Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji J. M. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino bei paaiškino, kad su V. A. yra pažįstama nuo 2008 m. 2011 m. jie apsigyveno kartu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2011 m. gruodžio 30 d. gimė jų pirmoji dukra. Tuo metu, kai kartu gyveno, kaimyniškai bendravo ir su kaimynais D. Santykiai buvo labai geri, kartu leisdavo laisvalaikį, puikiai visi sutardavo. 2014 m. gegužės 10 d. vakarą kaimynai D. atėjo pas juos į svečius, žiūrėjo Eurovizijos finalą. Sėdėjo, šnekučiavosi, gerai leido laiką. Kaimynams išėjus, ji pakilo į antrą aukštą, ten miegojo jų dukra M. Ruošėsi miegoti ir išgirdo kažkokį garsą. Ar tai buvo bildesys ar aimanos, ji nebeprisimena. Nusileidusi į pirmą aukštą pamatė, kaip tarpduryje guli V. A. ir bando atsistoti. Jis gulėjo namo (duomenys neskelbtini), lauko durų tarpduryje. Durys buvo atidarytos. Priėjusi bandė padėti jam atsistoti, kadangi jis buvo girtas, bet jis ją nustūmė, atsistojo ir išėjo į kiemą. Kai priėjo prie gulinčio V. A., rankose nieko neturėjo, jo sužalojimų ar kraujo nematė. Ji yra dešiniarankė, kairės rankos beveik nenaudoja, nebent skalbimui. Fizinio smurto 2014 m. gegužės 11 naktį nenaudojo. Ant kurios pusės jis gulėjo, pasakyti negali. Jis judėjo, bandė atsistoti. Ar judėdamas galva kur nors trenkėsi, pasakyti negali, praėjo jau šešeri metai, nebeprisimena, nors ir labai stengiasi, kadangi visa ta byla jai - didelis sukrėtimas. Kai jis išėjo į kiemą, ji uždarė duris ir nuėjo miegoti. Tą vakarą jo daugiau nematė. Jį pamatė ryte, miegamajame. Ji su dukra miegojo kitame kambaryje, o jis buvo miegamajame. Jo žandas buvo sutinęs. Kadangi jis vis dar buvo neišsiblaivęs, sutinusiu žandu, ji pasiėmė dukrą, nuvažiavo balsuoti, kadangi vyko prezidento rinkimai, ir paskui išvažiavo pas mamą į T. Išvažiavo sekmadienį, o grįžo, jai atrodo, pirmadienį. Po to su juo pragyveno apie porą savaičių ir paskui ji išsikraustė į A. D. butą, jis jai jį išnuomojo. Išsikraustė, kadangi gegužės 20 d. buvo V. A. gimtadienis, vėl įvyko kažkoks nesusipratimas, kokių jau buvo ne vienas per jų tris bendro gyvenimo metus, ir tada suprato, kad viskas. Išsikraustė gegužės 23 ar 24 d. Kažkokio ypatingo įvykio, dėl kurio išėjo, nebuvo, tiesiog eiliniai apsižodžiavimai ir kaltinimai. A. D. bute pragyveno tris metus. Jos su V. A. santykiai nenutrūko, nes 2015 m. gruodžio 31 d. gimė antra dukra. Dabar viena augina dvi dukras. Su V. A. nebendrauja. Nebendrauja jau du metus, kadangi prieš du metus, apie spalio mėnesį, jis ją su dviem mažametėmis dukromis perkraustė į (duomenys neskelbtini), kur iki šiol gyvena. 2019 m. rugpjūčio mėnesį pateikė ieškinį dėl alimentų priteisimo ir jis iš keršto, iš pykčio užvedė šią bylą, pardavė jų namus ir šiandien ji su dukromis yra gatvėje. Juridiškai jau yra parduota, beliko tik išsikraustyti. Civilinė byla baigta, sudarė taikos sutartį. Susitarė dėl vaikų išlaikymo, t. y. 400 eurų vaikui.

Apklausos metu sakė, kad neprisimena, kas vyko 2014 m. gegužės 11 d., kadangi jai buvo šokas, sužinojus, jog yra įtariamoji ir turi duoti parodymus. Ji neturėjo laiko net kada prisiminti, visgi praėjo ne metai ir ne du. Šiandien, posėdžio metu duoti parodymai yra jos pačios prisimintos aplinkybės. Nebandė klausinėti liudytojų apie tai, kas vyko tą naktį. V. A. išėjus iš namų, SMS žinutės liudytojai M. Š.-D. nerašė. Telefoninio pokalbio su minėta liudytoja taip pat nebuvo. Sekančią dieną su liudytoja M. Š.-D. susiskambino. Pokalbio turinys, visų pirma, buvo apie prezidento rinkimus, paskui ji paklausė, kaip jaučiasi V. A., iš to ji sužinojo, kad ji buvo jį nuvežusi į ligoninę. Kadangi ji jį ryte matė, matė, kad jo skuostas sutinęs ir paraudęs, ji suprato, kad jis dėl to buvo nuvežtas į ligoninę. Liudytoja M. Š.-D. jai sakė tik, kad reikia dėti ledukų, o apie vaistus, ji mano, jos nekalbėjo, kadangi pati nevažiavo į vaistinę ir nieko nepirko. Ji liudytojai M. Š.-D. pasakė, kad V. A. buvo nugriuvęs tarpduryje, kad bandė padėti jam atsistoti ir jis išėjo. Kur jis išėjo, jai nepasisakė. Liudytojai šias aplinkybes nurodė sekančią dieną, t.y. 11 dieną, telefoninio pokalbio metu. Įvykio naktį, kada kaimynai išėjo iš jų namų, A. D. grįžęs nebuvo. Atėjus kaimynams ir jiems vakarojant, nukentėjusysis jau buvo neblaivus. Išlydėjus kaimynus ir grįžus V. A., ji nepuolė jo mušti su pusės metro ilgio daiktu, skirtu batams autis. Jei būtų puolusi, jis būtų ją užmušęs, kadangi buvo 20 kilogramų sunkesnis ir apskritai - yra vyras. Ji niekur nebėgo ir nieko nesivijo, o buvo antrame aukšte su M.. Kadangi ji turėjo mažą vaiką ir jis buvo namie, ji, galbūt, išgėrė taurę vyno, ne daugiau. Apsvaigusi nuo alkoholio nebuvo. Ant stalo buvo įvairių gėrimų, kas ir kokius gėrė, nematė. Buvo ir stipresnių gėrimų. V. A. buvo stipriai girtas. Kas kiek gėrė, nematė, bet mano, kad alkoholinius gėrimus vartojo ir kiti. Po 2017 m. su Margarita dar bendravo, bet dabar nebebendrauja. Su liudytojais susipykę nėra, nėra tam pagrindo. Liudytojų pozicija kitokia negu jos, kadangi A. D. buvo pasiskolinęs pinigų ir iš viso to liudijimo supranta, kad skolos nėra gražinęs iki šiol. Tai čia dėl finansinių įsipareigojimų. Liudytoja M. Š.-D., pasirodo, vežė V. A. į ligoninę. Jos vyras A. D. liudijo prieš ją, o ji, palaikydama vyro poziciją, taip prisidėjo ir dar papasakojo, kad vežė V. A. ligoninę. Jos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1995 m. yra (duomenys neskelbtini), ir pakeitusi deklaravimo vietos nebuvo, o gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iki 2011 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Šis butas priklausė V. A.. Jame gyveno kaip nuomininkė be nuomos mokesčio. Komunalinius patarnavimus mokėjo ji. Dabar tas butas yra parduotas.

