Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M. S., T. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d., 03.58 val., (duomenys neskelbtini), atsakovas M. S., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,31 prom. girtumas, ir neturėdamas teisės jo vairuoti, vairavo atsakovui T. B. priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kieme nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, ko pasekoje trenkėsi į du stovinčius automobilius „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino. Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

10. Iš byloje pateiktos Eismo įvykio informacijos (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio kaltininkas M. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Informacijoje taip pat nurodyti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis - neblaivus; saugaus greičio nepasirinkimas, teisenos stadija - administracinis nusižengimas. 2020 m. rugpjūčio 7 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarimo esmė: vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės jo vairuoti. Kieme nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, ko pasekoje trenkėsi į du stovinčius automobilius. Automobilis neapdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešdamas apie tai policijai, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

11. Iš pateiktos 2020 m. lapkričio 18 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ informacijos apie transporto priemonę matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas T. B..

12. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį EĮIS (duomenys neskelbtini) matyti, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (sugadinimai) - dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys. Transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (sugadinimai) - priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, variklio dangtis. Transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (sugadinimai) - bagažinės dangtis, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės žibintas.

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 179 straipsnio 3 dalis) bei iš pateiktos administracinės nusižengimo bylos (duomenys neskelbtini) matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas M. S. pripažintas kaltu padarius: administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, paskirta administracinė nuobauda – 25 Eur dydžio bauda; administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, paskirta administracinė nuobauda – 15 Eur dydžio bauda; administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur dydžio bauda; administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams; administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir M. S. paskirta galutinė nuobauda 1 000 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta teisėtam savininkui. Nutarimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d.

14. Nukentėjęs asmuo E. Š. dėl minėto eismo įvykio ieškovui 2020 m. rugpjūčio 8 d. pateikė pranešimą apie eismo įvykį-pretenziją ir prašymą išmokėti išmoką, taip pat surašytas transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros protokolas, nufotografuoti transporto priemonės apgadinimai (sugadinimai) (Žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pridedamos fotonuotraukos).

15. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2002 m. kovo 29 d. tarp ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir draudimo bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „Ergo Lietuva“ (dabartinis pavadinimas - „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas) sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 11, pagal kurią „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas įsipareigojo atlikti Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme bei Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse Biuro (ieškovo) kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokos trečiajam asmeniui mokėjimą (Paslaugų teikimo sutarties 1.1 punktas).

16. Iš pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 28 d. remonto išlaidų apskaičiavimo matyti, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų suma sudarė 1 319,78 Eur (Žalos Nr. (duomenys neskelbtini) sąmata). Pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. draudžiamojo įvykio pažymą 1 319,78 Eur suma nurodyta kaip žala dėl automobilio sugadinimų. Šiuo atveju ,„ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, nukentėjusiam asmeniui E. Š. išmokėdamas 1 319,78 Eur dydžio draudimo išmoką (Paslaugų teikimo sutarties 1.1 punktas, 2020 m. rugsėjo 1 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis - Išmoka už TP v/n (duomenys neskelbtini)).

17. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 2.1.3 punktu ieškovas įsipareigojo kompensuoti „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo faktiškai išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims, turintiems teisę jas gauti iš Biuro (ieškovo), neviršijant Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytų draudimo sumų. Vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 punkto nuostatas ieškovas kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui išmokėtą 1 319,78 Eur draudimo išmoką (2020 m. lapkričio 5 d. AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – draudimo išmokų kompensavimas (28 382,25 Eur)).

18. Ieškovas atsakovams išsiuntė 2020 m. lapkričio 18 d. pretenzijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 319,78 Eur grąžinimo (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), prašydamas atsakovų per 30 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos sumokėti aukščiau nurodytą sumą, tačiau atsakovai įpareigojimo neįvykdė. Ieškovas 2020 m. gruodžio 21 d. atsakovams išsiuntė pakartotines pretenzijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 319,78 Eur grąžinimo (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), prašydamas atsakovų per 7 dienas nuo laiško gavimo dienos sumokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovai įpareigojimo neįvykdė, todėl liko skolingi ieškovui 1 319,78 Eur sumą, kurią ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų.

