Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovams A. S. ir K. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

10. Dėl likusios skolos sumos, kurią sudaro 13,65 Eur (224,01 Eur - 178,65 Eur - 31,71 Eur = 13,65 Eur), atsakovai pasisakyti negali, nes ieškovė nepateikė jokių domenų apie tai, kokiu pagrindu reikalauja ją sumokėti. Be to, pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl priskaičiuotų 33,88 Eur remonto išlaidų; nurodo, jog name buvo atliekami siūlių tarp blokų užtaisymo darbai, tačiau atsakovams priklausančio buto išorinėje sienoje užtaisyta nebuvo.

11. Atsakovai kartu su tripliku teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius 178,65 Eur dydžio skolos apmokėjimą.

12. Teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2019 m. spalio 18 d. 13.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2019 m. spalio 8 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

Dėl likusių ieškinio reikalavimų

Motyvuojamoji dalis

19. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Mano Būstas Sostinė“ buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore, veikdama 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3857/18 (2.1.1E-TD2) „Dėl UAB ,,Karoliniškių būstas“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ ir ankstesnių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu.

20. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Viršuliškių būstas“ ir UAB „Justiniškių būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Viršuliškių būstas“ ir UAB „Justiniškių būstas“ buvo prijungtos prie UAB „Karoliniškių būstas“. UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Viršuliškių būstas“ ir UAB „Justiniškių būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Karoliniškių būstas“, kuri pakeitė pavadinimą į UAB „Mano Būstas Sostinė“.

21. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6-7023 priklauso T. S. ir atsakovui A. S. (lygiomis dalimis). Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjos T. S. palikimą (1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) nuo 2016 m. sausio 12 d. priėmė K. P.. Anot ieškovės, atsakovų skola už per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 45,36 Eur (buvusi skola yra 224,01 Eur, tačiau atsakovai 2019 m. rugsėjo 20 d. dalį skolos (178,65 Eur) apmokėjo).

22. Byloje ginčo, kad atsakovai A. S. ir K. P. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, kuriems priklauso po ½ dalį minėto buto, nėra. Byloje kilo ginčas dėl skolos dydžio už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

24. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

25. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

26. Kaip minėta, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovai proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (atsakovai šioje byloje šios savo pareigos iš esmės neginčija). Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos, yra konstatavęs, jog šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuo atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovams K. P. (nuo 2016 m. sausio 12 d.) ir A. S. (nuo 1992 m. rugpjūčio 27 d.) nuosavybės teisėmis – lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, priklauso 47,10 kv. m ploto patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad atsakovams, kaip šio buto savininkams, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis; CPK 177, 178, 185 straipsniai).

27. Atsakovai nurodo, kad ieškovė nedetalizuoja 45,36 Eur skolos, nėra aišku kas ją sudaro. Taip pat atsakovai nurodo, kad iš ieškovės pateiktos 2018 m. balandžio mėnesio sąskaitos nustatė, jog į ją yra įtrauktos ir bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo priteistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-12455-994/2018, nors šios bylinėjimosi išlaidos, anot atsakovų, jau buvo apmokėtos.

28. Pirmiausia, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-12455-994/2018, iš atsakovo A. S. priteista 341,40 Eur skola už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., o nagrinėjamu atveju prašomos priteisti skolos laikotarpis yra nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Taigi, ieškovė nuo 2018 m. balandžio 1 d. skaičiavo atsakovams naujai susidariusią skolą.

