- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- e2S-1812-340/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31392-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „AC invest“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „AC invest“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolė V. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „AC invest“ 2017-08-16 kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padavus antstolei V. M. 2017-08-14 skundą dėl antstolės procesinių veiksmų. Teismas 2017-08-17 nutartimi įpareigojo pareiškėją sumokėti 38,00 Eur žyminį mokestį, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padavus skundą dėl antstolės veiksmų. Vilniaus apygardos teismo 2018-01-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1004-656/2018 minėta pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista ir nustatytas papildomas terminas pareiškėjui UAB „AC invest“ žyminiam mokesčiui sumokėti.2018-01-17 teisme gautas pareiškėjo prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas 2018-01-18 nutartimi atleido pareiškėją nuo dalies – 23,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti likusią 15,00 Eur žyminio mokesčio dalį. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-18 nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-29 nutartimi c. b. Nr. e2S-1272-580/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-18 nutartį paliko nepakeistą.Po 2018-03-29 Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, pareiškėjas pateikė dar vieną procesinį prašymą, kuriuo prašė teismo pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki prašymo išnagrinėjimo, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio dėl sunkios finansinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-11 nutartimi nustatė papildomą 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos 15,00 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymo apmokėjimas žyminiu mokesčiu yra jau išspręstas teismų nutartimis (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų), todėl teismas pakartotinai nebesprendžia 2018-04-10 pareiškėjo tapataus prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo termino pratęsimo iki prašymo išnagrinėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio. Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-03-29 neskundžiama nutartimi aiškiai pažymėjo, kad įmonei vykdančiai ūkinę komercinę veiklą, 15,00 Eur (t. y. dalies) žyminio mokesčio sumokėjimas nėra ypač didelė našta ir tokio dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas nelaikytinas sudėtingu, pažeidžiančiu teisę į teisminę gynybą.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra sumokėjęs 15,00 Eur žyminio mokesčio, pareiškėjui nustatė papildomą 7 dienų terminą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių trūkumams pašalinti – sumokėti 15,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 115 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „AC invest“ prašo pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-11 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2018-03-29 nutartyje nurodytus motyvus, pateikė teismui naują argumentuotą ir motyvuotą papildomą prašymą dėl jo atleidimo (atidėjimo) nuo žyminio mokesčio, ir pareiškėjas pateikė teismui papildomus naujus esminius argumentus, įrodymus ir išsamius naujus duomenis apie savo turtinę padėtį, atsiradusius jau po jo skundo ir atskirojo skundo ir jo prašymo pateikimo, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į naujų (naujai paaiškėjusių) faktinių ir teisinių šios bylos esminių aplinkybių visumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.Byloje nustatyta, jog pareiškėjas UAB „AC invest“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padavus antstolei V. M. 2017-08-14 skundą dėl antstolės procesinių veiksmų. Teismas 2017-08-17 nutartimi įpareigojo pareiškėją sumokėti 38,00 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismo 2018-01-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1004-656/2018, minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą ir nustatė papildomą terminą pareiškėjui UAB „AC invest“ žyminiam mokesčiui sumokėti. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018-01-17 buvo gautas pareiškėjo prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas 2018-01-18 nutartimi atleido pareiškėją nuo dalies – 23,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti likusią 15,00 Eur žyminio mokesčio dalį. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1272-580/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-18 nutartį paliko nepakeistą. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018-04-10 pareiškėjas pateikė dar vieną procesinį prašymą, kuriuo buvo prašoma teismo pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki prašymo išnagrinėjimo, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio dėl sunkios finansinės padėties. Vilniaus miesto apylinkės teismas, konstatavęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymo apmokėjimas žyminiu mokesčiu yra jau išspręstas teismų nutartimis (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų), 2018-04-11 nutartimi nustatė papildomą 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminiam mokesčiui sumokėti. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta 2018-04-11 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau pažymėtina, jog ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).Teisę kreiptis teisminės gynybos asmenims, kurių sunki turtinė padėtis, užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio. Galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne su jo turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi.Kaip jau byloje nustatyta, pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkė teismo 2018-01-18 nutartimi buvo atleistas nuo dalies – 23,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat pareiškėjui buvo nustatytas terminas sumokėti likusią 15,00 Eur žyminio mokesčio dalį. Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2018-03-29 nutartimi palikta nepakeista. Pareiškėjas 2018-04-10 teismui pateiktu prašymu prašė atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymo apmokėjimas žyminiu mokesčiu jau yra išspręstas įsiteisėjusiomis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis. Teismai yra išsamiai išanalizavę pareiškėjo finansinę padėtį, kuri iki šiol nėra pasikeitusi, bei jo galimybes susimokėti likusią 15 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį. Sutiktina su minėtų teismų pozicija, jog įmonei, nors ir turinčiai finansinių sunkumų, tačiau vykdančiai veiklą, 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas nelaikytinas sudėtingu, nes net ir neturėdama pakankamų lėšų, įmonė gali jų paskolinti. Be to, CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuo žyminio mokesčio atleisti galima tik iš dalies. Tuo tarpu pareiškėjas siekia būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. To įstatymas nenumato, todėl toks prašymas negali būti patenkintas.Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjas 2018-04-10 prašymu prašė teismo pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki prašymo išnagrinėjimo pabaigos. Kitaip tariant, pareiškėjas siekia, kad likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas būtų atidėtas.CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas tikslingas tuo atveju, jeigu asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017).Lietuvos apeliacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-49-464/2018; kt.).Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, jog asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jeigu jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (CPK 84, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-49-464/2018; kt.).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, šio savo prašymo visiškai nemotyvavo, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ateityje ieškovo finansinė padėtis pagerės. Taigi, pareiškėjo prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, taigi neatitinka CPK 84 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, todėl, akivaizdu, kad negalėjo būti patenkintas.Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pabrėžia, jog įmonei, vykdančiai ūkinę komercinę veiklą, 15,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas nėra ypač didelė našta ir tokio dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas nelaikytinas sudėtingu, pažeidžiančiu teisę į teisminę gynybą.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą 15,00 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, pareiškėjui nustatytinas naujas terminas trūkumams pašalinti iki 2018-06-01.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018-04-11 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjai UAB „AC invest“ terminą iki 2018 m. birželio 1 d. pašalinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje.