Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.14;

1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.11.2; 1.1.11.2; 1.1.11.3; 1.1.11.7; 1.1.11.11; 1.2.4.4.2.3; 1.2.7.7; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. gruodžio 28 d.

kaltinamojo K. Š. atstovui pagal įstatymą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM specialistui P. Š.,

nukentėjusiosios S. Š. atstovei pagal įstatymą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM specialistei I. R.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mokykla), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. Š. 2023 m. vasario 5 d. vakare, tikslus laikas nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), lovoje rankomis lietė, bučiavo nuogą sesers S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., krūtinę, prašė ranka masturbuoti jo lytinį organą ir masturbavosi jai matant, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2023 m. kovo 3 d. apie 21 val., tikslus laikas nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), lovoje, rankomis lietė sesers S. Š. gim. (duomenys neskelbtini) m., krūtinę, prašė leisti palaižyti jos lytinius organus liežuviu, tokiu būdu tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metu S. Š..

Be to, kaltinamasis K. Š. 2023 m. vasario 5 d., 2023 m. kovo 3 d. atlikdamas aukščiau išvardintus savo šeimos nario - sesers S. Š. tvirkinimo veiksmus, sukėlė nukentėjusiajai S. Š. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Kaltinamasis K. Š. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad veiksmai buvo padaryti, kaip ir nurodyta kaltinime - vasario 5 d. Vasario mėnesį name adresu (duomenys neskelbtini), gyveno jis, sesuo mama ir tėtis, šiuo metu ten gyvena jis ir tėtis. Pripažįsta, kad viskas taip ir buvo, kaip nurodyta kaltinamajame akte, prisipažįsta dėl abiejų veikų. Name turėjo visi atskirus kambarius. Veiksmas vyko (duomenys neskelbtini) kambaryje. Namuose nebuvo nei tėčio, nei mamos, jie buvo išvykę į (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jis ir sesuo, daugiau nieko nebuvo. Jis buvo tėčio kambaryje, sesuo pati atėjo pas jį, apsirengusi chalatu. Jis buvo blaivus, buvo išgėręs nealkoholinio alaus. Jis lietė sesers krūtinę, bučiavo, sesuo dėl to labai neprieštaravo, nieko jam nesakė. Jis prašė, kad masturbuotų jo lytinį organą ir pats taip darė. Gali būti, kad sakė, kad kažką padarys šuniui, nes garsiai lojo. Supranta, kad nedera tokių veiksmų atlikti prieš seserį, savo veiksmus vertina blogai. Sesuo apie tokius jo veiksmus pasipasakojo tėvams. Jis su seserimi, taip pasielgė du kartus - 2023 m. vasario 5 d. ir 2023 m. kovo 3 d., daugiau prieš seserį nėra taip pasielgęs. Prieš porą savaičių buvo su sese susitikęs, bet apie įvykį nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, šiuo metu teisme savo kaltę pripažįsta visiškai, kadangi buvo gėda. Pripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė seseriai (duomenys neskelbtini). Ar namuose 2023 m. kovo 3 d. buvo dviese, nepamena. Jam mokintis liko (duomenys neskelbtini) metai, planuoja stoti į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Šiuo metu jis gyvena kartu su tėvu, sesuo nebegyvena nuo įvykių – kovo mėnesio, seserį globoja globėjas. Jis yra (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) turėjo įtakos jos veiksmams, nežino. Šeimoje taip pat yra ir kitų brolių ir seserų, jų atžvilgiu tokių veiksmų nebuvo. Kada lietė S., kokia buvo jos reakcija, nepamena. Labai galisi, kad taip pasielgė, sesers atsiprašys, pasižada, kad ateityje daugiau taip nepasikartos.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamojo gynėjui, bei kitiems proceso dalyviams, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 31 d. apklaustas K. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad dieną, kai buvo jo brolio (duomenys neskelbtini), t. y. 2023 m. vasario 4 d., galėjo būti po 22 val., jis namuose buvo su savo seserimi S.. Mama ir tėtis buvo išvykę į brolio (duomenys neskelbtini). Jis su S. buvo mamos kambaryje, kur yra televizorius. S. gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, buvo apsirengusi naminiais rūbais. Jis atėjo į kambarį ir per rūbus palietė S. krūtinę, kiek kartų palietė, neprisimena. Tada jis pasiūlė S. padaryti, taip kas parašyta įtarime, bet dabar garsiai jis to negali sakyti. Parodė, kad jis S. nesakė ir jos neprašė, kad ji jam padarytų tai, kas yra parašyta įtarime. Sesuo jam pasakė „ne“. Ar dar ką sakė, jis neprisimena. Daugiau tada prie jos nelindo. Jie kartu žiūrėjo televizorių, o po kiek laiko jis išėjo iš kambario. Kai jis buvo kambaryje, atėjo jų šuniukas ir pradėjo garsiai loti. Jis jam liepė eiti iš čia, bet į rankas jo nebuvo paėmęs ir neišnešė iš kambario. Daugiau prie sesers nelindo ir jos nelietė, nemušė. Tą vakarą, kai jis taip pasakė ir padarė seseriai, buvo išgėręs „(duomenys neskelbtini)“ vieną skardinę. Nežino, kodėl taip pasielgė, negali to paaiškinti. Parodė, kad jis taip su seserimi pasielgė jau antrą kartą. Pirmas kartas buvo prieš kokius 4 metus. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi (3 t., b. l. 57–58).