To konflikto metu jie gyveno kaip šeima, tik neįregistruotoje santuokoje, gyveno po vienu stogu ir vedė bendrą ūkį. Greitosios nekvietė, nes tam nebuvo pagrindo. Per tris bendro gyvenimo metus tai jau ne pirmas toks V. A. susižalojimas. Kai nukentėjusysis pavartoja alkoholio, jis tampa agresyvus ir geriau nesimaišyti jam po kojomis, kartą net yra metęs stiklinę į taksistą. Smurto nukentėjusysis prieš ją nėra naudojęs, yra įžeidęs, pastūmęs, bet „prilupęs“ ne. Anksčiau prieš V. A. smurtavusi nėra. Kai yra galimybė atsipalaiduoti, ji arba šoka, arba miega. Agresyvesnė netampa. Kadangi jau turėjo vieną dukrą ir nori ar nenori tas bendravimas tęsiasi, ilgainiui pradėjo bendrauti ir gimė antra dukra. Pati pas jį grįžti neketino, kadangi niekas nebuvo pasikeitę, t. y. jis be saiko vartojo alkoholį ir vedė palaidą gyvenimo būdą. Grįžo tik tada, kai jam buvo atlikta operacija ar tai intervencija ir nuo tada jis nebevartojo alkoholio. Tikrai buvo atvejų, kai nukentėjusysis pats susižalojo. Buvo grįžęs ir ausį susižalojęs, ir koją, ir sprandą.

Pagarsinus kaltinamosios J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 21-24 b. l.) ji paaiškino, kad matė, jog veidas buvo sutrenktas, kraujo, kiek prisimena, nebuvo.

Nukentėjusysis V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. gegužės 10 d. žiūrėjo Euroviziją. Prieš atvykstant kaimynams D., jis alkoholio vartojęs nebuvo. Nesupranta, kodėl jam buvo priekaištaujama tą vakarą, tikriausiai ir kaimynai nesuprato. Turėjo kažkiek šampano, likerio. Po vieną, kitą taurę gal ir buvo išgerta, bet jis asmeniškai daug nevartojo ir apsvaigęs nebuvo. Pasibaigus Eurovizijai, kaimynus išlydėjo iki vartelių, iki namų. Jiems išėjus, jis beveik nebuvo išgėręs, galima sakyti, galėjo vairuoti. Kaimynus palydėjo iki savo namų vartelių. Per vartus išėjo į kiemą, atidarė jiems vartus ir jie išėjo į savo kiemą. Tarp jų yra koks 20-30 metrų. Juos palydėjęs, grįžo į namus. Jau visą vakarą iš J. M. pusės buvo kažkoks nepasitenkinimas, bet dėl ko, nežino. Visi buvo išgėrę po taurę vyno. Tiek apsvaigęs nebuvo, kad nesuvoktų, kas vyksta. Tą vakarą nebuvo šilto bendravimo. Kaimynai, buvę tą vakarą kartu, galbūt, tai pastebėjo. Kai grįžo palydėjęs kaimynus ir jam įėjus pro duris, ji jį pasitiko su tuo pagaliu, skirtu avalynei autis ir pradėjo jam smogti į visas puses. Jis eidamas į kambarį dengėsi, bet kliuvo ne vieną ir ne du kartus. Tada jis svėrė 89 kg, dabar 87. Mano, kad smūgiai šaukštu tęsėsi apie minutę. Jis laiko save fiziškai stipresniu už kaltinamąją, bet jai nepasipriešino, kadangi neturėjo galimybės, ji jį puolė iš pasalų, jis tik gynėsi, rankomis dangstėsi galvą ir veidą. Nuo smūgių šaukštu, jam atsirado mėlynės ir ant kaklo, ir ant rankų, ir galvoje. Galvoje buvo ir guzai. Smūgiai šaukštu, pagrinde, kliuvo į galvą. Kliuvo ir į nugarą, kadangi jis traukėsi gindamasis. Jam traukiantis, už kokios minutės grįžo A. D., kadangi jis buvo palikęs savo daiktus, kokius daiktus įvardinti negali, gal rankinę ant suoliuko prie išėjimo durų, namuose. Jis įėjęs tikrai pastebėjo, kas vyksta. Jis įėjo, nes kai grįžo, nespėjo užrakinti durų, J. M. jau pasitiko jį tarpduryje. Duris jis uždarė, bet neužrakino. Jų duryse yra stiklinis langas ir, kai ateini prie įėjimo, matosi kambario vidus. A. D., tą pastebėjęs iš karto ir užėjo, kadangi durys buvo neužrakintos. Pagrinde, smūgiai buvo suduodami per galvą, kurią jis dangstėsi rankomis, per pečius, per nugarą. Buvo suduota nemažiau kaip dešimt smūgių ir daugiau. Tas daiktas buvo medinis. Kadangi yra tvirtas, tai nesulūžo ir neįskilo. Šaukštu ji jį daužė, o viskas liovėsi, kai atėjo A. D.. Smūgiai baigėsi ir jis išgirdo, kad yra atėjęs A. D.. A. D. matė kaip jį trankė. A. D. įėjęs, nuo durų gal buvo kokie 3-4 metrai, ėjo link jų, kur viskas vyko. Jis dabar neprisimena visko, bet jis J. M. ramino žodžiu ir kažkaip apkabinęs. J. M. rankoje vis dar buvo šaukštas. Kaip jis ją buvo apkabinęs, nepasakys. Jei ne A. D., ji jį būtų puolusi toliau. Kai ją nuramino, jis išėjo su A. D. į lauką ir jis jam sakė „atrodo siaubingai, akys atrodo klaikiai, išgėrusi ir aš matau pagal savo patirtį, kad tau gali būti pavojinga miegoti namuose“. A. D. jam siūlė pernakvoti pas jį. Pavojų jis įžvelgė, bet ne tokį, kad eitų miegoti pas kaimynus. Jis jam paaiškino, kad gal nieko tokio, taip yra buvę dažnai. Jis jam priežasties, kodėl jį užpuolė, neįvardijo, pasakė, kad nesupranta, kodėl. Yra jam per veidą trenkusi matant kitiems ir panašiai. Pasakė A. D., kad gal čia nieko tokio, pareis, nusiramins, bus viskas gerai. Palūkuriavę kokias 4-5 minutes, jie išsiskyrė, A. D. išėjo į namus, jis grįžo į vidų. Parėjęs į namus, durų nerakino. Kai įeini, 2 metrai ir kairėje pusėje yra virtuvės zona. Atsisukęs pamatė, kad tikrai ten buvo J. M.. Jis jai dar bandė kažką sakyti „J., kas čia per nesąmonės? Ką tu čia darai? Kaip elgiesi?