- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-778-755/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- A. L.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-778-755/2017
Teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00791-2017-0
2017 m. spalio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2876-812/2017 pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui A. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašė teismo priteisti iš atsakovo A. K. 225,94 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad transporto priemonių draudimo taisyklių pagrindu ji su A. L. sudarė draudimo sutartį Nr. TPD 239681 ir apdraudė automobilį MINI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-09-02 (duomenys neskelbtini), apdraustasis automobilis buvo apgadintas A. K. veiksmais, kuris spyrė į veidrodėlį, kėbulą ir juos apgadino. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 225,94 Eur draudimo išmoką dėl apdraustojo automobilio MINI apgadinimų. Vadovaujantis CK 6.263, 6.1015 straipsniais, ieškovei, sumokėjus draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, iš atsakovo A. K. 225,94 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 15 Eur ieškovės sumokėtą žyminį mokestį.
4. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo A. L. apdraudė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį MINI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-05-09 iki 2017-05-08, sudarydama su ieškove AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TDP 239681. A. L. 2016-09-02 pranešė ieškovei apie įvykį, nurodydama, kad 2016-09-02, (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su draugu A. K., kurio metu jis spyrė į automobilio kairės pusės veidrodėlį ir jį bei kėbulą aplink jį sugadino. Apie įvykį A. L. 2016-09-02 taip pat pranešė policijai (Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato registracijos Nr. 50-AP-6221), prašydama taikyti A. K. įstatymo numatytas poveikio priemones bei nurodė, kad padarytą žalą patikslins vėliau. 2016-09-06 A. L. pateikė Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui nutraukti jos pateikto prašymo tyrimą, nes su draugu susitaikė, pretenzijų jam neturi, tyrimo nepageidauja, žala nepadaryta. 2016-06-15 Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas informavo ieškovę apie registruotą įvykį bei 2016-09-06 priimtą nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Nustatė, kad UAB „Sigja“ atliko trečiojo asmens automobilio remontą ir pateikė apmokėjimui ieškovei 225,94 Eur sumai PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ABJ Nr. 02446.
5. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad trečiasis asmuo A. L. 2016-09-06 pateikė Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK prašymą nutraukti tyrimą pagal jos pareiškimą dėl atsakovo veiksmų, nepaneigia atsakovo veiksmais padarytos žalos fakto, dydžio bei priežastinio ryšio egzistavimo civilinės atsakomybės prasme. Teismas laikė, jog atsakovas neįrodė, kad yra nekaltas dėl padarytos žalos. Atsakovo veiksmuose nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos. Nurodė, kad atsakovas neatlygino ieškovei jos patirtų nuostolių dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal pareikštą pretenziją, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti visą 225,94 Eur sumą (CK 6.1015 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas dėl netinkamo procesinių teisės normų taikymo. Teismas privalėjo patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui A. L., tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimą pagrindžiančių įrodymų. Būtent iš ieškovės pateiktos 2016-09-16 policijos įstaigos pažymos matyti, jog joje nurodyta, kad buvo gautas A. L. pareiškimas, kuriame ji prašė nutraukti tyrimą, nes su draugu susitaikė.Tuo tarpu iš 2016-09-06 A. L. paaiškinimo matyli, kad tyrimą ji prašė nutraukti ne tik todėl, kad susitaikė su draugu, tačiau ir nurodė, jog žala jai nepadaryta. Ieškovė nepareikalavo, kad policijos įstaiga pateiktų šio A. L. paaiškinimo kopiją, su ja pačia nesusisiekė ir neišsiaiškino, dėl kokių priežasčių ji tyrimo atsisakė. Be to, mano, jog pati A. L. pažeidė pareigą atskleisti draudikui visą informaciją, kuri galėjo būti reikšminga sutarties sąlygoms vykdyti, t. y. kad ji policijoje tyrimo atsisakė, nurodžiusi, jog žala nepadaryta.
8. Teigia, jog teismo išvardinti įrodymai patvirtina žalos dydį, tačiau nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas šią žalą padarė, t. y. kad jis atliko neteisėtus veiksmus. Vieninteliai duomenys, kuriais remiantis teismas konstatavo, kad būtent A. K. yra atsakingas už atsiradusią žalą, yra A. L. paaiškinimai. Apelianto manymu, teismas jos paaiškinimams nepagrįstai suteikė išimtinę reikšmę ir visiškai nevertino atsakovo išsakytų argumentų, kad A. L. veiksmus lėmė jos santykiai su atsakovu, kuri ant jo pyko dėl santykių nutraukimo ir siekė keršyti, kreipėsi su skundais į įvairias teisėsaugos institucijas dėl tariamai jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, nors tyrimai visais atvejais buvo nutraukiami. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad A. L. policijos įstaigoms net keletą kartų pranešė tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. K. netinkamą elgesį.
9. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nevertino ir tų aplinkybių, jog nei policijos įstaigai teiktame paaiškinime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. L. nenurodė konkrečių automobilio sugadinimo aplinkybių, byloje nėra duomenų apie policijos pareigūnų iškvietimą į įvykio vietą ir panašiai. Šiuo atveju teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų viseto, o priešingai, pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo argumentus, vertino šališkai, priimdamas sprendimą pažeidė įrodinėjimo procesui keliamus reikalavimus, jog būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo motyvai yra nepagrįsti ir teisiškai neargumentuoti, tuo tarpu teismas materialines ir procesines teisės normas taikė tinkamai, dėl ko sprendimo naikinimui pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimu, nulėmusiu nepagrįstą teismo išvadą, kad nebuvo nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo A. K. atsakomybei atsirasti.
14. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla tuomet, kai yra konstatuotos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog yra nekaltas dėl padarytos žalos, jo veiksmuose nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl konstatavo, kad, atsakovui neatlyginus ieškovei jos patirtų nuostolių dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal pareikštą pretenziją, yra pagrindas priteistina iš jo 225,94 Eur sumą (CK 6.1015 straipsnis).
16. Nesutikdamas su tokiu įrodymų vertinimu, apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl bylos esmės. Su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti.
17. Vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009 ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas vertinti nepagrįstomis. Apeliantas teigia, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog žalą automobiliui sukėlė A. K., o A. L. paaiškinimai negali būti pakankami konstatuoti, kad būtent atsakovas yra atsakingas už jos automobilio apgadinimą. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo A. L. 2016-09-02 pranešė ieškovei apie įvykį, nurodydama, kad 2016-09-02, (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su draugu A. K., kurio metu jis spyrė į automobilio kairės pusės veidrodėlį ir jį bei kėbulą aplink jį sugadino; apie tai ji 2016-09-02 taip pat pranešė policijai, prašydama taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones bei nurodė, kad padarytą žalą patikslins vėliau; 2016-09-06 A. L. pateikė Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui nutraukti jos pateikto prašymo tyrimą, nes su draugu susitaikė, pretenzijų jam neturi, tyrimo nepageidauja, žala nepadaryta; be to, UAB „Sigja“ atliko A. L. automobilio remontą ir pateikė apmokėjimui ieškovei 225,94 Eur sumai PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ABJ Nr. 02446. Taigi, priešingai apelianto argumentams dėl neva rėmimosi išimtinai tik A. L. paaiškinimais, teismas vadovavosi byloje esančių įrodymų visuma – rašytiniais įrodymais, įskaitant, jog žalos faktas yra užfiksuotas ieškovės draudžiamojo įvykio tyrimo akte, įvykių išklotinėje, fotonuotraukose, taip pat trečiojo asmens A. L. parodymais, kurie buvo nuoseklūs, neprieštaringi, ir tik iš jų visų sprendė, kad 2016-09-02 įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu atsakovas, spirdamas į draudėjos A. L. automobilio kairiąją pusę, sugadino veidrodėlį ir kėbulą . Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žalą automobiliui sukėlė būtent atsakovas A. K. savo neteisėtais veiksmais (CPK 12, 176, 185 straipsniai).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2016-09-06 draudėja A. L. pateikė prašymą Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK dėl tyrimo nutraukimo, niekaip nešalina atsakovo civilinės atsakomybės, t. y. nepaneigia atsakovo veiksmais padarytos žalos fakto, dydžio bei priežastinio ryšio egzistavimo civilinės atsakomybės prasme. Kaip matyti, draudėja aiškiai nurodė, kad šis prašymas teikiamas susitaikius su draugu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad neginčijamai atsakovas įvykio metu bendravo su A. L.. Tą aplinkybę taip pat patvirtina ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2017-02-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame yra duomenų, patvirtinančių trečiojo asmens paaiškinimus apie atsakovo impulsyvų, nevaldomą charakterį, polinkį smurtauti. Teismo nuomone, tai galėjo paskatinti A. L. teikti prašymą nutraukti tyrimą.
20. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad jo atsakomybę šalina tai, kad į įvykio vietą nebuvo iškviesta policija, byloje nėra vaizdo įrašo, A. L. negalėjo atsakyti į elementarius klausimus apie įvykio aplinkybes ir panašiai, tačiau priešingų įrodymų, nei yra civilinėje byloje, jis nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie argumentai, susiję su jo atsakomybės neigimu, yra neparemti jokiais įrodymais, todėl vertintini tik kaip siekis išvengti atsakomybės. Atsižvelgdamas į tai, teismas dėl kiekvieno apelianto teiginio išsamiau nepasisako, nes tai sprendžiant ginčui aktualius klausimus neturi teisinės reikšmės.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados yra neteisingos ar neatitinkančios byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl jų nebekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalie 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.