2023 m. rugpjūčio 16 d. apklaustas K. Š. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2023 m. vasario 5 d., kiek galėjo būti valandų nežino, bet vakare, buvo namuose vienas su savo seserimi S.. Mama ir tėtis buvo išvykę į brolio (duomenys neskelbtini). Jis su S. buvo mamos kambaryje, kur yra televizorius. S. gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių, buvo apsirengusi naminiais rūbais. Jis atėjo ir per rūbus palietė jos krūtinę, neprisimena, kiek kartų lietė. Neprisimena, ar dar daugiau ką siūlė ar darė savo seseriai S.. Parodė, kad pagal jam įteiktą pranešimą apie įtarimą, jis pripažįsta tai, kad jis per rūbus lietė sesers S. krūtinę, bet jos nebučiavo. Parodė, kad neprisimena, ar lietė sesers nuogą krūtinę. Jis sesers neprašė, kad ši jam leistų ją masturbuoti. Dabar jis nepamena, ar jis pats sesers akivaizdoje masturbavosi, parodė, kad galėjo taip būti. Jis pamena, kad 2023 m. kovo 3 d. lietė sesers krūtinę per rūbus, palaižyti jos lytinių organų neprašė. Tuo metu jie buvo jų namuose, mamos ir tėčio namuose taip pat nebuvo. Nepamena, koks buvo paros metas. Dėl seseriai padaryto sveikatos sutrikdymo jis nieko pasakyti negali. Dėl savo elgesio labai gailisi (3 t., b. l. 71- 72).

2023 m. balandžio 6 d. nepilnametės nukentėjusiosios S. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuoti duomenimis, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Maždaug šių metų sausio 4 d. mama vyko į brolio (duomenys neskelbtini), kurios vyko dvi paras. Ji namuose liko su broliu K.. K. pradėjo prie jos lysti, čiupinėjo jai krūtinę, visaip lindo. Ji jam sakė, kad atstotų, kad jai tai nepatinka. Nelabai prisimena, ką dar jis darė. Vieną kartą čiupinėjo krūtinę apie 10-15 sekundžių. Tiesiog su rankomis minkė krūtinę. Tada ji buvo su chalatu, nes buvo išėjusi iš dušo. Ji buvo su maike, tai krūtinę čiupinėjo per maikę. Jai nebeliko kitos išeities, kaip tik jam pasiduoti. Parodė, kad iš viso yra dvi problemos su ta pačia tema. Prieš du metus brolis taip pat prie jos seksualiai priekabiavo. Pirmą kartą buvo prieš du metus. Seksualiai priekabiavo. Tada brolis tiesiog masturbavosi ir ją vertė masturbuotis. Ji masturbavosi, nes jo bijojo. Jie buvo tokiame namuke ir jis sakė, kad jei ji to nedarys, jis ją išmes iš antro aukšto per langiuką. Vieną kartą buvo, kad jis masturbavosi ir ją vertė masturbuotis. Tai vyko pas juos namuose, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Ji mamai viską papasakojo, kai mama grįžo po (duomenys neskelbtini), bet mama jai sakė, kad tylėtų. Apie įvykius, kurie vyko prieš du metus, pasakojo mamai, kuri sakė, kad su broliu pasikalbės. Problema nedingo, kol ji nepradėjo pasakoti įstaigoms, policijai. Iš viso brolis priekabiavo 4 - 5 kartus. Visus kartus jis vertė ją masturbuotis, liepė jam kompaniją palaikyti, nes jis irgi masturbavosi. Per brolio (duomenys neskelbtini), jis pradėjo prie jos kabinėtis, čiupinėjo krūtinę, bučiavo krūtinę. Jis masturbavosi, o ji nenorėjo su juo masturbuotis. Kai jis pradėjo masturbuotis, klausė, kodėl ji nesimasturbuoja, ji jam pasakė, kad nenori, nes nori miego. Po to nuėjo į savo lovą miegoti. Tą vakarą jis daugiau nieko nesakė, nes ji tiesiog nuėjo miegoti. Prieš nueinat miegoti ji jam pasakė, kad eina miegoti ir tiesiog nuėjo. Kitą rytą atsikėlė ir K. pasiūlė jai neiti į mokyklą, ji ir nėjo. Tada atėjo kaimynė, paklausė, kodėl ji ne mokykloje, pasakė, kad pramigo, kaimynė išėjo. Po kiek laiko atėjusi pasakė, kad eitų į mokyklą, nes mama liepė. Kovo 3 d., prieš (duomenys neskelbtini), tėvų nebuvo namuose, o brolis K. garaže išgėrė su draugu A.. Brolis buvo visas girtas, pradėjo kabinėtis, sakė, kad jos nori, nes yra išgėręs. Jis lietė jos krūtinę kokias 5-6 sekundes. Lietė ne per rūbus. Ji jam sakė, kad to nenori, tada ji apsiverkė, jis sakė, kad su ja neįdomu. Ji išėjo iš namų su šuniu pasivaikščioti, tada ji bėgo, o jis pagavo ir liepė eiti namo. Ji ėjo namo, tada jis išėjo į garažą gerti su savo draugu. Po to grįžęs jis vėl pradėjo lysti prie jos. Jis sakė, kad ji leistų jam 3 kartus palaižyti, jei jai nepatiks, tada jis nuo jos atstos. Ji tada apsiverkė ir jos šuo pradėjo urgzti, loti, ji buvo sulenkusi kelius ir laikė šunį, jis pradėjo jai daužyti per kelius. Po to brolis paėmė šunį nusinešė už pakarpos į koridorių ir gąsdino ją, kad jį užmuš. Jis paėmė kažkokį daiktą ir apsimetė, kad šunį metė. Po to K. parėjo iš koridoriaus ir pasakė, kad nieko šuniui nepadarė. Jis jai liepė eiti skųstis pas draugę A.. Ji tiesiog stovėjo lauke ir verkė, ėjo ieškoti šuns, jį rado. Parodė, kad per (duomenys neskelbtini) K. jai lietė krūtinę mamos kambaryje. Tuo metu ji gulėjo lovoje. Brolis ją lietė su viena ranka. Liesdamas jis nieko nesakė. Ji buvo su chalatu ir maike. Per (duomenys neskelbtini) jai bučiavo krūtinę. Iš pradžių lietė krūtinę, o po to bučiavo. Bučiavo ne per rūbus. Krūtinę lietė ne per rūbus, bučiavo irgi ne per rūbus. Jis tiesiog jai pakėlė maikę, o chalatas buvo atrištas. Bučiavo 3 sekundes, o ji nieko nedarė. Po to ji pati apsirengė ir išėjo miegoti. Brolis tada įsijungė televizorių ir viskas, jis nesiūlė daugiau nieko daryti. Tuo metu, kai bučiavo ir lietė jai krūtinę, brolis daugiau nieko nedarė. Neprisimena, ką tuo metu jis buvo apsivilkęs. Tada brolis daugiau nieko nelietė. Ji jautėsi blogai, jai nepatiko. Ji sakė, kad nepatinka, bet jis tiesiog nekreipė dėmesio ir toliau tą patį darė. Kovo 3 d. brolis jai lietė krūtinę. Jis norėjo palaižyti moterų apatinę dalį (lytinius organus). Tada krūtinę minkė su ranka ne per rūbus. Jis tiesiog pakėlė rūbus. Neatsimena, ką ji vilkėjo. Po to, kai jai lietė krūtinę, po kokios minutės siūlė palaižyt lytinius organus. Grasino, kad šuniui kažką padarys, nes ji apsiverkė. Grasino šuniui kažką padaryti, nes šuo nemėgsta smurto. Nežino, kodėl brolis grasino jos šuniui kažką padaryti. Mama apie tai sužinojo, kai grįžo namo. Mama sakė, kad nežino, ką su juo daryti, kaip jai padėti. Mama niekam nepranešė. Tą dieną brolis jai trenkė per kojas, bet jai neskaudėjo. Jos brolis serga kažkokia liga, jis kažkodėl yra (duomenys neskelbtini). Jo (duomenys neskelbtini) yra protinis. Jis pradeda viską daužyti, rėkauti, laužyti. Jos brolis vartoja alkoholį. Jis geria dažniausiai tada, kai mamos nėra namuose. Kiek žino intymūs dalykai vyksta tik su ja. Yra buvę, kad brolis lietė jos lytinį organą su rankomis. Neatsimena, kada tai buvo, jai buvo apie (duomenys neskelbtini) metų. Neatsimena, ką tada vilkėjo. Jis ją lietė be drabužių. Į prokurorės klausimus atsakydama parodė, kad lytinius organus lietė su ranka, jis ją masturbavo, tai truko 6-7 sekundes ir tuo metu jis masturbavosi. Neatsimena, kiek kartų tai buvo, tiesiog buvo daug kartų. Jai labiausiai įsiminė tas įvykis, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Tai buvo pirmas kartas. Ji nelabai pamena, kaip tada jautėsi, jai buvo liūdna ir ji nenorėjo, kad taip būtų. Ji pasakė, kad nenori, jog taip būtų. Nuo (duomenys neskelbtini) metų apytiksliai tai vykdavo 2 kartus per savaite, per mėnesį maždaug 3 kartus. Jos mama tai žinojo, bet ji nekreipė į tai dėmesio. Dabar jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Per tuos (duomenys neskelbtini) metus nuo (duomenys neskelbtini) metų buvo tokių pertraukimų, kad brolis nieko nedarydavo. Būdavo, kad ir mėnesį brolis nedaro tų intymių dalykų. Jos broliui dabar yra (duomenys neskelbtini) metų. Kai broliui buvo (duomenys neskelbtini) metų, jis gyveno tuose pačiuose namuose. Neatsimena, kai broliui suėjo (duomenys neskelbtini) metų. Jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, kai broliui suėjo (duomenys neskelbtini) metų. Nuo tada, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, brolis jos visai nelietė, nes jau buvo išsiaiškinta ta problema. Kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, tada vėl prasidėjo. Kovo mėn. per kaldrą brolis mušė jai kojas, nes šuo pyko ant brolio, o ji šuns nepaleido. Apie tai, kas vyksta su broliu, ji pasipasakojo draugėms A. T. (jai pasakojo vieną dieną prieš (duomenys neskelbtini)), V. G. (pasakojo tą pačią dieną kaip ir A.). Daugiau niekam nepasakojo. Mokykloje pasiliko su mokytoja ir pasakė jai visą situaciją, tada ją pakvietė kita mokytoja ir iškvietė mamą. Mama jau visa tai žinojo. Jos mama žinojo, nes ji jai pasakė iš karto po tų įvykių. Mama kalbėjo su K., klausė, kas jam yra, kodėl viskas taip vyksta. Mama pasikalbėjo su K. ir daugiau nieko nedarė. Kai per (duomenys neskelbtini) pasiliko su K. dviese, jautėsi blogai, nes galvojo, kad taip bus. Ji bijodavo pasilikti su broliu viena. Sakė mamai, kad bijo su juo viena pasilikti. Brolio (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 53- 56).