“ ir ėjo toliau link svetainės, prie stalo, kur sėdėjo. Už kokių 3-5 metrų nuėjęs nuo durų, pajuto lyg kokius žingsnius, bandė suktis į kairę, bet gavo smūgį į galvą, nukrito ir prarado sąmonę. Atsibudęs pamatė, kad guli kraujo klane, praskeltu žandu. Smūgį gavo tiesiai į veidą. Kai pasisuko šonu, negali sakyti, kad ją pamatė, bet daugiau namuose nieko nebuvo. Kai gavo smūgį, kaltinamoji stovėjo jam iš kairės. Jis nukrito prie stalo svetainėje. Atsibudęs negalėjo atmerkti akies dėl skruosto sutinimo. Nežino, kiek laiko buvo be sąmonės. Šiandien jis tikrai pamena, kad sąmonę praradęs buvo. Dėl kraujo jis pamena tik tiek, kad kai susiėmė ranka už veido, pamatė, kad ji kruvina. Kraujo matė ir ant grindų, kur gulėjo. Ar be rankų krauju buvo išsitepęs kur nors kitur, nepamena. Kaip buvo apsirengęs, nepamena. Mano, kad trenkė buteliu, kadangi kai atsigavo, buvo butelio šukių ir skysčio, bet koks jis buvo nepamena. Jam trenkė iš viršaus į apačią. Pas juos ant stalo tą vakarą buvo ir vyno, ir šampano, ir viskio. Dabar jau nepamena ar tai buvo butelio šukės, ar stiklinės, nes daug metų praėjo. Kai atsistojo, J. M. dar stovėjo prie laiptų į antrą aukštą. Pamatęs kraują ir šukes, jis greitai išėjo į lauką ir nubėgo pas kaimynus. Duris atidarė A. D.. Kai sužalotu skruostu nuėjo pas kaimynus, jie abu jį matė, pamatė siaubingą jo veidą. A. D. pirmi žodžiai buvo „viskas aišku, aš juk sakiau tau nepasilikti namie“. Jis jiems pasakė, kad J. M. sudavė buteliu į galvą. M. Š.-Daugėlienė atėjo po kokios minutės ir išvežė jį į ligoninę. Su kaimynais atgal į namus grįžęs nebuvo, jį nuvežė tiesiai į ligoninę. Medicinos įstaigoje klausė, kas nutiko. Mintis nutylėti apie tikrąsias sužalojimo priežastis jam kilo, kadangi jautė didelę gėdą, todėl jis gydytojui pasakė, kad nenori viešinti, kad tai tegul būna paslaptis. Juo labiau, kad ji yra jo dukrelių mama ir jis nenori jos šmeižti, nes kaip tai atrodys, nenorėjo jos juodinti. Tai pasakė gydytojui miesto ligoninėje. Pirma gydytoja jo nieko neklausinėjo, tik suteikė pagalbą. Pasakė antram gydytojui, kuris jį apžiūrėjo. Policijai pranešti nenorėjo, todėl pasakė, kad gydytojas parašytų, jog nugriuvo ir susitrenkė pats. Gydytojui jis sakė, kad nenori komentuoti šio įvykio. Pasakė, kad pats susitrenkė, aplinkybių neaiškino. Ligoninėje jo nenorėjo išleisti, bet jis, matydamas tą tokią siaubingą situaciją, gėdą, ir nežinodamas kaip elgtis grįžo į namus. Pasirašė, kad nesiguls į ligoninę, nors jam darė tyrimus ar neskilusi kaukolė ir panašiai. Ekspertas neklausė jo apie sąmonės praradimą, o ar jis jam sakė apie tai, nepamena. Kai grįžo, namai buvo idealiai sutvarkyti, tikriausiai dėl to, kad nebūtų jokių įkalčių, kaip supranta. Mano, kad kraują išvalė J. M., kadangi namuose daugiau nieko nebuvo, išskyrus Mortą ir J. M.. Kas kraują išvalė, nematė. Nepamena, ar kraujo dėmių buvo ant jo drabužių. Jam buvo padarytos žaizdos ir iš jų bėgo kraujas. Buvo prakirstas skruostas. Su J. M. nebendravo. Jis atsigulė apačioje ant sofos, kur jie sėdėjo ir naktį praleido ten. Kitą rytą J. M. pasiėmė M. ir išvažiavo, nepaklausė ar jam nereikia pagalbos, ar vaistų. Grįžo, kiek pamena, už dviejų dienų. Tuo laikotarpiu juo rūpinosi kaimynai, t. y. pirko vaistus ir kt. Pusantro mėnesio jis negalėjo išeiti iš namų, kadangi atrodė siaubingai. Pasekmės po sužalojimo liko. Nejaučia skruosto. Sužalojimas buvo įstrižai nuo ausies link nosies. Į specialistą dėl sužalojimo kreipėsi, galimai, birželio 4 d., kad kreipėsi po tiek laiko, įtakos turėjo tai, jog iš pradžių jam buvo gėda kažkam papasakoti, atrodė tarsi būtų kažkokie asocialūs žmonės. Iš J. M. nesulaukė jokios pagalbos, t. y. ji nesirūpino vaistais ir panašiai. Nesulaukęs pagalbos ir iš jos pajutęs kažkokius kitus kėslus, pagalvojo, kad jam reikia apsidrausti ir nuėjęs pasidarė apdukciją, kad būtų užfiksuota. Nors tą naktį neužfiksavo, bet pamanė, kad tegul būna šita pažyma, jei vieną dieną ji pradėtų sakyti, kad yra šioks ir toks, ką ir šiandien girdi. Apsidrausti todėl, kad jie tuo metu turėjo bendrą dukrą Mortą ir jis bijojo, kad bendraujant dėl dukros, neįvyktų vėl toks pat įvykis. Kai birželio mėnesį nuėjo pas specialistą, kaltinamoji jau buvo išėjusi. Kiek pamena, antrą ar trečią dieną, grįžusi iš Telšių, ji paprašė A. D. buto ir išsikraustė ten gyventi. Dėl kokių priežasčių ji išsikrausto, nesakė, nes jie nebendravo. Ir tuo metu, kai ji gyveno (duomenys neskelbtini) g., juos siejo tik santykiai, susiję su dukrelėmis, nes jis norėjo su jomis bendrauti. 