentant nuo važiuojančio automobilio dangčio ant sėdmenų (I tomas, b.l. 82-84).

Teisme apklaustas išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas R. L. patvirtino išvadą ir parodė, kad atsižvelgiant į tai, kad kryžkaulio lūžimas, stuburo slankstelių lūžimai ir arklio uodegos suspaudimas T. J. įvyko įvykio metu, todėl delsimas iškviesti greitąją medicinos pagalbą šiuo atveju, esminės įtakos sveikatos būklei neturėjo. Tas pats pasakytina ir apie sveikatos sutrikdymo mąstą.

Iš Ekspertizės akto Nr. PEKG7/2013(02) matyti, kad remdamasi baudžiamojoje by1oje esančiais duomenimis bei medicininiais dokumentais, ekspertų komisija pateikė tokią išvadą:

1. T. J. dėl 2011-11-26 patirtos traumos sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių“ 7.1 ir 7.2 punktais. Dėl traumos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 d. laikotarpiui. Liekamieji reiškiniai po traumos nustatyti prof. dr. D. O. konsultacijų metu. Duomenų, vienareikšmiškai įrodančių T. J. stuburo smegenų pažeidimą, nėra. T. J. pastovus bendro darbingumo netekimas vertina­mas pagal „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatyto lentelės“ II dalies 6.2 punktą ir atitinka 10% pastovaus bendro darbingumo netekimo, t.y. nesunkų sveikatos su­trikdymą. T. J. sveikatos sutrikdymas dėl 2011-11-26 patirtos traumos vertinamas nesun­kiu sveikatos sutrikdymu.

2. T. J. po patirtos traumos išliko juosmens skausmai, plintantys į kairę koją, kojų silpnumas, jutimo sutrikimai, metalo konstrukcijos fiksuojančios lūžusius stuburo slankstelius, specialus gydymo režimas - fizinio krūvio ribojimai. Pastovaus bendro darbingumo netekimas dėl šių reiškinių vertinamas pagal „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatyto lentelės“ II dalies 6.2 punktą kuriame nežymus judesių sutrikimas, jėgos ir jautrumo sumažėjimas, neryški raumenų atrofija vertinami 10 % pastovaus bendro darbingumo netekimu. Bendro darbingumo lygio nustatymas nėra teismo medicininės ekspertizės kompetencija.

3. Ar galėjo pabloginti T. J. būklę tai, kad po 2011-11-26, apie 4 val. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas T. J., Greitoji medicininė pagalba buvo iškviesta ne iš karto, o praėjus tiktai apie pusantros valandos, kad jis transportuotas po įvykio, t.y. vestas, paguldytas automobilyje ir pan., vienareikšmiškai atsakyti negalima. Taip pat negalima atsakyti, ar T. J. medicininė pagalba buvo suteikta savalaikiai (III tomas, b.l. 80-96).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 8609/11(01) matyti, kad T. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I tomas, b.l. 89).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2011 m. lapkričio 26 d., 05.45 val. apžiūrima eismo įvykio vieta (duomenys neskeltini) prekybos centro „Eifelis“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Matyti, kad įvykio vietoje yra automobilis „(duomenys neskelbtini) kurio sudaužytas priekinis buferis, sulankstytas priekinis kairysis sparnas, variklio dangtis, tolėliau stovi du automobiliai: „MERCEDES BENZ“ ir „FORD GALAXY“, kurie taip pat yra apgadinti (I tomas, b.l. 4-9).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskeltini) PSPC GMP 2011-11-26 pagalbos kvietimo kortelėje Nr. 6469 užfiksuota, kad 2011-11-26, 05:10 val., į prekybos centro „Eifelis“ automobilių stovėjimo aikštelę greitosios medicinos pagalbos ekipažą kvietė telefonu paskambinęs, I. D. prisistatęs asmuo. Ekipažas išvyko 05:11 val., sugrįžo 05:47 val. (I tomas, b.l. 11).