2023 m. kovo 10 d. liudytojos K. Š. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. vasario 6 d. ji vakare grįžo iš vyriausiojo sūnaus (duomenys neskelbtini). Namuose buvo palikti vaikai S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Namuose jie buvo palikti nuo 2023 m. vasario 5 d. 8 val. ryto. Grįžus dukra S. jai pasakė, kad K. prie jos kabinėjosi, čiupinėjo už krūtinės, bet ji neleido. Ji paklausė, ar daugiau nieko nedarė, dukra atsakė, kad ne. Tada ji kalbėjo su K., kuris vengė pokalbio apie tai, nieko nesakė tik numykdavo. Tuo viskas ir baigėsi. 2023 m. kovo 3 d. apie 15 val. ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti marčios. Kai išvažiavo, namuose paliko tik S., kuri jau buvo grįžusi iš mokyklos. Sugrįžo apie 21 val. Vyras G. Š. ir K. Š. abu jau miegojo. Tada S. jai pradėjo pasakoti, kad K. vėl prie jos kabinėjosi, lietė krūtinę, siūlė jai patenkinti jį oraliniu būdu, taip pat siūlė patenkinti ją liežuviu, bet ji nesutiko. Pasak S., K. per prievartą nieko jai nedarė, o atsisakius, pasišalino iš kambario. Taip pat sakė, kad K. norėjo nuskriausti šuniuką, bet jis tik erzino. Kad trankė per kojas, ji jai tada nesakė. Apie tai ji sužinojo tik šiandien mokykloje. Ji tą patį vakarą pažadino K., kad šis eitų į savo lovą. Jis jai atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Todėl tą vakarą su juo nebekalbėjo. Apie tai ji kalbėjo su juo kitą dieną, bet jis nesileido į kalbas, tik sakė, kad nenori to prisiminti, jam gėda. Kadangi K. pasakė, kad jam labai gėda, ji suprato, kad labai gailisi, todėl ji į jokias institucijas nesikreipė. Parodė, kad K. yra nustatytas (duomenys neskelbtini), kažkokių ypatingų seksualinių poreikių iš jo pusės niekada nepastebėjo, o kodėl jis priekabiauja prie sesės, ji nesupranta. Parodė, kad dukra S. tikrai nemeluoja, nes ir jai ir kitiems ji papasakojo panašius faktus. (2 t., b. l. 64- 65).

2023 m. kovo 15 d. papildomos liudytojos K. Š. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad jos sūnui K. Š. yra nustatytas lengvas protinis sutrikimas, ji mano, kad liga po truputį progresuoja. Liga pasireiškia pykčio priepuoliais, kurių metu jis šaukia, mėto daiktus, tranko kumščiais į sienas ir jo elgesys tampa neprognozuojamas. Tie pykčio priepuoliai pasireiškia nedažnai, tačiau jie dažniausiai pasireiškia tada, kai K. suerzina aplinkinių veiksmai arba, kai jis mano, kad aplinkiniai kažką daro. K. veiksnumas neapribotas. Psichiatrinėje įskaitoje K. Š. neįtrauktas, pas daktarę yra buvę tik dėl grupės, nuvyksta tik dėl pažymos kas du metus. Paskutinį kartą buvo pas gydytoją praėjusiais metais. Parodė, kad K. išgerdavo alkoholio, kažkur miestelyje arba tada, kai namuose nėra tėvų. Išgėręs K. dažnai eina miegoti, agresyvumo nepastebėjo. K. ant sesers S. dažniausiai supykdavo tada, kai liepdavo ką padaryti jam, o jis norėdavo, kad tai padarytų S.. Niekada nepastebėjo K. elgesyje padidinto potraukio į lytinius santykius ar kitus panašius dalykus. Tačiau tai jau antras kartas kai jis kažkokius veiksmus daro S.. (2 t., b. l. 68-69).