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

19. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuoja TPVCAPDĮ.

20. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prievolė apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ši pareiga galioja tol, kol transporto priemonė įregistruota. Paminėtas straipsnis taip pat numato, kad pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas; tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį (2 dalis). Nurodytiems asmenims įstatymas draudžia naudoti neapdraustą transporto priemonę patiems, taip pat ir leisti naudoti ją kitam asmeniui (3 dalis).

21. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

22. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. S. 2020 m. rugpjūčio 7 d. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė atsakovui T. B., sukėlė eismo įvykį, kurio metu, be kita ko, apgadino transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė žalą. Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 1 319,78 Eur dydžio draudimo išmoką.

23. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šiuo atveju Biuras, atlyginęs „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo jo išmokėtą trečiajam asmeniui neapdrausta transporto priemone padarytą žalą, pareiškė reikalavimą priteisti išmoką solidariai tiek iš transporto priemonės savininko (atsakovo T. B.), tiek ir iš eismo įvykio metu neapdraustą transporto priemonę valdžiusio asmens (atsakovo M. S.). Byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonės savininko ir jos valdytojo civilinės atsakomybės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidarumo.

24. Pažymėtina, kad solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidariosios deliktinės atsakomybės prezumpcija yra įtvirtinta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje. Specialusis įstatymas - TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis - taip pat įtvirtina šių asmenų civilinės atsakomybės už neapdraudus transporto priemonės Biurui padarytą žalą solidarumą.

25. Biuro reikalavimo teisė į atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenį atsakingą už eismo įvykį) ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais. Šiuo atveju turi būti daromas skirtumas tarp civilinės atsakomybės už eismo įvykį ir civilinės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą.

26. Biuras reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, kad asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokiu eismo įvykiu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygino šio asmens padarytą žalą, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Pažymėtina, kad šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui. Tai lemia ir atitinkamą civilinės atsakomybės sąlygų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 41 punktas).

27. Pažymėtina, kad tiek transporto priemonės savininko, tiek asmens, atsakingo už eismo įvykį, atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Tai reiškia, kad šių asmenų atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Kaltė yra preziumuojama, o kitas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras.

28. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu). Kadangi TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatyta pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, kuri negali būti siaurinama tik iki pareigos nenaudoti ir neleisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 45 punktas).

29. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo (šią aplinkybę patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys), kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruota Lietuvos Respublikoje, todėl pagal TPVCAPDĮ reikalavimus ji turėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nėra ginčo, kad eismo įvykio metu nurodyta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šią aplinkybę taip pat patvirtina pateikti duomenys iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės. Todėl atsakovo T. B. neteisėti veiksmai yra įrodyti. Tuo tarpu atsakovo M. S. neteisėtus veiksmus, pasireiškusius eismo įvykio sukėlimu, įrodo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2020 m. rugpjūčio 7 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

30. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamos bylos kontekste žala yra Biuro patirtos išlaidos (nuostoliai), todėl Biuro įrodinėjamą žalą sudaro Biuro eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiai draudimo bendrovei pagrįstai išmokėta suma. Šiuo atveju patirtiems nuostoliams pagrįsti ieškovas į bylą pateikė transporto priemonės remonto vertės sąmatą, žalos skaičiavimo išvadą, mokėjimo nurodymų kopijas. Ginčo dėl žalos dydžio byloje nekilo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad žalos faktas ir dydis yra įrodyti.

31. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju Biurui padarytos žalos atžvilgiu abiejų atsakovų - automobilį eismo įvykio metu vairavusio asmens ir automobilio savininko, neapdraudusio šios transporto priemonės, neteisėti veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, nes žala atsirado tik dėl dviejų priežasčių sąveikos, ir nors abu atsakovai veikė atskirai, neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus, tikėtina, nežinodami, tačiau žala atsirado tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Jei bent vienas iš atsakovų nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – tinkamai apdraudęs transporto priemonę ar nepažeidęs kelių eismo taisyklių, žala Biurui nebūtų kilusi.

32. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsakovas M. S. nenuginčijo (o ir neginčijo) jo kaip žalą padariusio asmens kaltės prezumpcijos. Tuo tarpu sprendžiant dėl atsakovo T. B. kaltės, pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, jog TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas, siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Kaltės prezumpcija būtų paneigta tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas įrodys, kad pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu jis negalėjo įvykdyti būtent dėl trečiojo asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 51, 56 punktai). Šiuo atveju spręstina, kad atsakovo T. B. elgesys negali būti laikomas kaip atitinkantis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartą, kadangi atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad iki eismo įvykio pats eksploatavo neapdraustą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas T. B. nepateikė įrodymų, kad įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu negalėjo įvykdyti dėl atsakovo M. S. veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas T. B. kaltės prezumpcijos nenuginčijo.

Dėl atsakovo T. B. atleidimo nuo civilinės atsakomybės

33. Nagrinėjamu atveju atsakovo T. B. nuomone, ta aplinkybė, kad transporto priemonė buvo užvaldyta prieš jo valią, turi reikšmės jo kaip transporto priemonės savininko atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymą taikymui.

34. CK 6.270 straipsnio 3 dalis nustato, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, kai transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę. Šios aplinkybės, be kita ko, turėtų būti vertinamos kartu su aplinkybėmis, dėl kurių transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 59 punktas).

35. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutarime konstitucinės justicijos byloje Nr. 43/2011 yra išaiškinęs, kad CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.248 straipsnio 3 dalyje, jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atlieka neteisėtus veiksmus arba nesilaiko reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį ir taip nesudarytų prielaidų atsirasti tokioms situacijoms, kad kiti asmenys galėtų užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį ir juo padaryti žalos, jis bus laikomas kaltu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, kartu ir dėl žalos atsiradimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (tiek teisėtas, tiek neteisėtas) atsako be kaltės. Tuo tarpu didesnio pavojaus šaltinio valdymą praradęs teisėtas valdytojas atsako tik nustačius jo kaltę dėl valdymo kontrolės praradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

36. Nagrinėjamu atveju atsakovas T. B. nurodo, kad 2020 m. iš rugpjūčio 2 d. į rugpjūčio 3 d. grįžo iš reiso, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip nurodo, gyvena gyvenimo partnerė V. S., kuriai perdavė automobilio raktelius, o pats išvažiavo saviizoliuotis į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu automobilį paliko prie namo (duomenys neskelbtini) ir jo valdymą perdavė V. S.. Byloje nėra ginčo, kad minėtas automobilis buvo neapdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, jam taip pat nebuvo atlikta techninė apžiūra, todėl bet koks šio automobilio dalyvavimas eisme (net jo patraukimas iš vienos stovėjimo vietos į kitą) buvo negalimas (Kelių eismo taisyklių 226 punktas). Taigi būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (CK 6.270 straipsnio 2 dalis), atsakovas T. B. pats, nesant logiškai pagrindžiamo pagrindo ir būtinybės, kai net teisėtas naudojimasis šia transporto priemone nebuvo galimas, perdavė automobilio valdymą kitam asmeniui, kuris neužtikrino, kad automobilis, kurio dalyvavimas eisme, minėta, draudžiamas, nebūtų eksploatuojamas. Atsakovas T. B. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog bendraujant su atsakovu M. S. dėl automobilio naudojimo aplinkybių, pastarasis nurodė, jog automobilį „norėjo ir pasiėmė“. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas M. S. ginčo eismo įvykį sukėlė būdamas nepilnametis (17 metų amžiaus), t. y. dar neįgijęs teisės vairuoti mokėjo automobilį užvesti, pajudėti iš vietos, t. y. mokėjo vairuoti, taigi, akivaizdu, prie automobilio vairo sėdėjo ne pirmą kartą. Vadinasi atsakovas T. B. automobilio valdymą perdavė kitam asmeniui, žinodamas, kad su juo gyvena nepilnametis vaikas, tačiau nei pats ėmėsi, nei nurodė imtis valdymą perėmusiam asmeniui jokių protingų priemonių, kad niekas negalėtų naudotis neapdrausta transporto priemone tiek teisėtai, tiek neteisėtai. Pažymėtina, kad reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėjo būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, t. y. namuose esant nepilnamečiam, akivaizdu, nebuvo imtasi jokių protingų priemonių apriboti automobilio raktelių prieinamumą.