Iš lengvojo automobilio „FORD GALAXY“, valstybinis numeris (duomenys neskeltini) apžiūros protokolo matyti, kad yra padaryti automobilio apgadinimai: nukritęs galinis bamperis, sudužę abiejų pusių galinių žibintų stiklai. Matyti žalios spalvos dažų šukių ant asfalto dangos automobiliui iš kairės bei iš dešinės ir baltos spalvos dažų šukių automobiliui iš dešinės, sulankstytas kairės pusės galinis sparnas, sulankstytas dešinys galinis sparnas, sulankstytas dešinys galinis statramstis, sulankstyta galinio dešiniojo rato arka, sudužęs dešiniojo galinio rato ratlankio apdailos dangtis (I tomas, b.l. 13-17).

Iš lengvojo automobilio „MERCEDES (duomenys neskelbtini) VITO“, valstybinis numeris (duomenys neskeltini) apžiūros protokolo matyti, kad sulankstytas kairysis gailinis sparnas, bei kairysis šonas virš kairiojo galinio rato sparno iki automobilio stogo. Nuo galinio bamperio kairiojo šono, ties galiniu kairiuoju automobilio ratu yra nutrupėję bamperio dažai ir matosi juodos spalvos plastmasė (I tomas, b.l. 22-25).

Iš lengvojo automobilio „PEUGEOT – 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad yra stipriai deformuotas šio automobilio priekinis kairysis kampas, yra sulankstytas variklio dagtis, intensyviausiai priekiniame kairiajame kampe, sulankstytas priekinis kairysis sparnas, daugiausia šio sparno priekinė dalis, sudužęs priekinis kairysis šviesų žibintas, priekinis kairysis posūkio žibintas, variklio priekinių apdailos grotelių kairioji pusė sudužusi, sudužęs priekinis bamperis, jo kairysis šonas subyrėjęs, nulūžęs ir ant reguliavimo lynų kabo kairiosios pusės atgalinio vaizdo veidrodėlis. Priekinio automobilio salono lango stiklo apatiniame kairiajame kampe yra išdužusi 1 x 1,5 cm ploto duobutė, kuri yra 10 cm nuo stiklo apačios ir 15 cm nuo kairiojo priekinio statramsčio, taip pat nuo stiklo apačios šioje vietoje stiklas yra suaižėjęs, įtrūkimai eina nuo stiklo apačios ties vairuotojo vieta, į viršų. Sulankstytos priekinės kairės pusės durelės. Automobilio salono viduje yra keturi tušti „Švyturio Gintarinis“ alaus buteliai bei viena „Švyturio Ekstra“ tuščia alaus skardinė. Ant kairės pusės kilimėlio po galiniu krėslu yra dvi tuščios alaus „Švyturio Ekstra“ skardinės (I tomas, b.l. 29-37).

Iš kompaktinės plokštelės apžiūros protokolo matyti, kad 2011-11-28 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK KPS vyr. specialisto V. Ž. pateiktoje kompaktinėje plokštelėje, užfiksuoti PC „Eifelis“ ir parduotuvės „Bauhof LT“ saugos kamerų įrašai eismo įvykio metu, iš kurių matyti, kad ant stovinčio automobilio variklio dangčio atsitupia T. J. ir automobilis važiuoja į PS „Eifelis“ aikštelę, kur sustoja ir tuo metu pasislenka kiti du aikštelėje stovėję automobiliai (I tomas, b.l. 64-71).

Iš 2011-11-26, 08:51 val., Š. D. patikros alkotesteriu protokolo matyti, kad jam buvo nustatytas 1,59 prom. girtumas (I tomas, b.l. 153).