2023 m. kovo 15 d. G. Š. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad jis žino, kad sūnus K. Š. turi kažkokį (duomenys neskelbtini) sutrikimą, bet kokį jis nežino. Kad jo liga progresuotų jis nepastebėjo, tik kartais užeina noras kažką parodyti, tuomet jis žodžiais prieštarauja jiems, nepaklūsta ir nesiklauso, mano, kad liga ir įtakoja jo veiksmus. Sūnus K. alkoholį vartoja retai, jis jį išgėrusį yra matęs gal kokius 10 kartų, visada bando auklėti, bet vis tiek praėjus kuriam laikui išgerdavo alkoholio. Išgėręs jis visada eidavo miegoti, tokiu būdu vengdavo, kad pastebėtų jo girtumą. Yra buvę, kad išgėręs palikdavo agresyvus, bet agresyvumas dažniausiai pasireikšdavo žodžiais, jam tada visi būdavo blogi, viskas aplinkui nusiteikę prieš jį. (2 t., b. l. 77-81)

2023 m. kovo 17 d. liudytojo E. Š. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. kovo 11 d. apie 19-20 val., jam paskambino jo mama K. Š. ir paklausė, ar pas jį gali pagyventi sesuo S. Š.. Pokalbio metu mama jam nesakė, kodėl S. turi pas jį pagyventi. Seserį atvežė vaikų teisių specialistai. Jis S. tą vakarą nieko neklausė, matė, kad S. buvo anksčiau verkusi, buvo pavargusi, todėl nuėjo miegoti. Parodė, kad įtarė, jog seserį pas jį atveža dėl brolio K. priekabiavimo prie jos. Jis įtarė, nes tai buvo ne pirmas kartas. Pamena, kad maždaug prieš porą metų buvo kažkas su broliu ir seserimi. Nežino tiksliai, kas buvo, nes jis tuo metu dirbo užsienyje. Apie šį įvykį jam sesuo nieko nepasakojo. Jis ir dabar žino tik tiek, kad brolis prie sesers priekabiavo, bet nežino, kaip brolis priekabiavo, nežino, ką darė. Jis S. neklausė, nes sesuo greitai susijaudina, pradeda verkti. Pas tėvus jis atvažiuoja 1-2 kartus per 1-2 mėnesius. Tai tik tada su S. ir susitikdavo. Šiuo metu daug dirba, mažai bendrauja su S.. Parodė, kad prieš porą metų, taip pat kažkas buvo – K. priekabiavo prie S.. Nežino, kokiais veiksmais šis priekabiavo. Parodė, kad tuo metu, kai jis gyveno su tėvais, K. su S. elgėsi deramai. Su tėvais kartu jis nebegyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. Kad K. vartoja alkoholinius, žino, girdėjo apie tai, bet nėra matęs. Nėra pastebėjęs, kad K. turėtų didesnį seksualinį potraukį. Mažai bendrauja su broliu K.. Žino, kad brolis K. turi (duomenys neskelbtini), bet nežino konkrečios diagnozės, žino, kad brolis turi (duomenys neskelbtini). Parodė, kad anksčiau S. ir K. labai pykosi, mušėsi. Mano, kad S. nemeluoja apie tai, kad brolis prie jos lenda (2 t., 87- 90).

2023 m. rugsėjo 4 d. liudytojos I. B. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pedagoge (duomenys neskelbtini) mokykloje, veda „(duomenys neskelbtini)“, kurios yra privalomas. 2023 m. kovo 9 d. po vienos iš jos pamokos kabinete pas ją liko S. Š., (duomenys neskelbtini) klasės mokinė. Mergaitė jai padėjo tvarkytis klasėje ir tuo metu pradėjo pasakoti, kad neseniai jos brolis K. norėjo nuskriausti jos šuniuką. K. gaudė šuniuką ir norėjo jam kažką baisaus padaryti. S. sakė, kad ji pati tuo metu buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi, nes labai mylį tą šuniuką. S. pasakojo toliau ir pasakė, kad brolis prie jos seksualiai priekabiavo. S. tai nepasakė iki galo aiškiai. Tada ji S. pasiteiravo, kas buvo. S. jai pasakė, kad kartu buvo A. ir kad brolis paprašė „palaižyti“, bet ji nesutiko, tada K. jai sudavė ar tai pastūmė. Ji nepasakė, kas prašė A. ar K., kam ir ką prašė palaižyti. Tai pasakiusi S. pradėjo verkti. Ji tada pasitikslino, ar tai jų A., ji atsakė, kad taip. Parodė, kad „mūsų A.“ - mokinys A. K. iš (duomenys neskelbtini) klasės. Ji paklausė S., ar A. jai ką nors darė. S. atsakė, kad ne, nes girtas miegojo. S. buvo labai susijaudinusi, pradėjo verkti. Tada ji pasiūlė S. nueiti pas jų socialinę pedagogę S. M.. S. paprašė nieko nesakyti socialinei pedagogei ir išėjo namo. Ji pasiteiravo, ar jai bus saugu, S. atsakė, kad „taip, nes mama yra namuose“. Tada ji iš karto nuėjo pas socialinę pedagogę S. M., kuriai papasakojo, ką sakė S.. Jų pokalbį girdėjo ir pavaduotoja L. R.. Tada pavaduotoja su socialinė pedagogė ėmėsi iniciatyvos, jos susisiekė su S. mama, su atsakingais darbuotojais. Parodė, kad ankščiau per pamokas S. jai yra sakiusi, kad brolis K. ją erzina, kad jie nuolat konfliktuoja, kad jai namuose nėra ramybės, ji negali pailsėti. Apie jokius K. seksualinio pobūdžio veiksmus S. atžvilgiu, S. jai nesakė. Tik iš S. pasakytų žodžių „seksualiai“, „paprašė palaižyti“, ji suprato apie galimai seksualinio pobūdžio veiksmus. Parodė, kad dar anksčiau, iki to kol S. jai taip pasakė, ji iš soc. pedagogės S. M. buvo girdėjusi, jog yra buvę, kad K. Š. seksualiai priekabiavo prie sesers S.. (2 t., b. l. 95- 98).

