Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos atstovei E. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei L. B., institucijai, teikiančiai išvadą- Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nustatyto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo pragyvenimui kas mėnesį jis išleidžia daugiau nei 300 Eur (150 Eur maistui, virš 50 Eur buto išlaikymui, virš 100 Eur išlaidos automobiliui, rūbams, internetui, telefonui, avalinei, medikamentams ir kitiems būtiniems poreikiams). Jokių santaupų neturi. Nors turi paveldėto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), tačiau jo pardavimo kaina (rinkos vertė) yra labai nedidelė, todėl ir pardavus savo turimo turto dalį tai niekaip neišspręstu jo finansinių sunkumų. Todėl susidarius tokioms aplinkybėms, jis prašo sumažinti išlaikymo vaikams dydį iki 150 eurų kiekvienam vaikui.

4. Nepilnamečių vaikų G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikiai nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nėra pasikeitę, juo labiau sumažėję, todėl nėra pagrindo pakeisti (sumažinti) teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Šiai dienai tiek dukros G. B., tiek sūnaus R. B. išlaikymui kas mėnesį reikia apie 650 Eur kiekvienam. Be to, prasidėjus pasaulinei pandemijai ir prasidėjus nuotoliniam mokymui, ji buvo priversta nupirkti vaikams kompiuterį, buvo perkami įvairūs priedai kompiuteriui, būtini dalyvavimui nuotolinėse pamokose, spausdintuvą, naujus mobilius telefonus, taip pat vaikams buvo nupirkti dviračiai, elektriniai paspirtukai, batutas, lova ir kt.

5. Išlaidos vaikų išlaikymui jiems augant tik didėja, kaip ir vaiko poreikiai. Išlaikymo dydžio sumažinimas pablogintų nepilnamečių vaikų, padėtį, pažeistų nepilnamečių vaikų interesus.

6. Ieškovo turtinė padėtis faktiškai nėra pasikeitusi nuo to momento, kai 2020-11-11 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, nurodo ne esminį, o mažareikšmį savo turtinės padėties pasikeitimą - ieškovui nuosavybės teise tebepriklauso nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, malkinių, daržinių, tvartų, garažų, kiemo statinių) dalis, esanti (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko visas bendrai santuokoje įgytas turtas - 1/12 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); transporto priemonė VW Golf, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba AP 0,3, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).Ieškovas dirba ir gauna atlyginimą, tačiau nededa jokių pastangų gauti jį didesnį, kad galėtų tinkamai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo padėtis realiai nėra pablogėjusi, jis pats neieško būdų ir galimybių gauti didesnes pajamas, o nepilnamečių vaikų poreikiai su amžiumi tik didėja, prašo ieškinį atmesti.

8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė E. B. siūlo ieškinį atmesti, kadangi nuo to laiko kai tarp šalių buvo susitarta dėl išlaikymo dydžio, nei ieškovo turtinė padėtis ženkliai pasikeitusi nei nepilnamečių vaikų poreikiai sumažėję.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. (LR CK 3.192str.,3.194str.,3.196str.1d.1p., 3.178str.)

9. Bylos dokumentais, šalių paaiškinimais byloje nustatyta, jog A. B. ir L. B. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu.

Tuo pačiu teismo sprendimu buvo patvirtinta ir tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2p. buvo aptartas ir šalių dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei jų išlaikymo klausimas. Šalys buvo sutarę, jog vaikų tėvas A. B. dukrai G. bei sūnui R. mokės po 275 eurus kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

10. Ieškovas į teismą kreipėsi, norėdamas sumažinti vaikams teikiamo išlaikymo dydį iki 150 eurų kiekvienam vaikui, pagrindine priežastimi nurodydamas savo sumažėjusias pajamas.

11. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

12. LR Civilinis kodeksas numato galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai padidinti ar sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį ir formą nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais:

1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis) (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos);

2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 konstatavo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, pažymėtina, kad, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, kt.).

15. Pagrindas keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo ( otinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201str.) Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

17. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog ieškovas savo ieškinio neįrodė ir jį tenkinti nėra jokio pagrindo.

18. Ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje, kurią teismas patvirtino, ir susitariant dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. B. ir R. B. po 275 Eur kiekvienam teikimo buvo įvertinta tai, kad ieškovas artimiausiu metu iš Airijos planuoja grįžti nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą. Taigi ieškovas, įsipareigojęs teikti po 275 Eur išlaikymą savo vaikams, įvertino savo turtinę padėtį, taip pat galimybes teikti išlaikymą tiek sutarties pasirašymo metu, tiek ateityje.

19. Nepilnamečių vaikų G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikiai nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nėra pasikeitę, juo labiau sumažėję, todėl nėra pagrindo pakeisti (sumažinti) teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Išlaidos vaikų išlaikymui jiems augant tik didėja, kaip ir vaiko poreikiai. Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti būtini vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, 2006-03-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006 ir kt). Visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

20. Šalių nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas yra beveik minimalus ir beveik atitinkantis tokio amžiaus nepilnamečių vaikų poreikius, todėl jį mažinti nėra jokio pagrindo.

21. Vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų. Kaip civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 pastebėjo kasacinis teismas (2020 m. gruodžio 2 d. nutartis): „sutiktina, kad pirmiau išvardyti vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą“. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiai dienai 730 Eur), tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Individualūs vaiko poreikiai, jo asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį.

22. Ieškovas A. B. yra jaunas, sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl gali ir turi tinkamai prisidėti prie savo dukros G. B. ir sūnaus R. B. poreikių tenkinimo. Išlaikymo dydžio sumažinimas pablogintų nepilnamečių vaikų G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), padėtį, pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. ( CPK 93str.1d.)

Ieškovui A. B. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1300 eurų. Visiškai atmetus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo A. B. ieškinį atsakovei L. B., institucijai, teikiančiai išvadą- Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nustatyto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jos patirtas 1300 eurų (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.