29. Iš byloje pateiktos skolų valdymo ataskaitos nustatyta, kad atsakovams kiekvieną mėnesį buvo priskaičiuojamos išlaidos, susijusios su bendro turto išlaikymu; atsakovų skola už per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso sudarė 224,01 Eur. Iš minimos ataskaitos nustatyta, kad šią sumą sudaro 30,60 Eur administravimo išlaidos (už 15 mėn.), 35,40 Eur kaupiamosios išlaidos (už 15 mėn.), 54,60 Eur priežiūros/eksploatacijos išlaidos (už 15 mėn.), 57,45 Eur išlaidos už šilumos ūkio priežiūrą (už 15 mėn.), 5,13 Eur šiukšlių išvežimo išlaidos (paskaičiuotos už 2018 m. balandžio mėn.) ir 6,95 Eur palūkanos už pradelstus mokėjimus; be to, 2019 m. birželio mėn. papildomai buvo paskaičiuotos 33,88 Eur remonto išlaidos. Iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos ir jos paaiškinimų matyti, kad 31,71 Eur (ar kitokio dydžio) išlaidos už teisines paslaugas į aktualų skolos dydį už ginčo laikotarpį nepatenka, todėl atmestini atsakovų argumentai, susiję su ieškovės galimai nepagrįstai paskaičiuotomis išlaidomis dėl teisinių paslaugų (bylinėjimosi išlaidos). Teismas nenustatė, kad ieškovė šias išlaidas būtų įtraukusi į bendrą nagrinėjamame ieškinyje nurodytą skolos dydį.

30. Teismas pažymi, kad ieškovė taip pat pateikė Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. R-SIUL-V19-196831 už 2019 m. birželio mėn., iš kurio matyti, jog objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo atliktas tarpblokinių siūlių hermetizavimas; iš viso už darbus buvo priskaičiuota 1 127,67 Eur, kurie atitinkamai buvo paskirstyti minėto namo patalpų savininkams, proporcingai jų turimam plotui (atsakovai nurodyto paskaičiavimo (ne)teisingumo iš esmės neginčijo). Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai, kad ieškovė nedetalizavo remonto išlaidų pagrįstumo ir dydžio, atmestini kaip nepagrįsti. Vien atsakovų nurodomos aplinkybės, kad ties jų butu minėtos siūlės nebuvo užtaisytos, nesudaro pakankamo pagrindo atsakovams nevykdyti savo pareigų ir proporcingai savo turimam plotui prisidėti prie bendro turto išlaikymo.

31. Atsakovai, skaičiuodami skolos dydį, nurodo, kad ją sudaro 178,65 Eur (15 mėn. x 11,91 Eur). Kita vertus, teismas nustatė, kad atsakovai į nurodytą 11,91 Eur sumą (skaičiuotą kas mėnesį) įtraukia (tik) 2,04 Eur administravimo išlaidas, 2,36 Eur kaupiamąsias išlaidas, 3,64 Eur priežiūros/eksploatacijos išlaidas, 3,27 Eur išlaidas už šilumos ūkio priežiūrą, tačiau atsakovai į skolos dydį neįtraukė 5,13 Eur šiukšlių išvežimo išlaidų (paskaičiuotų už 2018 m. balandžio mėn. ir nurodytų atsakovams siųstoje sąskaitoje) ir 6,95 Eur palūkanų už pradelstus mokėjimus už ginčo laikotarpį (atsakovai neginčija palūkanų paskaičiavimo pagrįstumo; pripažino, jog faktiškai nuo 2018 m. balandžio mėn. nemokėjo už paslaugas), taip pat 33,88 Eur remonto išlaidų, kurios į sąskaitą buvo įtrauktos 2019 m. birželio mėn. (dėl kurių teismas plačiau pasisakė sprendimo 30 punkte). Nurodytos neįtrauktos išlaidos iš esmės ir sudaro 45,36 Eur (5,13 Eur + 6,95 Eur + 33,88 Eur) dydžio skolą (dalį jų (0,60 Eur) atsakovai apmokėjo sumokėję 178,65 Eur sumą), kurią šiuo atveju ir prašo priteisti ieškovė. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, kad ieškovė 45,36 Eur skolos dydžio nedetalizavo, nes ieškovė detalizavo visą 224,01 Eur skolos dydį, tarp jų ir 45,36 Eur skolos dydį, dėl kurio atsakovai nesutinka (likusią dalį atsakovai, kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu apmokėjo).