37. Pabrėžtina, kad CK 6.270 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Šiuo atveju anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, kad dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir atsakovo T. B. kaltės, t. y. nors atsakovas T. B. galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį – automobilį – prarado dėl atsakovo M. S. neteisėtų veiksmų, tačiau, kaip minėta, nesiėmė jokių priemonių ir nepasirūpino, kad jam priklausančios transporto priemonės neužvaldytų kiti asmenys, todėl jo veiksmus sieja priežastinis ryšys su ieškovui atsiradusia žala, t. y. atsakovo T. B. veiksmai (neveikimas), neapdraudžiant automobilio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir neužkertant kelio juo naudotis kitam asmeniui, yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su galimybe automobiliu naudotis ir valdyti kitam asmeniui ir žalos kitiems asmenims atsiradimu.

38. Atsakovas T. B., atsikirsdamas į ieškinį, remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Šiuo atveju nurodytų bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Pirmojoje byloje automobilis buvo neapdraustas, nes nebuvo eksploatuojamas (buvo tik ruošiamasi jo eksploatacijai), be to, valdymo netekęs asmuo su pareiškimu kreipėsi į policiją dėl automobilio vagystės. Antrojoje byloje ginčas kilo dėl viešame registre nurodyto ir tikrojo automobilio valdytojo nustatymo, ir kt.

39. Be to, kaip minėta nutarties 35 punkte, pagal naujausius kasacinio teismo išaiškinimus aplinkybės dėl transporto priemonės valdymo netekimo turi būti vertinamos kartu su aplinkybėmis, dėl kurių transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę.

40. Šiuo atveju atsiliepime į ieškinį atsakovas T. B. nurodė, kad ginčo transporto priemone jis nesinaudojo, nes ilgą laiką buvo užsienyje, todėl jos neapdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), iš kur po pusantro mėnesio su neapdraustu ir neturinčiu galiojančios techninės apžiūros automobiliu grįžo į Lietuvą, t. y. teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad iki ginčo eismo įvykio pats eksploatavo neapdraustą automobilį. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas T. B. elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai, sąmoningai ignoravo imperatyvią teisės normą nenaudoti neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Be to, ieškovas į bylą pateikė išrašą iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės apie atsakovui T. B. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu laikotarpius. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas automobilį iš esmės visą laiką draudė fragmentiškai, nors pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

41. Išdėstytų aplinkybių, susijusių tiek su transporto priemonės valdymo praradimu, tiek su pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu, visuma įgalina spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo atsakovo T. B. atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju ieškovas turi teisę tiek iš atsakovo T. B., neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, tiek iš transporto priemonės valdytojo atsakovo M. S., atsakingo už žalos padarymą, reikalauti visos išmokos už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, solidariai iš atsakovų priteistina 1 319,78 Eur (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.246–6.249 straipsniai, TPVCAPDĮ 4, 17, 23 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

43. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovui prašant, iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

45. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 30 Eur žyminis mokestis.

46. Visiškai tenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo patirtos 30 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 15 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. S., T. B. 1 319,78 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniolikos eurų 78 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 319,78 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniolikos eurų 78 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno atsakovo po 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.