2016 m. sausio 13 d. Susitaikymo protokole nurodyta, kad teisiamasis Š. D. ir nukentėjusysis T. J. susitarė baudžiamąją bylą baigti taikiai, teisiamasis Š. D. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, nuoširdžiai gailisi, prisipažino padaręs nukentėjusiajam 4000 Eur neturtinę žalą ir 722,80 Eur turtinę žalą bei susitarė dėl šios žalos atlyginimo tvarkos su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis sutinka, kad baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį būtų nutraukta. Teisiamasis neprisipažįsta dėl kaltinimo pagal BK 144 straipsnį ir prašo jį išteisinti, o nukentėjusysis palieka šį klausimą spręsti teismo nuožiūra (III tomas, b. l. 181).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo Š. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Kaltinamasis Š. D. savo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, pripažino ir apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje nukentėjusysis T. J. užlipo ant automobilio kapoto, o jis, būdamas išgėręs ir esant blogam matomumui, automobiliu pradėjo važiuoti per aikštelę ir atsitrenkė į aikštelėje stovėjusias mašinas. Kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir papildo kiti byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusiojo T. J., R. S., O. Č. parodymai, liudytojų T. K., S. G., I. D. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonių apžiūros protokolai, vaizdo kamerų įrašo apžiūros protokolas. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir nėra paneigti jokiais kitais įrodymais, todėl teismas jais vadovaujasi. Asmens patikros alkotesteriu protokolas patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis Š. D. eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykio metu galiojusi Kelių eismo taisyklių redakcija draudė vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims (14 punktas), važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) pavojingų keleivių, vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms iki jie bus pašalinti (31 punktas), vežti keleivius taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų vairuotojui matomumą (201.2. punktas), o keleivius vežti leido tik tam skirtomis transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose (195 punktas). Be to, Kelių eismo taisyklių 133 punktas numatė pareigą vairuotojams pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, <...> kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šiuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus Š. D. neabejotinai pažeidė, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu T. J. buvo sutrikdyta sveikata.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Nukentėjusiojo T. J. sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti teismo medicinos ekspertas R. L. atliko tyrimą pagal pateiktus medicinos dokumentus ir pateikė specialisto išvadą, kad T. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šią savo išvadą R. L. patvirtino ir teisme. Į bylą nukentėjusysis taip pat yra pateikęs A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro 2012 m. birželio 26 d. Teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. A-KI-195-51, kurioje nurodyta, kad 2011-11-26 įvykusio eismo įvykio metu T. J. padarytieji kūno sužalojimai priskirtini sunkiam sveikatos sutrikdymui (II tomas, b.l. 32-43).

Teismų praktikoje proceso dalyvio prašymu privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl šių asmenų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme. Toks dokumentas yra proceso dalyviui duota privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, konsultacinė išvada (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis), kuri vertinama visų kitų bylos duomenų kontekste.

Teismas, vertindamas šių dviejų tyrimų išvadas, t.y. Specialisto išvadą ir Konsultacinę išvadą, remiasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertų komisijos Ekspertizės akto išvadomis, patvirtinančiomis Specialisto išvadą, kad dėl 2011-11-26 patirtos traumos T. J. padarytas sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (III tomas, 80-96). Teismas neturi pagrindo netikėti šios ekspertų komisijos išvadomis. Ekspertizės aktas Nr. PEKG 7/2013(02) pripažintinas įrodymu, nes jis yra nuoseklus tyrimo rezultatas ir gauti duomenys atitinka įstatymo reikalavimus (BPK 20 straipsnis), be to, sutampa su Specialisto išvada Nr. G 39/12(14), todėl teismas sprendžia, kad eismo įvykio metu T. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tokiu būdu įvertinus tai, kad Š. D. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, teismas pripažįsta Š. D. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje.

Teismo proceso metu pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją Š. D. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju T. J.. Į bylą pateiktas Susitaikymo protokolas (III tomas, b.l. 181) patvirtina, kad kaltinamasis Š. D. visiškai pripažįsta savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio ir nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą 722,80 Eur turtinę ir 4000 Eur neturtinę žalą bei susitarė dėl žalos atlyginimo tvarkos, be to, šiame Susitaikymo protokole užfiksuota, kad teisiamasis ir nukentėjusysis susitaikė ir prašo baudžiamąją bylą dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nutraukti teisiamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis Š. D. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, jis savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu kaltinamasis Š. D. jau yra atlyginęs dalį nukentėjusiajam padarytos žalos, dėl likusios žalos atlyginimo kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė. Aplinkybę, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, patvirtina į bylą pateiktas, 2016-07-28 pasirašytas Susitaikymo protokolas (III tomas, b.l. 181), bei šalių paaiškinimai teisme. Taigi formalios BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, byloje nustatytos. Spręsdamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teismas įvertina tokias aplinkybes, kad kaltinamasis Š. D. anksčiau neteistas, yra dirbantis (duomenys neskeltini) prekių tiekėjo pareigose, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (III tomas, b.l. 128-131). Š. D. gailisi padaręs nusikalstamą veiką, padaryta neatsargi nusikalstama veika, be to, nuo jos padarymo praėjo daugiau nei ketveri metai., Byloje duomenų, kad per šį laikotarpį Š. D. būtų padaręs kitų teisės pažeidimų, nėra. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamasis Š. D. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, bylą dalyje dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, jo atžvilgiu nutraukiant (BPK 254 straipsnio 5 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalis be kita ko numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Prokuroras teisme prašė taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamajam Š. D. 2012-02-27 buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento, tai yra vairuoto pažymėjimo, paėmimas (I tomas, b.l. 143), kuri tik Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi buvo panaikinta (III tomas, b.l. 38, 39). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis po eismo įvykio daugiau nei trejus metus neturėjo vairuotojo pažymėjimo, be to, jau praėjo daugiau nei ketveri metai po eismo įvykio, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, kuris faktiškai jau buvo pritaikytas, paskyrimas nagrinėjamu atveju netikslingas ir neatitinka teisingumo principo, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės netaiko.