32. Taip pat pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra ir eksploatavimu. Atsakovai atsiliepime nurodo, kad sumokėti ieškovei mažesnę sumą nei nurodytą sąskaitoje (be bylinėjimosi išlaidų), atsakovai negalėjo, nes tam nėra techninės galimybės: sąskaitoje esantis barkodas leidžia kasininkui priimti tik visą sąskaitos sumą. Teismo vertinimu, bet kuris asmuo, turintis nekilnojamąjį daiktą, žino (turi žinoti), jog už jo išlaikymą reikia mokėti mokesčius. Atsakovai, kaip nekilnojamo daikto savininkai, nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, jų veiksmai (neveikimas) neatitiko bonus pater familias elgesio standartų. Taigi, vien ta aplinkybė, kad, atsakovų teigimu, jie negalėjo padengti įsiskolinimo dėl techninių kliūčių, neatleidžia jų nuo pareigos išlaikyti bendrąjį turtą ir mokėti mokesčius.

33. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė skolų valdymo ataskaitą su paskaičiavimais, kurie iš esmės atitiko ir atsakovų į bylą pateiktas sąskaitas; tuo tarpu atsakovai atsiliepime į ieškinį ir kituose savo procesiniuose dokumentuose nepaneigė ieškovės pateikto skolos dydžio paskaičiavimo, apsiribodami tik savo deklaratyviais teiginiais/abejonėmis, taip pat deklaratyviais paskaičiavimais. Teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovai nepaneigė ieškovės prašomo priteisti skolos dydžio (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

34. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovų, proporcingai jų turimo turto daliai, t. y. lygiomis dalimis, priteistinas 45,36 Eur įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., t. y. po 22,68 Eur iš kiekvieno atsakovo (CK 4.72 straipsnis, 4.82-4.85 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

35. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas (po 22,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Viena vertus, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Kita vertus, šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis tiek už pradinį reikalavimą 224,01 Eur, tiek už sumažintą reikalavimą – 45,36 Eur, sudaro 15 Eur, todėl ieškovei jokia žyminio mokesčio dalis negrąžinama (minimalus mokėtinas žyminio mokesčio dydis už ieškinį sudaro 15 Eur, teikiant elektroninėmis priemonėmis).

37. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

38. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovų. Atsakovai, laiku nevykdydami prievolių ieškovei, patys sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Be to, atsakovai dalį prievolės ieškovei įvykdė tik šiai kreipusis į teismą dėl civilinės bylos iškėlimo (bylos nagrinėjimo metu). Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas sprendžia, kad ieškovei yra pagrindas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir atstovavimo išlaidas.

39. Ieškovė nagrinėjamu atveju prašo priteisti iš atsakovų 60 Eur už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo. Pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeistomis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, patvirtintus užmokesčio dydžius, 60 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Rekomendacijų 8.2 punktas).

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,68 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 2,32 Eur už Testamentų registro tarnybos duomenų paiešką duomenų bazėje ir 60 Eur už advokato paslaugas, viso 79,87 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), t. y. po 39,93 Eur iš kiekvieno atsakovo. Ieškinį tenkinus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos.

41. Valstybei iš atsakovų nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos, tenkančios lygiomis dalimis kiekvienam iš atsakovų, mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 178,65 Eur skolos priteisimo.

Civilinės bylos Nr. e2-29703-1099/2019 dalį dėl 178,65 Eur skolos priteisimo nutraukti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį dalyje dėl 45,36 Eur skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“, j. a. k. 121457971, 45,36 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 36 ct) skolos, t. y. po 22,68 Eur (dvidešimt du eurus 68 ct) iš kiekvieno atsakovo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už nurodytas priteistas sumas (po 22,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79,87 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 39,93 Eur (trisdešimt devynis eurus 93 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.