2023 m. rugsėjo 5 d. liudytojos L. R. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mokykloje. Datos tiksliai nepamena, bet buvo 2023 m. kovo mėn. pradžioje, ji buvo pas socialinę pedagogę S. M., kur atėjo spec. pedagogė I. B., kuri pasakė, kad S. Š. jai pasakė, jog brolis prie jos priekabiavo. Tada jos visos trys nutarė pirmiau pasikalbėti su S. mama. S. M. paskambino K. Š.. Nepamena, ar tą pačią dieną, ar kitą į mokyklą atėjo S. mama, kuriai ji pasakė, jog S. sakė, kad namuose jaučiasi nesaugiai, bijo brolio, kai šis būna neblaivus, nes šis kabinėjasi prie mergaitės. K. Š. atsakė, kad ji žino apie tokį sūnaus elgesį su S.. Sakė, kad stengiasi apsaugoti S., kad tada, kai būna darbe, liepia S. būti pas drauges, kad kuo mažiau laiko būtų viena namuose. Po to pasikvietė S. ir kalbėjosi visos kartu. Paprašė, kad S. papasakotų, kas jai nutiko. S. pasakė, kad bijo brolio, kai šis yra neblaivus, nes jis ją liečia, čiupinėja, bando pačiupinėti krūtinę, prašo kad ji leistų jam palaižyti „ten“. Iš S. ir jos mamos bendro pokalbio suprato, kad K. prašė palaižyti S. lytinius organus, kad jis seksualiai prie jos priekabiavo. Taip pat S. sakė, kad brolis sakė, jeigu ji neleis jam to daryti, jis nužudys jos šuniuką. Pokalbio metu S. nepasakė, ar ji leido, ar brolis jai laižė lytinius organus, bet ji tikrai sakė, kad jis bandė liesti jos krūtinę. Ji joms pasakė, kad apie tai praneš atitinkamoms institucijoms. S. jų prašė nesakyti niekam, o S. mama pasakė, kad jeigu jos apie tai praneš, S. bus paimta iš šeimos. Po pokalbio ji apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu „112“ (2 t., b. l. 103-106).

2023 m. rugsėjo 5 d. liudytojos S. M. apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) pedagoge. Pamena, kad 2023 m. kovo mėn. pradžioje, ji savo kabinete buvo su direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. R., kai į kabinetą atėjo spec. pedagogė I. B., kuri pasakė, kad po socialinio-emocinio ugdymo pamokos mokinė S. Š. jai pasakė apie tai, kad brolis K. prie jos priekabiavo. Tada jos nutarė pirmiau pasikalbėti su S. mama. Ji paskambino S. mamai K. Š., pakvietė atvykti į mokyklą. Iš K. Š. ji suprato, jog ši žino apie ką kalbama bus. K. Š. atėjo į mokyklą arba tą pačią dieną, arba kitą. Nepamena, kada atėjo. Su S. mama K. Š. kalbėjo ji, pavaduotoja L. R. ir I. B.. Pradžioje jos kalbėjo tik su mama, pasakė, kad S. prasitarė, jog gyvena nesaugioje aplinkoje, nes brolis K. ją graibo už krūtinės, seksualiai prie jos priekabiauja. K. Š. atsakė, kad apie tai žino, todėl, kai ji būna darbe, S. liepia eiti pas drauges, kad kuo mažiau laiko praleistų viena su K. namuose, sakė, kad žino, bet jie abu jos vaikai, todėl negali apie tai pranešti. Po to jos pasikvietė S., kurios paprašė papasakoti tiesą apie tai, kas įvyko. S. dar kartą pasakė, kad ji bijo brolio, kai jis yra neblaivus, nes jis liečia, čiupinėja jos krūtinę, prašo, kad ji leistų jam palaižyti „ten“, sakė, kad K. sakė „nebijok neskaudės“. S. pokalbio metu buvo nerimastinga, jautė gėdą. Jo pasiteiravo S., ar apie tai žinojo mama. S. atsakė, kad mama žinojo, bet ir pati K. Š. to neneigė. S. sakė, jog brolis grasino nužudyti jos šuniuką, jeigu ji jam neleis to daryti. Pokalbio metu S. nepasakė, ar brolis K. jai laižė lytinius organus, bet išsireiškė „juk man neskaudėjo“, todėl ji padarė prielaidą, kad K. galėjo S. laižyti lytinius organus. Apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu pranešė pavaduotoja (2 t., b. l. 111-112).

