- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-118-817/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33325-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- D. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Nidos Vigelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. (D. A.) (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos). Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje (pirmos veikos), padarymą paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje (antros veikos), padarymą paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta subendrinta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. A. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto vyriškio „T.“ nupirko už nenustatytą pinigų sumą ir tokiu būdu neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 5 vnt. violetinės spalvos tablečių su įspaudu „(duomenys neskelbtini)“ ir perskyrimo vagele, supakuotų į tablečių lapelį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ – kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga alprazolamas, kurios masė yra 0,005 g, ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. birželio 7 d. kratos metu minėtą medžiagą rado bei paėmė policijos pareigūnai.
Be to, D. A. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, festivalyje „(duomenys neskelbtini)“, vykusiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto vyriškio nupirko už ne mažiau kaip 10 Eur ir tokiu būdu neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,954 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 12,0 %) – supakuotų į polietileninį maišelį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. birželio 7 d. kratos metu minėtą medžiagą savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtų bausmių, kurios buvo subendrintos. Prašo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje (pirmos veikos), padarymą skirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje (antros veikos), padarymą skirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti jam subendrintą 18 MGL (900 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 12 MGL (800 Eur) dydžio baudą. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
2.1 Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bendrąsias bausmės skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas ir jo atžvilgiu paskyrė per griežtą bausmę.
2.2 Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo motyvais sutinka tik iš dalies, nes pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nepilnai įvertino apeliantą charakterizuojančius duomenis, bet ir, paskirdamas galutinę 4 000 Eur baudą už dviejų baudžiamųjų nusižengimų padarymą, visiškai neįvertino nustatytų nusikalstamų veikų pavojingumo.
2.3 Apeliantas akcentuoja, kad jis ir jo gynėjas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą pateikė teismui apeliantą charakterizuojančius duomenis, t. y. darbo sutartį, kuri patvirtina, jog apelianto mėnesinis atlyginimas yra 800 Eur; santuokos ir vaikų gimimo liudijimų kopijas. Tačiau, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, į šias aplinkybes arba neatsižvelgė ir jų nevertino, arba įvertino neteisingai, kadangi šie duomenys patvirtina, jog apelianto mėnesinių pajamų tikrai negalima laikyti tokiomis, kurios teiktų galimybę įvykdyti pirmosios instancijos teismo paskirtą 4 000 Eur baudą. Apeliantas akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie tai, kad jis kartu su sutuoktine augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus.
2.4 Apeliantas taip pat akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, kadangi apelianto neteisėtai įgytų ir laikytų draudžiamų medžiagų kiekiai, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, yra ženkliai mažesni nei nedidelio kiekio jo neteisėtai įgytų ir laikytų draudžiamų medžiagų maksimali riba, t. y. psichotropinės medžiagos alprazolamo (0,005 g) nedideliu kiekiu pripažįstamas kiekis, kuris neviršija 0,01 g; narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (0,954 g) nedideliu kiekiu pripažįstamas kiekis, kuris neviršija 5 g. Šios nustatytos aplinkybės, apelianto vertinimu, rodo, kad jo padarytų veikų pavojingumas yra itin mažas, o veikos pavojingumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų tiek parenkant kaltininkui bausmės rūšį, tiek jos dydį. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje neįvertino, kas sudaro pagrindą spręsti, kad už kiekvieną nusikalstamą veiką apeliantui paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, taip pat aiškiai per griežta ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė.
