Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo

D. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. G. skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant neatliktos subendrintos arešto bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi įskaitytas laikas;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios;

civilinis procesas pagal civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo nutrauktas;

išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. G. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2025 m. balandžio 8 d., apie 9 val. 22 min. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) atvirai, matant ir suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą prekybos centro darbuotojoms, tačiau ignoruodamas šią aplinkybę, pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 4 (keturis) 1 litro talpos butelius alaus „(duomenys neskelbtini)“, kurio 1 vnt. vertė 1,52 eurų, iš viso 6,08 eurų vertės, taip bendrai pagrobė 6,08 eurų vertės svetimą turtą, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 4,56 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. liepos 28 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir paskirti švelnesnę – su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.1. Nurodo pripažįstantis savo priklausomybę alkoholiui, kuri ir lėmė nusikalstamos veikos padarymą, todėl mano, kad efektyviausia priemonė jam būtų priverstinis gydymas, o laisvės atėmimo vietų įstaigoje jo sveikatos būklė tik pablogėtų. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. gruodžio 1 d. buvo nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, tuo metu vienerius metus gydėsi priklausomybių centre „(duomenys neskelbtini)“ ir naujų nusikalstamų veikų nebedarė. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad turi du mažamečius vaikus, kuriems būtinas jo teikiamas išlaikymas, be to jis atlygino UAB (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, kuri nėra didelė. Nesutinka su teismo motyvais neatidėti jam bausmės vykdymo bei tvirtina po šios nusikalstamos veikos daugiau jokių nusikaltimų nepadaręs. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nesubendrino su 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nepakankamai buvo įvertinta ir tai, kad jis nusikalto probacijos metu, kuomet neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl ko nesijautė stabiliai. Būdamas suimtas deklaravo nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl prašo teismo suteikti jam dar vieną progą ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę: laisvės apribojimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; baudą; viešuosius darbus; priverstinį gydymą nuo priklausomybių; įpareigojimą dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

4. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nuteistasis D. G. prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmės

5. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Skundžiamu nuosprendžiu D. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Paskirtoji bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant neatliktos subendrintos arešto bausmės dalį, ir D. G. paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8. Vertinant D. G. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą: padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: iki nusikalstamos veikos padarymo buvo daug kartų teistas, įskaitant ir teistumus už vagystes, veikos padarymo metu teistumas neišnykęs; daug kartų teistas ir užsienyje, įskaitant ir teistumus už vagystes (t. 1, b. l. 58–91), nusikalstamą veiką padarė praėjus vos 14 dienų po paskutinės paskirtos bausmės atlikimo; baustas administracine tvarka –vien už smulkias vagystes baustas daugiau nei 21 kartą, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 103–139); gydytas reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), lankėsi iki 2024 m. rugsėjo 26 d.; Psichiatrijos stacionare Lietuvoje gydėsi 2020 m. rugsėjo 19 d. – 2020 m. rugsėjo 22 d., diagnozė – (duomenys neskelbtini), išleistas į namus. Mediko išvada (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 142); į nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; atlygino padarytą turtinę žalą); nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikalto būdamas recidyvistas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. G. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė atitinka BK 41, 54 ir 61 straipsnių reikalavimus.

9. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, D. G. šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 8 kartus, šiuo metu teistas 9 kartus, anksčiau baudžiamoji atsakomybė jam taikyta už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas asmens sveikatai, viešajai tvarkai bei 4 kartus – už nusikalstamas veikas nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį). Anksčiau jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, kurio vykdymas atidėtas), kaip ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes vos atlikęs paskirtas bausmes jis nusikalsta ir vėl. Ir šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką jis padarė teistumui neišnykus, arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Ne kartą baudžiamoji atsakomybė už įvairias nusikalstamas veikas (taip pat ir vagystes) laikotarpiu nuo 2012 iki 2021 m. D. G. taikyta ir užsienyje. Administracine tvarka apeliantas per 2024-2025 už įvairius administracinius nusižengimus baustas daug kartų, o vien už smulkias vagystes (alkoholio vagystes iš parduotuvių) nubaustas net 21 kartą, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Byloje pateiktais Sodros duomenimis, apeliantas periodiškai dirbo, pastaruoju metu – iki 2023 m. lapkričio 9 d. vykdė individualią veiklą, vėlesnių duomenų apie jo darbinę veiklą byloje nėra.

10. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis D. G. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, sistemingai daro įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas, taip pat ir analogiškas šioje baudžiamojoje byloje nustatytai, švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, savo gyvenimo būdo apeliantas nekeičia, nėra pakankamai savikritiškas, linkęs nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus jam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjus ar paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingos išvados neleidžia daryti ir jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės – kaltinime nurodytą dieną šviesiu paros metu alkoholio vagystę jis padarė būdamas girtas (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), nors ir stabdomas parduotuvės darbuotojų, jis dėmesio nekreipė ir iš įvykio vietos pasišalino, pripažino alkoholį iš parduotuvių vagiantis sistemingai, vertina tai kaip kvailystę, objektyvių tokio elgesio priežasčių nurodyti negali. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistajam nors ir griežčiausią savo rūšimi, tačiau jos terminą nustatęs kiek didesnį nei minimalų, skyrė pagrįstai, o pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę teisingai sumažino vienu trečdaliu.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam D. G. paskirta bausmė BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama ją skiriant, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga. Todėl vien apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad apeliantas savo elgesį vertina kritiškai, nuoširdžiai apgailestauja dėl savo veiksmų, padarytą žalą atlygino, nekeičia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, ir nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau švelninti jo atsakomybę, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu ir pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis. Dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriama bausmė turi nuteistąjį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

12. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgė į tai, kad D. G. daug kartų teistas, anksčiau jam buvo paskirtos ir su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau tai niekaip nesustabdė jo nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo, be to, už analogiškus pažeidimus administracine tvarka jis baustas 21 kartą, paskirtų baudų nemoka, net ir po šios nusikalstamos veikos padarymo toliau darė nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu teismuose šiuo metu nagrinėjamos ir kitos bylos. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu D. G. nėra pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

13. Be aukščiau paminėtų tiek nuteistąjį charakterizuojančių, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių (9, 12 punktai) teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad ankstesniais teismų sprendimais nei švelnesnės bausmės, nei bausmės vykdymo atidėjimas savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis kaskart nusikalsta ir vėl. Ir šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką 2025 m. balandžio 8 d. D. G. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 50 parų areštu, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad D. G. padarė pakankamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Aptarti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis D. G. yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, o tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti. Todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Nors nuteistasis akcentuoja, kad po šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos daugiau jis nebenusikalto, tačiau teismas pastebi, kad galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas nuteistajam buvo objektyviai apribotos, kai nuo 2025 m. balandžio 8 d. kitoje baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr.1-01-1-10904-2025-6) jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kuri palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 25 d.).

14. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam D. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu, yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo pavojingumui, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo. Šių išvadų nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad nuteistasis turi du mažamečius vaikus ar serga priklausomybės ligomis. Pastebėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo teisei priešingo veikimo apelianto nesulaikė. Nors tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis akcentavo norą ir būtinybę tęsti savanoriškai pradėtą priklausomybės ligų gydymą, ką patvirtino labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) pateikta 2025 m. gruodžio 4 d. pažyma apie D. G. savanorišką gydymą, tačiau iš minėtos įstaigos vėlesnio – 2025 m. gruodžio 17 d. pranešimo teismui matyti, kad nuteistasis minėtą įstaigą vis tik paliko, tiesiog išėjo. Šiame kontekste pažymėtina, kad reikiamos sąlygos gydytis priklausomybės ligas sergantiems nuteistiesiems privalomai užtikrinamos ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnis). Tuo tarpu ta aplinkybė, kad byloje buvo atlyginta nusikaltimu padaryta žala, jau buvo pripažinta asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią atsižvelgta parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, teisingai subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirta subendrinta galutine bausme iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. O skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, priešingai apeliacinio skundo argumentams, nesubendrinta pagrįstai, kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai minėtas teismo nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 25 d.). Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 3 d. nutartimi nuteistajam D. G. vėlesniais teismų sprendimais, taip pat ir minėtu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 16 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-14371, kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 93,75 Eur.

16. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus: kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, t. y. skundas pripažįstamas nepagrįstu. Bylos duomenimis, nuteistasis D. G. nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, duomenų apie nuteistojo sunkią turtinę padėtį byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nėra, nors nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos terminas trumpalaikis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, apsunkinančių nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytas antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidas. Dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. G. apeliacinės instancijos teisme tenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. liepos 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo D. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 93,75 Eur (devyniasdešimt tris eurus 75 ct), susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.