Be to, Š. D. buvo kaltinamas ir tuo, kad paliko be pagalbos žmogų, kai jam grėsė pavojus gyvybei, o būtent, kad jis 2011 m. lapkričio 26 d., apie 03 val. 55 min., (duomenys neskeltini) esančioje prekybos centro „Eifelis“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas I. D. priklausantį lengvąjį automobilį „PEUGEOT – 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl kryžkaulio lūžimo, krūtininio XII ir juosmens I-V slankstelių suspaustinio lūžimo, iš kurių juosmens II-III slanksteliai lūžę su poslinkiu, kas sukėlė arklio uodegos suspaudimo sindromą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu sukėlė pavojų, bei turėdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilio keliais įstatymo 30 straipsnio 3 punkte numatytą pareigą (įvykus eismo įvykiui, eismo dalyvis, susijęs su eismo įvykiu, privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą, ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai), bei Kelių eismo taisyklių 231.5. p. numatytą pareigą (įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo imtis visų reikiamų priemonių kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos, arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai), kai grėsė pavojus nukentėjusiojo T. J. gyvybei, jam nepagelbėjo, nesuteikė pirmosios pagalbos, neiškvietė medicinos pagalbos, nepristatė nukentėjusiojo T. J. į medicinos įstaigą, nors turėjo tokias galimybes, ir apie 04 val. 30 min., pasišalino iš eismo įvykio vietos, tai yra Š. D. kaltinamas pagal BK 144 straipsnį.

Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), tai yra kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 3 punktą, įvykus eismo įvykiui, eismo dalyvis, susijęs su eismo įvykiu, privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, o pagal eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 231.5 punktą, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

Kaltinamasis Š. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai dėstė, kad iš karto po eismo įvykio skambino savo tėvui, kuris neatsiliepė, tada skambino motinai, kuri atėjo į įvykio vietą. Jis kartu su T. K. padėjo T. J. atsigulti automobilyje ant galinės sėdynės, pats T. buvo sąmoningas, sakė kad jam skauda prie nugaros srities. Suteikė kokią galėjo pagalbą, padėjo atsikelti ir paguldė padedant T. K. automobilyje, į eismo įvykio vietą atėjusiai motinai sakė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą motina taip ir padarė. Jam mama sakė eiti į namus, paminėjo, kad pasirūpins T. Pašnekėjęs su motina, jis išėjo į namus, nes buvo labai susijaudinęs ir nesuvokė, ką daro, o jo motina liko prie T. J., kurio nepaliko be pagalbos, negalėjo žinoti, ar grėsė pavojus T. J. gyvybei. Šiuos Š. D. parodymus teisme patvirtino pats nukentėjusysis T. J., liudytojais apklausta T. K. bei S. G.. Be to, kad I. D. prisistatęs asmuo telefonu 2011-11-26, 05:10 val., į prekybos centro „Eifelis“ automobilių stovėjimo aikštelę kvietė greitosios medicinos pagalbos ekipažą, patvirtina duomenys, užfiksuoti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje. Įvykio situacija, matomų sužalojimų bei kraujo nebuvimas, į įvykio vietą atvykęs kaltinamajam artimas asmuo – mama, kuri užtikrino pasirūpinsianti nukentėjusiuoju, ką ir padarė, tai yra iškvietė greitąją medicinos pagalbą, rodo, kad tyčios palikti be pagalbos nukentėjusįjį T. J., Š. D. veiksmuose nebuvo. Be to, teismas vertina ir kaltinamojo amžių, tai yra eismo įvykio metu Š. D. buvo devyniolika metų, todėl natūralu, kad būdamas jauno amžiaus, stresinėje situacijoje jis iš karto po įvykio skambino savo tėvams. Būtent į įvykio vietą atvykusi kaltinamojo motina, įvertinusi nukentėjusiojo būklę ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Specialisto išvada bei Ekspertizės aktu nustatyta, kad T. J. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kryžkaulio lūžio, krūtininio XII ir juosmens I-V slankstelių suspaustinio lūžimo, iš kurių juosmens II-III slanksteliai lūžę su poslinkiu, kas sukėlė arklio uodegos suspaudimo sindromą. Įvykio metu nebuvo pažeisti T. J. gyvybei svarbūs organai, kurių sužalojimas ir savalaikis pagalbos nesuteikimas sąlygotų nukentėjusiojo mirtį ar tokios pasekmės būtų labai tikėtinos. Akivaizdu, kad minėtų sužalojimų padarymas negrėsė nukentėjusiojo gyvybei ir pavojaus jo gyvybei neiškilo. Byloje duomenų, kad T. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti pavojingas gyvybei, nėra. Tuo tarpu baudžiamajai atsakomybei pagal BK 144 straipsnį kilti svarbu, kad padaryti sužalojimai grėstų nukentėjusiojo gyvybei.