2.5 Apeliantas pažymi, kad BK 259 straipsnio 2 dalies sankcija numato keletą alternatyvių bausmių rūšių – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, baudą, areštą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas skirti baudas, į paskirtą galutinę bausmę įskaitant apelianto laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio atskirta ši baudžiamoji byla, ir paskirti galutinę 4 MGL dydžio baudą. Apeliantas ir jo gynėjas tam neprieštaravo, tačiau gynėjas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismui nesutikus su prokuroro siūlymu įskaityti kitame ikiteisminiame tyrime apelianto laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, apeliantui skirtina mažesnė bauda. Tačiau pirmosios instancijos teismas už kiekvieną baudžiamąjį nusižengimą skyrė po 90 MGL dydžio baudą, o bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu – subendrintą 120 MGL dydžio baudą, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Apelianto vertinimu, tokia bausmė aiškiai neatitinka BK 54 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies nuostatų, inkriminuotų baudžiamųjų nusižengimų pavojingumo laipsnio, apeliantą charakterizuojančių duomenų ir jo turtinės padėties, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų pagrindu, D. A. už atskiras nusikalstamas veikas skiriant minimalaus dydžio baudas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Nėrijus Puškorius prašo nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti, nurodo, kad bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
3.1 Prokuroras pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto D. A. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo klausimą, atsižvelgė į jo veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apelianto asmenybę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad D. A., veikdamas tyčia, padarė du baudžiamuosius nusižengimus, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi, vedęs, dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, kaltę dėl padarytų baudžiamųjų nusižengimų pripažino. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už kiekvieną baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė – bauda (90 MGL), kurios dydis nustatytas ženkliai mažesnis nei už baudžiamuosius nusižengimus numatytas baudos vidurkis (257,5 MGL), yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei apelianto asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta. D. A. paskirtos bausmės buvo subendrintos, pasirenkant dalinio sudėjimo būdą, ir jam paskirta subendrinta 120 MGL dydžio bauda. Be to, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, ji dar sumažinta vienu trečdaliu, todėl apeliantui paskirta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, prokuroro vertinimu, dar labiau ją mažinti nėra teisinio pagrindo. Pažymima, jog nepagrįstai paskyrus švelnią bausmę, apelianto sąmonėje susiformuoja nebaudžiamumo jausmas, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai.
3.2 Prokuroro vertinimu, apelianto apeliaciniame skunde nurodomas jo mėnesinis atlyginimo dydis, šeiminės aplinkybės, t. y. jog jis vedęs, turi vaikų, yra gyvenimiškai įprastos ir tipinės, todėl nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad apeliantui paskirtas baudos dydis prieštarauja teisingumo principui. Šioje situacijoje remtis D. A. uždirbamomis pajamomis ir jų pagrindu spręsti, jog baudų dydžiai paskirti už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai yra neproporcingi, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Švelninti D. A. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus – nuteistojo pajamas, teisinio pagrindo nėra. Be to, apeliantas akcentuoja ir tai, kad jis turi sutuoktinę, vaikų, tačiau prokuroras pažymi, jog šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, kurios jokios teigiamos įtakos D. A. elgesiui neturėjo ir vaikų interesai nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prokuroro nuomone, švelninti D. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. A. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų kvalifikavimo bei paskirtų bausmių rūšių, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam nepagrįstai griežtas bausmes, kurios buvo subendrintos, ir prašo jas sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą bei teisingą bausmę (BK 1 straipsnis). BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).
8. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).
9. Nagrinėjamu atveju D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje (dvi veikas), už kurių padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas turi nuspręsti, kuri iš nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių ir koks jos dydis yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir taip užtikrintas jos paskirties įgyvendinimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. A. už kiekvienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymą paskyrė po 90 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrino iš dalies jas sudedant ir D. A. paskyrė subendrintą 120 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir D. A. paskyrė galutinę 80 MGL dydžio baudą.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas D. A. bausmes, atsižvelgė į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl įvykdytų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų sunkumą ir kaltės formą – tai, jog D. A., veikdamas tyčia, padarė du baudžiamuosius nusižengimus. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir į D. A. asmenybę – vedęs, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti D. A., kaip dirbančiam ir pastovias pajamas gaunančiam asmeniui, paskiriant sankcijoje numatytas baudų bausmes. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė D. A. už kiekvienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti po 90 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko nuteistajam skirtinų bausmių rūšis, tačiau apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl D. A. charakterizuojančių duomenų, jo finansinės padėties ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo, sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantui paskirtų baudų dydžiai skundžiamu nuosprendžiu nustatyti netinkamai, 90 MGL dydžio baudos už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą laikytinos aiškia per didelėmis, prieštaraujančiomis teisingumo principui, todėl mažinamos.
11. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino jį charakterizuojančius duomenis (apelianto mėnesinį atlyginimą, kuris yra 800 Eur, aplinkybę, kad jis kartu su sutuoktine augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus) ir visiškai neįvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo (apelianto neteisėtai įgytų ir laikytų draudžiamų medžiagų kiekiai yra ženkliai mažesni nei nedidelio kiekio jo neteisėtai įgytų ir laikytų draudžiamų medžiagų maksimali riba, todėl jo padarytų veikų pavojingumas yra itin mažas).
