Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taranas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Šarijus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie teismo posėdį, vykusį 2019 m. spalio 2 d. 13:30 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Donata Juozumienė palaikė pateiktą patikslintą reikalavimą, prašė ieškinį tenkinti ir laikėsi tiek ieškinyje, tiek dublike išdėstytos pozicijos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Dovydas Raišutis nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašoma priteisti 300,00 Eur skola. Atsakovė pagrįstai taikė ieškovei 300,00 Eur baudą remiantis 2018 m. gruodžio 7 d. krovinio pervežimo – užsakymo sutartimi, kadangi ieškovė vėlavo pristatyti krovinį. Dėl taikytinos baudos ieškovei buvo pranešta, minėtas aplinkybes patvirtina ieškovės ir atsakovės susirašinėjamas, siųsti elektroniniai laiškai. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė skola yra apmokėta, o 300,00 Eur taikyta bauda yra pagrįsta, ieškovės ieškinys turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2018 m. gruodžio 7 d. sudarė krovinio pervežimo užsakymą – sutartį Nr. 18/12/07, pagal kurią ieškovė UAB „Taranas“ įsipareigojo pervežti krovinį – kondicionierius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o atsakovė MB „Šarijus“ įsipareigojo už atliktą pervežimą sumokėti ieškovei 3900,00 Eur sumą bankiniu pavedimu per 30 darbo dienų nuo 2 CMR originalų ir sąskaitos – faktūros gavimo.

Pagal krovinio pervežimo užsakymo – sutarties 8 punktą, šalys susitarė, kad krovinio pakrovimas įvyks (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 14 d. 8:00 val., o iškrovimas (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 20 d. 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovo atstovė V. Š. atsiuntė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, jog krovinio pakrovimo data perkeliama į 2018 m. gruodžio 15 d. 2018 m. gruodžio 12 d. ieškovė informavo atsakovės atstovę V. Š., jog į pakrovimo vietą turėjęs atvykti vilkikas, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), sugedo. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis vilkikas sugedo, ieškovė ir atsakovė susitarė, jog vietoje sugedusio vilkiko, ieškovė siunčia į krovinio pakrovimą vietą kitą transporto priemonę.

Iš byloje pateiktų CMR važtaraščių matyti, kad ieškovė krovinį pakrovė 2018 m. gruodžio 19 d., o 2018 m. gruodžio 24 d. krovinys buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini), o 2018 m. gruodžio 25 d. krovinį priėmė gavėjas LLC „ICG“. Krovinys buvo pristatytas tinkamai, be jokių pažeidimų ir/ar sugadinimų. Gavėjas krovinį priėmė be jokių pastabų, krovinio gavimo faktą patvirtino antspaudu ir parašu. Tuo pagrindu 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TAR18 03282, 3990,00 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. vasario 4 d. Tačiau minėta PVM sąskaita – faktūra iš dalies buvo apmokėta 2019 m. balandžio 29 d. bankiniu pavedimu, po to, kai ieškovė teisme pareiškė ieškinį. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškovės išrašyta PVM sąskaita – faktūra, todėl sumokėjo ieškovei 3690,00 Eur sumą. Tačiau ginčija 300,00 Eur sumą, kurią nurodė kaip baudą ieškovei už vėlavimą pervežti krovinį, t.y. už netinkamą krovinio pervežimą.

Atsakovė nurodė, kad 2019 m. sausio 21 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ŠAR 000086, 300,00 Eur sumai, kaip baudą už tai, kad ieškovė laiku nepristatė krovinio. Minėta PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta remiantis krovinio pervežimo užsakymo - sutarties Nr. 18/12/07, 13 punkto P. S. grafa, kurioje nurodyta, kad pasikrovimui ir užmuitinimui skiriama nuo 24 iki 48 valandų, išmuitinimui ir iškrovimui nuo 48 iki 72 valandų. Už prastovas mokama po 100,00 Eur, už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad 2019 m. kovo 12 d. išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovės išrašyta PVM sąskaita – faktūra yra pagrįsta, todėl ieškovė turi apmokėti minėtą baudą.

Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį, vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes, o jei kraunama dalimis, atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis reikalingą krovinių partijai sudaryti būtiną laiką, – faktinė vežimo trukmė didesnė už laiką, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti vežimą (CMR konvencijos 19 straipsnis). Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos (CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalis).

Remiantis CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalimi, nepažeidžiant 40 straipsnio nuostatų, visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo konvencijos, laikomi negaliojančiais. Tokio susitarimo negaliojimas nesukelia kitų sutarties nuostatų negaliojimo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė pagrįstai atsisako sumokėti likusią 300,00 Eur skolą. Atsakovė nurodė, kad ieškovei vėluojant pristatyti krovinį, atsakovė, remdamasi krovinio pervežimo užsakymo – sutarties Nr. 18/12/07, 13 punkto P. S. grafa, paskaičiavo ieškovei 300,00 Eur baudą. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės pozicija, kad minėta pervežimo užsakymo – sutarties Nr. 18/12/07, 13 punkto P. S. grafa prieštarauja prieš tai minėtiems CMR konvencijos straipsniams, kadangi CMR konvencijoje įtvirtintas draudimas nustatyti didesnę vežėjo atsakomybę, nei reglamentuota joje, t. y. draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypti nuo CMR konvencijos. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad minėta 300,00 Eur suma yra bauda ieškovei už laiku nepristatytą krovinį, o jau triplike atsakovė laikosi pozicijos, kad patyrė 300,00 Eur žalą dėl laiku nepristatyto krovinio. Jeigu pagal CMR Konvencijos 19 straipsnio sąlygas krovinys pristatytas, ieškovas turi įrodyti pavėlavimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. Šiuo atveju įrodinėtina ne žala, padaryta kroviniui (jo sugadinimas), o nuostoliai, ieškovo patirti dėl pavėlavimo (gavėjo sumokėtos dėl krovinio pavėluoto pristatymo). Žalos atlyginimo suma už pavėluotą pristatymą negali viršyti sumokėto arba sutarto mokėti užmokesčio vežėjui už vežimą, išskyrus tuos atvejus, kurie nurodyti CMR konvencijos 24 ir 26 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-213/2009). Tačiau atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar duomenų, kurie pagrįstų atsakovės patirtą žalą. Vien faktas, kad krovinys buvo pristatytas ne laiku, savaime neleidžia teigti, kad atsakovė patyrė nuostolių. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, jog būtų atlyginusi trečiajam asmeniui žalą už laiku nepristatytą krovinį. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų siuntusi ieškovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kaip to reikalaujama CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad krovinio pervežimo užsakymo – sutarties Nr. 18/12/07, 13 punkto P. S. grafa prieštarauja CMR konvencijos nuostatoms, bei tai, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės patirtą žalą, būtent 300,00 Eur sumai, ieškovės reikalavimas priteisti likusią 300,00 Eur skolos dalį laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo pagrindu, iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (300,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 90,00 Eur žyminio mokesčio ir 535,00 Eur išlaidų advokato pagalbai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (6,90 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Šarijus“, įmonės kodas 304736554, 300,00 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (300,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 625,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taranas“, įmonės kodas 300547481, naudai.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Šarijus“, įmonės kodas 304736554, valstybės naudai 6,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.