2014 m. birželio 4 d. teismo medicinos ekspertui nurodė, kad jį sužalojo J. J., kadangi matė pagal J. M. elgesį, sakydavo, kad dar mažai gavo. Taip ji sakė praėjus kokiam pusmečiui po įvykio. Mano, kad jeigu žmogus jau taip padaro, tai turėjo elgtis adekvačiai, atsiprašyti, padėkoti, kad nepranešė iš karto policijai, bet matė jos paniekinamą elgesį, neleido bendrauti su dukra, todėl pagalvojo, kad jam tikrai reikia šį įvykį užfiksuoti, kad ir vėliau, kadangi buvo šmeižiamas. Norėtų, kad teismas įvertintų tikrą situaciją. Anksčiau į policiją nesikreipė, nes manė, kad gal žmogus supras. Pirmiausia, jam buvo gėda šmeižti dukrelių mamą. Kreipėsi todėl, kad jis atsigulė į ligoninę ir jam darė operacijas, ji neleido jo lankyti dukroms, „piešė“ jį kaip monstrą, todėl pagalvojo, kad reikia nustatyti objektyvią tiesą. A. D. jam nėra skolingas. Civilinių teisinių santykių su A. D. neturėjo. Apie kokią skolą kalbėjo kaltinamoji, jis nelabai supranta.

2014 m. birželio mėnesio specialisto išvados kaltinamajai rodęs ir kalbėję apie tai nėra. Niekada neturėjo kažkokių kėslų, tiesiog tą pažymą jam reikėjo turėti sau, kad toks įvykis įvyko ir jei tai pasikartotų. Vyko tokie įvykiai, jis nuolatos kreipdavosi į gydymo įstaigas dėl to žando. Buvo gumbas, susiformavo auglys, ko pasekoje 2019 m. reikėjo daryti operaciją. Jam atliktos operacijos tikrai susijusios su sužalojimu. 2019 m. vasarą jam vėl taip pat ištino žandas ir akis, vėl kreipėsi į medikus. Jie jį iš karto paguldė į ligoninę, padarė tyrimus ir priėmė sprendimą daryti pjūvį bei pašalino darinį – guzą, likusį iš po sumušimo. Paskui buvo mėnesį reabilitacijoje. Šiai dienai jis tikrai dar nėra pasveikęs. Apie jam pareikštas pretenzijas dėl alimentų sužinojo, kai gavo šaukimą iš teismo, bet tai nėra susiję. Pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kiek pamena, parašė po J. M. kreipimosi į teismą. Šitas kreipimasis nieko bendro neturi su civiline byla. Kadangi civilinėje byloje iš jos aprašymo yra „piešiamas“ kaip monstras, tai pagalvojo, kad tegul ta pažyma būna įvertinta teisiškai ir, kad jis vėliau galėtų pasiaiškinti savo vaikams, kokia tiesa buvo iš tikrųjų. Civilinėje byloje matosi, kad vaikais jis rūpinosi, kas mėnesį buvo daromi pavedimai. Civilinės bylos šia baudžiamąja byla nepasilengvino. Vaikams jis pasiryžęs skirti išlaikymą, kad mokslus baigtų. Pažymos, kad buvo sužalotas, tik į civilinę bylą nepateikė, nes jis turi kitų grėsmių. Mano, kad iš pačio B. M., kadangi jis yra griežtas ir jis bijo iš jo pusės kažkokių veiksmų. Sakydamas „kėslai“ turėjo galvoje, tai, kad ji visada sako, jog ji yra gera, o jis visada ją užgaulioja. Jis nori, kad tai būtų teisiškai įvertinta ir, kad būtų tiesa tokia, kokia yra iš tikrųjų. Šitą pažymą iš specialisto jis panaudojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Į civilinę bylą šią pažymą pateikė, kai J. M. į jo priešieškinį parašė atsiliepimą. Tada paskutinį kartą, kai byla buvo vedama, jis pateikė tą pažymą, kad agresyvus elgesys buvo ir panašiai. Mediacijoje apie šią bylą nekalbėjo. Mintis apie jos kėslus jam susiformavo per tas tris savaites, t. y. nuo gegužės 11 d. iki birželio 4 d., kadangi per tą laiką ji nesielgė geranoriškai. Matė jos veiksmus, t. y. kad ji nedaro jokių išvadų, su dukrele bendrauti neleido, namuose sėdi vienas, gėda išeiti, išeidavo tik naktį, kad niekas iš kaimynų nematytų, pakvėpuoti grynu oru ir tada nusprendė, kad reikia tai teisiškai įvertinti. Galbūt, galvojo tai daryti anksčiau, nes dar tikėjosi, bet pamatė, kad ji jokių išvadų nedaro. Anksčiau nesikreipė, nes pasikartojo įvykio pasekmės. Matė jos elgesį, t. y. jis guli ligoninėje, vyresnioji sesuo nori atsivežti sesutes aplankyti, o ji atsivežti draudžia. Nežmoniškas elgesys, kad esu „piešiamas“ kaip monstras, todėl pagalvojo, kad tegul būna teisinis viso to įvertinimas. Po