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. A. tiesiogine tyčia įvykdė dvi baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, kurios priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams. Nusikalstamomis veikomis nepadaryta žala konkretiems asmenims, apeliantas narkotines ir psichotropines medžiagas turėjo be tikslo jas platinti, asmeniniam vartojimui. D. A. neteisėtai įgytų ir laikytų draudžiamų medžiagų kiekiai yra ženkliai mažesni nei teisės aktuose įtvirtintos nedidelio kiekio jam inkriminuotų draudžiamų medžiagų maksimalios ribos. Visa tai rodo mažesnį nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat ir žymiai mažesnį paties nuteistojo pavojingumą. D. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl įvykdytų nuoširdžiai gailisi, kas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad D. A. anksčiau neteistas, nors administracine tvarka baustas, tačiau už analogiškus pažeidimus nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi. D. A. vedęs, jauno ir darbingo amžiaus, dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas, kurios sudaro 800 Eur per mėnesį. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas kartu su sutuoktine augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus ( t. 2, b. l. 99, 100). Duomenų apie tai, kad D. A. būtų įrašytas į psichiatrinių ligų ar priklausomybės ligų įskaitas, baudžiamojoje byloje nėra. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos už atskirus baudžiamuosius nusižengimus yra per griežtos ir iš esmės užtikrina tik nuteistojo nubaudimą, o ne bausmės tikslų visumos įgyvendinimą, kadangi pirmosios instancijos teismo paskirtų dydžių baudų sumokėjimas sukeltų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės paskirtį gali užtikrinti ir mažesnių dydžių nei skundžiamu nuosprendžiu D. A. paskirtos baudos, todėl šios bausmės laikytinos neproporcingomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. A. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas ir pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmės rūšis – baudas, jų dydžius sumažinus iki šios bausmės rūšies artimų minimumų (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių bausmių dydžiai – 45 MGL, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje (dviejų veikų), padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingi padarytoms nusikalstamoms veikoms, asmenybės pavojingumui, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra keistinas dėl neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas), o nuteistojo D. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
13. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Bausmių bendrinimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, jog BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma, taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012 ir kt.). Taigi aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra aktualios parenkant ir bausmių subendrinimo būdą.
14. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. A. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (veika 2019 m. pavasarį) paskirtos bausmės – 45 MGL dydžio baudos – pridedant dalį pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (veika 2020 m. vasarą) paskirtos bausmės – 15 MGL dydžio baudos (minimalus šios bausmės rūšies dydis) – paskiriant D. A. subendrintą bausmę – 60 MGL dydžio baudą.
16. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir D. A. nustatytina galutinė bausmė – 40 MGL dydžio bauda.
17. Iš skundžiamo nuosprendžio, taip pat teisiamojo posėdžio, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, protokolo, matyti, kad prokuroras pirmosios instancijos teismo posėdžio metu siūlė D. A. už padarytas nusikalstamas veikas skirti baudas, o į paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio ši baudžiamoji byla buvo atskirta. Apeliantas ir jo gynėjas tam neprieštaravo, tačiau gynėjas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismui nesutikus su prokuroro siūlymu įskaityti kitame ikiteisminiame tyrime apelianto laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, apeliantui skirtina mažesnė bauda. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tokio prokuroro siūlymo, nustatė, kad D. A. buvo sulaikytas ir suimtas ne šiame, bet kitame ikiteisminio tyrimo procese (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame D. A. yra pareikšti ir nėra panaikinti įtarimai dėl galimai padaryto labai sunkaus nusikaltimo. Būtent dėl to, o ne dėl šioje baudžiamojoje byloje nagrinėtų dviejų baudžiamųjų nusižengimų, D. A. buvo sulaikytas ir suimtas. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. A. sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymas į bausmę yra ne šio proceso, bet kito, jau minėto, baudžiamojo proceso dalykas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dėl sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo šiame procese būtų pagrindas spręsti tik tokiu atveju, jei ikiteisminis tyrimas, iš kurio buvo išskirta ši byla, D. A. būtų buvęs nutrauktas visa apimtimi. Tuo tarpu šioje byloje tokių faktinių aplinkybių nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo D. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendį.
D. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (veika 2019 m. pavasarį) paskirtą 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą sumažinti ir jam paskirti 45 MGL (2 250 Eur) dydžio baudą.
D. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (veika 2020 m. vasarą) paskirtą 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą sumažinti ir jam paskirti 45 MGL (2 250 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir D. A. paskirti subendrintą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. A. nustatyti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.