2023 m. kovo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, kad pro įėjimą patekus į kambarį, kuriame dešinėje sienoje yra praėjimas, priekinėje sienoje yra vaikų kambario komplektas, prie kairės sienos stovi lova, kampe pastatyta trijų durų spinta, prie galinės sienos stovi sofa. Toliau už praėjimo yra koridorius, kurio gale baltos durys. Atidarius duris patenkama į miegamojo kambarį, kuriame tiesiai prie sienos stovi dvigulė lova, 1,6 m. pločio ir 2 m. ilgio. Patalynė rudos spalvos, apžiūrint ją jokių nusikaltimui būdingų požymių neaptikta. Prie lovos stovi rudos spalvos spintelė, o prie galinės sienos šalia durų stovi televizorius. (1 t., b. l. 43 - 55).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketa kurioje užfiksuota, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 17.40 val. buvo bendrauta su S. Š., kuri specialistėms nurodė apie tai, kad jos brolis K. Š. 2023 m. vasario 5 d. ir 2023 m. kovo 3 d. prie jos seksualiai priekabiavo. (1 t., b. l. 93-104).

Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, kurioje užfiksuoti duomenys apie nukentėjusiosios S. Š. iš brolio K. Š. patirtą seksualinę prievartą. (1 t., b. l. 177-179).

VTPT Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kurioje užfiksuota:

1. S. Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, jos psichikos būseną, jos turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.

2. Šiuo metu negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį S. Š. parodymams. S. Š. nuosekli, pasakodama apie byloje tiriamus įvykius skirtingiems asmenims, savo duotus parodymus iš esmės pakartoja ir šiuo metu. Galima pagrįstai manyti, kad S. Š. parodymus davė remdamasi asmenine patirtimi.

3. S. Š. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas įtaigumas.

4. S. Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, psichikos būklę, negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams dėl turimų žinių stokos (negalėjo pilnai suvokti įtariamojo veiksmų esmės) ir savo būsenos (fizinio silpnumo, įtariamojo baimės, artimųjų negebėjimo jos apginti).

5. S. Š., dėl jai nustatyto sutrikimo (kitos reakcijos į stiprų stresą), nerekomenduojama dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose.

6. S. Š. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai (tame tarpe ir socialinė branda) byloje tiriamų įvykių metu atitiko jos amžiaus tarpsnį.

7. Šiuo metu S. Š. konstatuojamos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama nusikalstama veika ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 3-11).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Kaltinamojo K. Š. padarytos veikos įrodytos jo prisipažinimu teisiamojo posėdžio ir kitais byloje esančiais įrodymais: nepilnametės nukentėjusiosios S. Š., liudytojų S. M., L. R., I. B., E. Š., G. Š., K. Š. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai nepilnametei S. Š. dėl kaltinamojo veiksmų, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 3-11), Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketa, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita bylos medžiaga. Visi įrodymai gauti teisėtu būdu, siejasi į loginę visumą. K. Š. nusikalstama veika yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, nes jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2023 m. vasario 5 d. vakare, nenustatytu tiksliu laiku, namuose adresu (duomenys neskelbtini), lovoje rankomis lietė, bučiavo nuogą sesers S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) m., krūtinę, prašė ranka masturbuoti jo lytinį organą ir masturbavosi jai matant, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2023 m. kovo 3 d. apie 21 val., tikslus laikas nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), lovoje, rankomis lietė sesers S. Š. krūtinę, prašė leisti palaižyti jos lytinius organus liežuviu, tokiu būdu tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metu asmenį, bei teisingai kvalifikuota jo nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nes, kaltinamasis K. Š. 2023 m. vasario 5 d., 2023 m. kovo 3 d. atlikdamas aukščiau išvardintus savo šeimos nario - sesers S. Š. tvirkinimo veiksmus, sukėlė nukentėjusiajai S. Š. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Atkreiptinas dėmesys, kad nei ekspertizės metu, nei bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kitų galimų nukentėjusiąją supančios aplinkos aptariamu laikotarpiu poveikių tokiam sveikatos sutrikdymo mastui. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad S. Š. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą, šioje byloje tiriami veiksmai jai sukėlė išgąstį, pyktį. Palaipsniui pradėjo rastis potrauminio streso sutrikimo požymiai; taigi konstatuojamas psichikos sveikatos sutrikimas kilo būtent sąsajoje su tiriamais K. Š. veiksmais, taip pat ir su įtariamojo elgsena apskritai. Kitų galimų S. Š. sveikatos sutrikdymo priežasčių nenustatyta, o kaip matyti iš ekspertizės akto aprašomosios dalies, ekspertai K. Š. galimai nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų ne preziumavo, o įvertino tiriamosios parodymų patikimumą, individualias savybes. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, jog nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginė kaltinamojo veiksmų pasekmė, kitų galimų neigiamų poveikių jos psichikos sveikatai nenustatyta.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdami bausmę nepilnamečiui, teismai, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Už nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatyta bausmė laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, o už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą, numatyta bausmė laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nukentėjusiosios nepilnametės artimasis giminaitis ir šeimos narys (BK 60 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Skirdamas bausmę K. Š. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 117-119, 122), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 120-121, 123), nedirbantis (2 t., b. l. 125), (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis (2 t., b. l. 126), jam nustatytas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tačiau tiriamosios veikos metu ir šiuo metu, galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, šiuo metu nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje ir nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t., 157-162). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į vieną sunkinančią aplinkybę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje padarymo, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 ir 80 straipsniai) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui, o už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskiriant jam šio straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytam šios bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis K. Š. pripažino kaltę, paskyrus bausmę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo gynėjas advokatas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad K. Š. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o ne dvi veikas dėl ko yra kaltinamas, nes kaltinamasis neatliko kitų nusikalstamų veiksmų, kad būtų galima inkriminuoti, jog padarytos dvi atskiros nuskalstamos veikos, prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilo dėl K. Š. tvirkinimo, tokiais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, todėl K. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o ne kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas pažymi, jog BK 93 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo diskrecijos teisė, o ne pareiga. Taigi net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 93 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju paminėtina, kad K. Š. formaliai atitinka būtinąsias BK 93 straipsnio sąlygas, t. y. asmuo padarė nusikalstamą veiką nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus, idealia sutaptimi padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Kaltinamasis teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad nukentėjusiosios neatsiprašė, nors tokias galimybes turėjo. Duomenų, kad K. Š. būtų ribotai pakaltinamas taip pat nėra. Ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino tik iš dalies, savo veiksmais nesiekė, jog būtų nustatytos įvykių aplinkybės ir greičiau būtų baigtas tyrimas. Be to, kaip nurodė tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, šioje byloje nagrinėjami jo veiksmai nebuvo vieninteliai jo tokio pobūdžio veiksmai sesers atžvilgiu (3 t., b. l. 57–58).

Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, kaltinamojo elgesį bei visas bylos aplinkybes, sprendžia jog šių duomenų kontekste nėra pagrindo taikyti nuteistajam BK 93 straipsnio nuostatų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tokio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo manymu, neatitiktų teisingumo principo, bei formuotų visuomenei nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytą nusikalstamą veiką požiūrį.

Nagrinėjamu atveju teismas byloje taip pat nenustatė išimtinių aplinkybių, apibūdinančių kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už padarytas nusikalstamas veikas galėtų būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 92 straipsnio 2 dalis numato, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 92 straipsnio numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 ir 80 straipsniuose numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nepilnamečiui, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 92 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje bei 80 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, tai yra įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir panašiai). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju iš duomenų apie asmenį moksleivių registre ir (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikos matyti, kad K. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal pagrindinio ugdymo (duomenys neskelbtini) programą (2 t., b. l. 126, 172). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarybos neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad K. Š. nustatytas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 74-75). Jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, administracine tvarka nebaustas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, vėliau planuoja tęsti mokslus (duomenys neskelbtini) mokykloje, šiuo metu gyvena kartu su tėvu, sesuo nuo šių metų kovo mėnesio kartu nebegyvena, teisiamojo posėdžio metu pasižadėjo sesers atsiprašyti ir taip daugiau nebesielgti. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgęs į kaltinamojo amžių ((duomenys neskelbtini) metų) konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnis) K. Š. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidėjus jam teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant auklėjimo poveikio priemones (BK 92 straipsnio 2 ir 5 dalys): įspėjimą (BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnis) ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl mokslo ar darbo; tęsti mokslą arba dirbti; uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktas). Prokurorės siūloma auklėjamojo poveikio priemonė – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai neskiriami, nes asmuo mokosi kasdienine mokymosi forma, be to byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis sutiktų atlikti šiuos darbus (BK 85 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam K. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 98-101) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Nagrinėjant bylą, nukentėjusiajai nepilnametei S. Š. buvo paskirtas įgaliotasis atstovas advokatas A. Z.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už nukentėjusiajai S. Š. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 336 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad yra nedirbantis ir neturintis pastovių pajamų, yra nepilnametis, mokosi mokykloje, ir į tai, kad įgaliotąjį atstovą skyrė teismas, nes įgaliotojo atstovas dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. CD laikmena (1 vnt.) su nukentėjusiosios apklausos įrašu, saugomą voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką;

2. 2023 m. kovo 31 d. savanoriškai K. Š. pateiktą - mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 85-87) po apžiūros grąžintą K. Š. (3 t., b. l. 96-97), nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas jo neribotam disponavimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti:

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti K. Š. subendrintą – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. Š. galutinę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 ir 5 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ir vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu jam paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

- įspėjimą;

- elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu K. Š.

būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl mokslo ar darbo;

tęsti mokslą arba dirbti;

uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam K. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų atlyginimo netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. CD laikmeną (1 vnt.) su nukentėjusiosios apklausos įrašu, saugomą voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus - palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką;

2. 2023 m. kovo 31 d. savanoriškai K. Š. pateiktą - mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, po apžiūros grąžintą K. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti jo neribotam disponavimui.

Vadovaujantis BK 83 straipsnio 2 dalimi, K. Š. išaiškinti, kad jam šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naują nusikalstamą veiką, už naują nusikalstamą veiką paskirta bausmė bus subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, be to, gali būti nuspręsta nebetaikyti nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Vadovaujantis BK 89 straipsnio 2 dalimi, įspėti nuteistąjį, kad jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, galės pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.