to įvykio jų santykiai nepasikeitė ir, nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g., ten „negulinėdavo“ kaip, kad sakė, jis tik nuvažiuodavo paimti dukrelės ir vėl ją parveždavo atgal, kiek leido galimybės. Jis žadėjo po nuvažiavimo pas specialistą pradėti teisinį procesą, bet vis galvojo, kad gaila, gal nereikia, turi bendrą dukrą, kaip tai atrodys, jam bus gėda ir panašiai. Niekas, kas buvo iki birželio 4 d., nepasikeitė ir po. Jam neleido su dukra matytis. Buvo įvykis, kai jo vyresnioji dukra baigė Londone universitetą ir Morta norėjo kartu su juo skristi jos pasveikinti, jis to taip pat norėjo, bet J. M. neleido. Tada kreipėsi į B. M., sakė, kad jis yra tėvas, gal galėtų pakalbėti, nes tai yra neteisėta ir ji negali tėvui neleisti bendrauti, neleisti dukrai pasveikinti sesers, tai jis į B. M. kreipėsi tik tuo klausimu. Kai jis įsikišo, jam paskambino ir pasakė, kad ją išleis, kad skristi galės. Tokių atvejų, kad neleistų bendrauti buvo gal vienas. Dar būna tokie dukros nuteikinėjimai prieš tėvą. Jis kreipėsi į J. M. susitarti geranoriškai, kaip jis gali bendrauti su savo vaikais, teikė jai pasiūlymą spręsti tai taikiai. Su B. M. jis, galima sakyti, nebebendrauja nuo 2014 m. įvykio, nes pagalvojo, kad tai yra ne tas žmogus, kuris yra geranoriškas, įvykus tokiai situacijai. Jis kaip tėvas galėjo pasakyti J. M., kad ji bent atsiprašytų, elgtųsi gražiai, rūpintųsi vaistais ar bent jau į ligoninę būtų nuvežusi. Iš jo nebuvo jokių geranoriškų veiksmų. Gal čia yra tėčio įtakojimas J. M., kad reikia taip elgtis, t. y. neleisti bendrauti su vaikais, liepia spausti tėvą, kad duotų daugiau pinigų. Įžvelgia, kad pas J. M. tėvą yra kitokie kėslai, t. y. kaip jis išsireiškė, kad „mes paskui tik sužinojome, kad jis yra milijonierius“ ir visą kitą. Jam rūpi tik tokie klausimai, susiję su turtais, o čia juk sprendžiame kitą klausimą, t. y. kūno sužalojimą.

Nuo 2009 m. J. M. dirbo DVDS kompanijoje, jis būdavo transporto priemonių užsakovas, juos rišo darbo santykiai. Ji tada gyveno su vyru. Su juo gyvendama, ji jo klausė, ar jis neturi būsto, sakė, kad draugei reikia pagyventi. Jis atsakė, kad turi. Kada ji įsikraustė į būstą, esantį (duomenys neskelbtini), pasakyti negali. Ji nuomojosi šį būstą, pati mokėdavo komunalinius mokesčius. Vėliau jų santykiai tapo kitokie, ko pasekoje gimė dukra M.. Buvo būstas (duomenys neskelbtini), paskui namas (duomenys neskelbtini), tai jie taip ir gyveno, bet jokio bendro ūkio ar šeimyninės padėties kurti niekada nė minties nebuvo, kadangi jis pastebėdavo jos elgesį, t. y. yra ne vieną kartą nukentėjęs, įžeidinėjamas visiems matant, bet ji yra jo dukrų mama ir reikia ją gerbti. Nuo 2014 m. tarp jo ir J. M. nebuvo jokio bendravimo, juos siejo tik dukra. Kadangi norėjo bendrauti su M., būdavo tokie jų santykiai palaikomi, ko pasekoje gimė antra dukra. Nusikalstamos veikos, kuria kaltinama kaltinamoji, padarymo metu, t. y. 2014 m. gegužės 11 d. jie bendro ūkio nevedė, juos siejo tik bendri vaikai, materialiai viskuo rūpinosi jis, t. y. namais, komunaliniais mokesčiais, kaltinamoji prie to neprisidėdavo. Tuo metu turėjo butą (duomenys neskelbtini) ir kaltinamoji turėjo nuo jo raktus bei galimybę ten būti iki 2013 m. Kadangi norėjo būti su vaikais, su kuriais turi artimą ryšį, su kaltinamąja būdavo kartu. 2017 m. J. M. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis ją remdavo, pervesdavo jai kas mėnesį išlaikymui ir gyvenimui 1 500 litų, ir 2 000 litų, bet jos lūkesčiai tikriausiai buvo kitokie. Dažniausiai jos tėtis B. M. sakydavo „koks jos statusas“, „ji yra niekas“, o jis jam atsakydavo, kad ji yra jų dukrelių mama ir jis joms padeda, išlaikymą teikia. 2017 m. ji atvažiuodavo praleisti pas jį savaitgalių, kad jis galėtų pabūti su vaikais, bet jie miegodavo atskiruose kambariuose. Ji turėjo atsarginius raktus. Jis po dviejų savaičių išvažiavo į Suomiją dešimčiai dienų, bet grįžo trimis dienomis anksčiau ir rado J. M. įsibrovusią į jo namus, susivežusią daiktus. Jis buvo giliai nustebęs. Iki tol, kai įsibrovė į jo namus, ji gyveno (duomenys neskelbtini) g. Jie niekada nevedė bendro ūkio. Įvykio metu, J. M. su vaiku gyveno (duomenys neskelbtini), bet kad nuolatos ten gyventų, taip nebuvo. „Vesti bendrą ūkį“, jo nuomone reiškia, kad kiekvienas prisideda prie vaikų materialinės gerovės, rūpinimosi jais, t. y. bendras indėlis į vaikus. Nežino, ką ši sąvoka reiškia.