Tokios teismo nustatytos ir įvertintos aplinkybės bei faktai verčia pripažinti, kad Š. D. veiksmai, valia ir kaltės turinys negali būti prilyginami baudžiamojo kodekso 144 straipsnio dispozicijoje numatytiems tyčiniams nusikalstamiems veiksmams, todėl teismas kaltinamąjį šioje dalyje išteisina jam nepadarius veikos, turinčios visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių duomenų, įrodančių, kad Š. D. veikdamas tiesiogine tyčia, nesuteikė nukentėjusiajam pagalbos, turint galimybę ją suteikti, be to, nenustatyta, kad kaltinamojo veika sukėlė grėsmę nukentėjusiojo gyvybei. Vien formalaus objektyvių veikos požymių atitikimo įvykio aplinkybėms nepakanka asmenį pripažinti kaltu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vokai su CD laikmenomis, t.y. stovėjimo aikštelės kamerų įrašais (I tomas, b.l. 72) ir T. J. MRT įrašas (III tomas, b.l. 97), paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusysis T. J. teismui pateikė civilinį ieškinį, kurį patikslinęs, teismo prašė iš Š. D. priteisti 722,80 Eur turtinei žalai ir 6240,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei turėtas advokato išlaidas (III tomas, b.l. 136-141). Kadangi nukentėjusysis T. J. su kaltinamuoju Š. D. susitarė dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidų, teismas patvirtina jų sudarytą susitarimą, o procesą dėl T. J. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukia BPK 107 straipsnio, 113 straipsnio, CPK 140 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 17257,01 Lt, tai yra 4997,98 Eur civilinį ieškinį už T. J. suteiktas gydymo paslaugas. Kaltinamasis Š. D. civilinį ieškinį pripažįsta. Ieškinys tenkintinas CK 6.263 straipsnio pagrindu (BPK 113, 115 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 301-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atleisti Š. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti Š. D., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti kaltinamojo Š. D. ir nukentėjusiojo T. J. sudarytą susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pagal kurį:

Nukentėjusysis T. J. savo patirtą neturtinę žalą įvertina 4000 Eur, o turtinę – 722,80 Eur.Kaltinamasis Š. D. 1000 Eur nukentėjusiajam yra sumokėjęs iki Susitaikymo protokolo pasirašymo, o likusius 3722,80 Eur turtinės ir neturtinės žalos įsipareigoja sumokėti per vieną darbo dieną nuo Susitaikymo protokolo pasirašymo dienos į nukentėjusiojo įstatyminės atstovės D. J. sąskaitą DNB banke (duomenys neskeltini) Šalys susitarė nereikalauti viena iš kitos patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimo.

Procesą dėl baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo T. J. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Išteisinti Š. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš Š. D. Valstybinei ligonių kasai 4997,98 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 98 centus).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su CD laikmenomis, t.y. stovėjimo aikštelės kamerų įrašais ir T. J. MRT įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.