Liudytojas B. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. gegužės 11 d. jis V. A. skambino, nes tą dieną buvo antras prezidento rinkimų turas. Kadangi jis dažnai lankydavosi, paskambino norėdamas paklausti, ar jis balsavo, o jei balsavo, tai už ką. Jis jau buvo išbalsavęs. Jis pasakė „nebalsavau“. Jo balsas jam sukėlė įtarimų, kad kažkas yra negerai, todėl nuvažiavo pasižiūrėti. Iš balso jam pasirodė, kad jis buvo girtas. Neapsiriko. Kai V. A. būdavo girtas, nevažiuodavo patikrinti, bet šį kartą norėjo įsitikinti, kadangi seniai žinojo, kad jis išgėręs yra mėgėjas be pagrindo priekaištauti, jis buvo, kaip dabar madingi žodžiai „žiauriai pavydus“ ir dėl to priekaištaudavo. Jis priekaištaudavo sugyventinei J. M.. Priekaištaudavo, kad ji jo nemyli, kad ji ne taip padaro valgyti. Kai nuvyko, V. A. buvo neblaivus. Nuo jo trenkė alkoholio kvapas. Jam jis pasirodė pagiringas, bet kaip buvo iš tikrųjų, nežino, t. y. ar iš vakaro buvo girtas, ar gėrė ryte. V. A. buvo sužalotas. Sužalotas buvo jo kairysis skruostas. Paklausė jo „kas atsitiko V.?“. Jis pasakė „kritau, susitrenkiau“. Pagalvojo, kad girtam, čia nieko naujo. Kairiajame jo skruoste buvo apskritimo formos, mažesnė už 1 euro centą, rožinės spalvos dėmė. Euro cento skersmuo yra 16 milimetrų, o ten skersmuo buvo mažesnis. Nematavo. Sužalojimas buvo „šviežias“, šašo nebuvo. Buvo sutrenkta ir patinę, praskelta ar į drėksta nebuvo. Jis su juo yra išgėrę daug, yra jį matęs ir blaivų, ir neblaivų, ir stipriai neblaivų. Dažniausiai girtiems, kažkodėl, pasireiškia agresijos jausmas. Jo agresija pasireikšdavo nuolatiniais priekaištais. Jo akivaizdoje nepuldavo, jis jo šiek tiek privengdavo. Jis jam skambindavo, priekaištaudavo, kad blogai išauklėjo dukrą. Sakydavo „tavo dukra yra girta“. Dukra jam nesiguodė, kad prieš ją būtų naudotas fizinis smurtas. Kad namuose būtų mėtomi daiktai, triukšmaujama, dukra taip pat nesiguodė. Tik girdėjo ir matė 2012 m. Vyresniajai jo anūkei M. tada buvo vieneri metai ir keli mėnesiai. Jis buvo pas juos nuvažiavęs. Dukra paruošė jam valgyti, padėjo ant stalo, jis prie to paties stalo sėdėjo, nevalgė, nes niekas nevaišino. Jis pasidarė dvigubai didesnį kiekį ir dukra sako „tai kam aš ruošiau valgyti, jei tu pats pasiruošei?“, o jis, jam girdint ir sako „tai kam tu man kitam reikalinga?“. Tai ji jam turi būti tarnaitė. 2014 m. gegužės 11 d. J. M. namuose nebuvo. Jis jo paklausė, kur yra J. M., jis pasakė, kad su dukra išvažiavo pas mamą. Jis J. M. išvykimo priežasčių neaiškino, bet jis jo ir neklausė, nes ji važiuodavo dažnai. To pokalbio metu jie nekalbėjo apie tai, kad jo sūnus sėdi kalėjime. Kalbėjo apie rinkimus ir jo paklausė, kodėl jis nebalsavo. Jis pasakė „aš niekada nebalsuoju“. Tada jis nežinojo, kad V. A. registruotas kitu adresu, ne Klaipėdoje, todėl jis ir nebalsavo. V. A. neteigė, kad dabar belieka „pasodinti“ ir jo dukrą. Tai V. A. išgalvojo. Prieš vizitą pas V. A., su dukra nekalbėjo, neskambino. Tai, kad dukra išvažiavusi pas savo mamą, sužinojo iš V. A.. Dukra alkoholio nevartoja. Šeštadienį buvo T., pas J. M. vyresniąją seserį, tai išgėrė vieną butelį šampano šešiese. Tai, kad jo dukra išgėrusi tampa agresyvesnė yra V. A. išsigalvojimas, jo scenarijaus dalis. Jo dukra – dešiniarankė. Šita byla yra jo sukurtas scenarijus. Pagrindas apkalbėti dukrą ir jį yra paprastas, t. y. kadangi jis tyčiodavosi neduodamas pinigų vaikų išlaikymui, sakydavo „tau visada reikia pinigų“, „pati užsidirbk“, jis išprovokavo jo dukrą kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir prisiteisti alimentus. Žino visą situaciją, kas čia vyksta ir visus dukros procesus. 2010 m. šventė savo gimtadienį. Tame pobūvyje dalyvavo trečdalis prokuratūros darbuotojų, kurie jį pasveikino. Po 24.00 val. svečiai pradėjo skirstytis, jis juos išlydėjo. Prie jo priėjęs V. U. jam sako „mano draugelis nori pasveikinti tave su gimtadieniu“. Pasirodo tai buvo V. A., kuris pasakė „sveikinu su gimtadieniu“, įteikė puokštę gėlių. Jis nuo jo nusisuko, pasižiūrėti, kas gali priimti gėles, o jis tuo metu įsmuko į salę, patikrinti su kuo sėdi J. M.. Ji sėdėjo viena. Iki įvykio jie gyveno kaip šeima, toje pačioje vietoje. Buvo nesantuokiniai sutuoktiniai. 2011 m. tas pats V. U. nusivežė jį pas V. A. į svečius. Tada sužinojo, kad jo dukra gyvena su V. A., maždaug nuo 2011 m. Anūkė M. gimė 2011 m. gruodžio 30 d., antroji – D. 2015 m. gruodžio 31 d. Dukra su V. A. gyveno dar prieš anūkių gimimą, pirmoji gimė beveik po metų. Ten pat gyveno po gimimo. Iki 2014 m. šioje šeimoje buvo nuolatinė psichologinė įtampa, bet kartu jie gyveno. Po įvykio, ji jį paliko birželio 1 arba 2 d. Išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) ir apsigyveno A. D., liudytojo šioje byloje, bute. Dukra išsikraustė ir ten gyveno, o V. A. visada lankėsi, „gulinėjo“ vienoje lovoje, todėl 2015 m. gruodžio 31 d. gimė antroji dukra. Jis vis žadėjo tuoktis, bet tai buvo melas.

Liudytoja M. Š.-D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. M. ir V. A. pažįsta nuo tada, kai jie atsikraustė į (duomenys neskelbtini), į jų kaimynystę (duomenys neskelbtini) g. Tai buvo 2011, 2012 metai. Nuo to laiko susiklostė jų gražūs, kaimyniški santykiai. Puikiai sutarė, kartais kartu leisdavo laisvalaikį, švęsdavo vaikų gimtadienius. Įvykis, dėl kurio yra pakviesta liudyti, įvyko 2014 m. gegužės mėnesį. Dienos tiksliai nepamena, bet tai buvo Eurovizijos dainų konkurso finalas. Tą vakarą J. M. ir V. A. jį ir jos sutuoktinį pakvietė kartu pasižiūrėti Eurovizijos dainų konkurso. Buvo keturiese, t. y. J. M. ir V. A., ji ir jos sutuoktinis A. D.. Tą vakarą buvo jaučiama įtampa tarp J. M. ir V. A., bet kadangi to nesutarimo priežastis jai nebuvo žinoma, tai negali paaiškinti kodėl. Vakaro metu buvo saikingai vartojami alkoholiniai gėrimai, ji pati paragavo truputį šampano, bet labai nedaug, kadangi turėjo kitų planų, o V. A. su A. D. vartojo kažką stipriau, neprisimena ką, bet alkoholio vartojimas buvo saikingas. Pasižiūrėjo Eurovizijos dainų konkursą ir ji su vyru išėjo namo. Einant A. D. prisiminė, kad V. A. namuose kažką paliko, todėl jis grįžo, o ji parėjo namo ir užlipo į antrą aukštą ruoštis miegoti, kadangi buvo vėlus metas, t. y. po vidurnakčio. Po keleto minučių, kai vyras grįžo, jis iš karto atėjo pas ją, buvo matyti, kad jis sunerimęs. Ji jo paklausė, kas atsitiko ir jis pasakė, kad kai grįžo į V. A. namus, atidarė duris ir pamatė, kaip J. M. V. A. su ilgu batų šaukštu duoda, nežino, per kurią vietą, nes neprisimena. Jos vyras dėl to išreiškė nerimą, o ji kažkaip to labai rimtai nepriėmė, pamanė, kad viskas bus gerai. Tada vyras nusileido į pirmą aukštą ir po keleto minučių išgirdo stiprų beldimą į duris. Suprato, kad duris atidarė A. D. ir tada išgirdo isterišką V. A. šauksmą, kažką panašaus į „ką man padarė“. Suprato, kad V. A. kažkas atsitiko, A. D. po keleto sekundžių ją garsiai pašaukė, kad nusileisti į apačią. Ji apsirengė, nusileido į apačią, tuo metu V. A. gulėjo jų svetainėje ant sofos, o A. D. jam prie veido srities dėjo ledą. Sakytų, kad V. A. buvo isterijoje. Priėjus ir vyrui patraukus ledą, pamatė stiprų sumušimą, atrodo, kairėje V. A. veido pusėje. Sumušimas buvo gana kraupus, mėlynas ar tai raudonas, iššokęs didžiulis guzas. Iš to ką pamatė, nebuvo abejonių, kad V. A. reikia greitai vežti pas medikus, kadangi beveik nesimatė jo vienos akies. Ji greitai persirengė ir kartu su V. A. išvažiavo į ligoninę. Iš pradžių nuvažiavo į Respublikinę ligoninę, bet ten pasakė, kad reikia vykti į Universitetinę. Tada nuvažiavo į Universitetinę ligoninę. Važiuojant ar anksčiau, dabar neprisimena, V. A. pasakė, kad J. M. jam sudavė ar tai smogė buteliu. Tiek jam, tiek jai buvo šokas, bet svarbiausia buvo kuo greičiau pristatyti V. A. pas medikus. Važiuojant, kiek pamena, J. M. atsiuntė žinutę, tiksliai teksto nepamena, bet esmė buvo ta, kad V. A. griuvo, krito, susitrenkė ar kažkas tai panašaus. Kadangi ji vairavo, J. M. nieko neatsakė. Važiuojant, tiksliai nepamena ką su V. A. kalbėjo, bet jis kartojo, kad J. M. jam sudavė. Nori pasakyti, kad tai yra jos puikūs draugai, su kuriais turėjo daug gražaus laiko ir ji V. A., būdama teisininkė pasakė, kad tuo atveju, jeigu V. A. medikams nurodys, kad J. M. jam sudavė, tai natūralu, kad sulauks policijos. Kadangi tai J. M. ir V. A. reikalas, ji į tai nesikišo, svarbiausia buvo jam suteikti pagalbą. V. A. apžiūrėjo medikai, uždėjo jam tvarstį prie žando, o ji jį parvežė namo ir, kiek pamena, pasiūlė pasilikti pas juos, bet V. A. nusprendė eiti į namus. Universitetinėje ligoninėje, po apžiūros, gydytojas ar seselė pasakė kokios priežiūros ir vaistų reikia V. A.. Kitą dieną telefonu (kas kam skambino nebepamena) J. M. pasakė medikų rekomendacijas. Su J. M. ir V. A. apie įvykį ir kas tarp jų nutiko nekalbėjo. Tas įvykis jiems visiems yra labai nemalonus ir tema, kas ir kodėl įvyko, buvo neliečiama. Jeigu atvirai, tai patikėjau V. A. versija, kad sužalojimą jis patyrė nuo J. M. smūgio, kadangi V. A. tai pasakė, kai pas juos buvo ir tai, kaip jis atrodė, sakytų, galėjo atitikti jo nurodytą sužalojimo priežastį. Gali patvirtinti, kad jiems išėjus iš V. A. namų, jis buvo neblaivus, nes kaip ir minėjo, žiūrint Eurovizijos dainų konkursą buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Su V. A. buvo kartu ir jis nei griuvo, nei šlitiniavo. Niekada nėra pastebėjusi agresyvių V. A. veiksmų J. M. atžvilgiu, netgi priešingai, V. A. apibūdintų kaip ramų, linksmą, šmaikštaujantį, besiginčijantį įvairiais klausimais žmogų. Apie agresiją iš V. A. pusės ar baimę J. M. nėra sakiusi. Yra minėjusi apie nesutarimus, bet daugiau nieko. Iš tikrųjų V. A. buvo išgėręs. Vyrai vartojo stipresnius alkoholinius gėrimus, bet vakarui pasibaigus jis juos išlydėjo iki jų vartų ir grįžo namo. Viskas buvo gerai. Kaip ir minėjo, buvo antrame aukšte, kai pasigirdo stiprus beldimas į duris, vyras jas atidarė ir ji išgirdo isterišką šauksmą. Žodžiai buvo panašūs į „ką man padarė“. Kai nusileido į pirmą aukštą, V. A., būdamas isterijoje, pasakė kažką panašaus į tai, kad J. M. sudavė ar sviedė iš butelio. Kraujo ant V. A. kūno ar drabužių nematė. Kiek pamena, jo nebuvo, bet tiksliai atsakyti negali. Veido srityje buvo stiprus sumušimas, guzas. Ten gal kraujo kažkiek ir buvo, bet tiksliai nepamena. Kokiu tikslu J. M. jai rašė žinutę, pasakyti negali. Kiek laiko leisdavo kartu, agresijos iš J. M. pusės V. A. atžvilgiu nėra mačiusi. Būdavo, kad pasiginčydavo ar apsižodžiuodavo, bet agresijos nebūdavo. Kokius daiktus jos sutuoktinis buvo pamiršęs pas V. A., tiksliai neprisimena, gal tai buvo „tašė“, nežino. Kai išvežė V. A. į ligoninę, sutuoktinis liko namuose. Kiek žino, sutuoktinis nebuvo nuvykęs pas J. M. pasidomėti, kas nutiko. Niekada jo to neklausė ir jis jai nesakė, bet mano, kad jis to nedarė, nes ji būtų žinojusi. Nuo jų namų iki V. A. namų yra 20-30 metrų, visiškai šalia, skiria tik keliukas. J. M. galėjo matyti, kad veža V. A. į ligoninę, nes pro jų langus buvo galima matyti jos automobilį. Pas juos išvažiavimas iš kiemo yra dviejų pusių, t. y. pro jų namą ir pro mišką. Pro kurią pusę išvažiavo, neprisimena, atrodo pro mišką, bet jei J. M. žiūrėjo, galėjo matyti kaip išvažiavo. Su V. A. bendrauja retai. Kada grįžta, susitinka, t. y. kelis kartus per metus. Po to įvykio bendravimas sumažėjo, bent jau iš jos pusės. Kai būdavo J. M., kai jie buvo kartu, tai natūralu, kad būdavo daugiau susiėjimų. Santykis nepasikeitė, bet susiėjimų buvo mažiau. V. A. nesakė, kodėl į teismą kreipėsi po beveik šešių metų. Ji apie tai sužinojo iš J. M. žinutės ar gavusi šaukimą į teismą, tiksliai neprisimena. V. A. su jais nei tarėsi, nei konsultavosi, juo labiau su ja, nes jei kreipėsi 2019 m., tai jos nebuvo Lietuvoje. Ji su juo apie tai nekalbėjo. Atrodo, kad jos vyras J. M. sulaikė ar sustabdė, kai pamatė ją mušančią V. A., bet tiksliai pasakyti negali. Kaip ir minėjo, tą vakarą, kai V. A. susižalojęs ar sužalotas pas juos atėjo, jo žande buvo tarsi didžiulis obuolys, ištinęs, mėlynas, raudonas. Dėl kraujo, tiksliai pasakyti negali, bet galimai jo galėjo būti. Buvo didžiulė kraujosruva. Įvykio dieną jie gyveno kartu, turėjo šaunią, gražią dukrelę Mortą. Jų gyvenimas po įvykio pasikeitė kardinaliai. J. M. kitą dieną ar po dviejų dienų paliko V. A. namus ir kiek pamena, išvyko pas mamą. Po to gyveno atskirai. Kadangi jie turėjo dukrą, kartas nuo karto susitikdavo. Nepaisant to, kad gyveno skyrium, kartu vykdavo į keliones ir po kiek laiko jiems gimė dukra Danielė.