- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-540-520/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- B. E. R.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. E. R. atskirąjį skundą dėl Ignalinos apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. E. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. D., miręs 1970-10-06, B. k., Ignalinos r., iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė be Ignalinos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-123/99 patvirtinto 0,5 ha, dar 1,50 ha Velykščio ežero, t. y. iš viso – 2 ha Velykščio ežero. Nurodė, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas 1999-03-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-123/99 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. D., miręs 1970-10-06, B. k., Ignalinos r., iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė 24,95 ha žemės ir miško, iš jų - 0,5 ha Velykščio ežero. Kadangi iš išrašo iš bylos apie pageidaujamų susigrąžinti nuosavybę asmenų sąrašo paaiškėjo, kad L. D. iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė 2 ha Velykščio ežero, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas. Taip pat pareiškėja nurodė, kad ji pareiškimu siekia įregistruoti daiktinę teisę.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos B. E. R. pareiškimą. Teismas nustatė, kad pareiškėja nori nustatyti naują juridinę reikšmę turintį faktą dėl L. D. nuosavybės teise valdyto Velykščio ežero, tačiau šis klausimas jau yra išnagrinėtas Ignalinos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-123/99, sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs, nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys šio sprendimo nebuvo apskundę, įsiteisėjęs sprendimas negali būti keičiamas kitaip nei numatyta CPK. Teismas nurodė, kad sprendimas gali būti pakeistas tik atnaujinus procesą, kai paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių sprendimas turi būti peržiūrėtas. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 4 p., teismas atsisakė priimti pareiškimą, grąžino pareiškėjai žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Pareiškėja B. E. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismo motyvai yra nepagrįsti, nes ji pateikė naują prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad L. D., miręs 1970-10-06, B. k., Ignalinos r., iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė dar 1,50 ha Velykščio ežero, t. y. iš viso – 2 ha Velykščio ežero, į bylą suinteresuotais asmenimis yra traukiami ne tie patys asmenys.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neišsiaiškinęs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu, atsisakė priimti pareiškėjos B. E. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjos atskirojo skundo prašymas išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti pareiškimą, netenkintinas, nes pareiškimo priėmimo klausimą turi teisę spręsti tik pirmosios instancijos teismas bei pareiškėjos pareiškimas neatitinka įstatymų reikalavimų, t. y. pareiškėja turi pašalinti pareiškimo trūkumus.
Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas 1999-03-10 sprendimu tenkino pareiškėjos B. E. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad L. D., miręs 1970-10-06, B. k., Ignalinos r., iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė 24,95 ha žemės ir miško, tame tarpe 0,50 ha Velykščio ežero, šis juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas tam, kad pareiškėjai būtų atkurtos nuosavybės teisės įstatymo nustatyta tvarka į L. D. žemę. Iš šio sprendimo matyti, kad pareiškėja pareiškimu neprašė nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad L. D. valdė 2 ha Velykščio ežero. Pareiškėja B. E. R. 2010-09-10 Ignalinos rajono apylinkės teismui paduotame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nurodė, kad prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog Liudvikas D. B. k., Ignalinos r., iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė dar 1,50 ha Velykščio ežero. Pareiškėja pareiškime nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su tuo, ar ji prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 24,95 ha žemės ir miško plote yra ne 0,50 ha Velykščio ežero, o 2 ha, ar ji prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą siekia, kad būtų nustatyta, jog L. D. valdė dar 1,50 ha ežero ir tuo pačiu didesnį žemės ir miško plotą, t. y. 26,45 ha. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes, galima nustatyti, ar pareiškėja, paduodama pareiškimą, siekia pakeisti jau priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą, ar reiškia naują reikalavimą dėl papildomo L. D. valdyto ežero ploto (1,50 ha), nes pareiškėja pareiškime tiksliai nenurodė, ar ji reiškia prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl papildomo L. D. valdyto ežero ploto, kuris neįeina į Ignalinos rajono apylinkės teismo 1999-03-10 sprendimu nustatytą L. D. 24,95 ha valdytą plotą. Tam, kad būtų teisingai išspręstas pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimas, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą pareiškėjai pareiškimo trūkumams pašalinti, nes pareiškėjos pareiškimas neatitinka CPK 447 str. reikalavimų.
Teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Faktai, nurodyti CPK 444 str., juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. CPK 447 str. imperatyviai numato, kad pareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Pareiškėja, paduodama pareiškimą, šių reikalavimų, visiškai nesilaikė. Pirmiausia, ji nurodė, kad pareiškimo pateikimo tikslas: daiktinei teisei įregistruoti, suinteresuotu asmeniu nurodė Utenos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau pareiškime nenurodė, kokio įstatymo pagrindu jai bus įregistruota daiktinė teisė į nurodytą Velykščio ežero dalį, kurį iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė L. D.. Iš pareiškėjos pareiškime suformuluoto reikalavimo galima daryti išvadą, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kurio pagrindu jai Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi specialiu įstatymu (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu) turėtų atkurti nuosavybės teises į L. D. iki žemės nacionalizacijos valdytą ežero dalį (1,50 ha), kuri nebuvo nustatyta ankstesniu teismo sprendimu. Jei pareiškėjos pareiškime nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas prašomas nustatyti tam, kad pareiškėjai būtų atkurtos nuosavybės teisės į L. D. iki žemės nacionalizacijos valdytą ežero dalį (1,50 ha), kuri nebuvo nustatyta ankstesniu teismo sprendimu, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai nuosavybės atkūrimo klausimą sprendžianti institucija įvertina visus savininko turėtą žemę patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis byloje 3K-3-81/2007). Nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančios institucijos išvada dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepakankamumo yra kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlyga ir priežastis. Aplinkybė, kad dokumentai buvo pateikti institucijai ir įvertinti kaip nepakankami, turi būti nurodyta teismui paduotame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o prie pareiškimo turi būti pridėta institucijos išvada kaip įrodymas, kad yra pagrindas kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis byloje Nr.3K-3-441/2008). Pareiškėja nėra pateikusi nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančios institucijos išvados dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepakankamumo, kuri yra kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlyga ir priežastis. Juridinę reikšmę turintis faktas, kas nuosavybės teise valdė atitinkamą žemės sklypą, nuosavybės teisės atkūrimo tikslu yra nustatomas, kai pareiškėjas nurodo konkretų teisės įgijimo pagrindą ir tą pagrindą patvirtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas pagal sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusias materialinės teisės normas, nustatančias tokio sandorio galiojimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2008). Pareiškėja pareiškime nenurodė, kada ir kokiu pagrindu L. D. įsigijo nuosavybėn pareiškėjos nurodomą 1,50 ha Velykščio ežero ir kokie įrodymai patvirtina įsigijimo pagrindą.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str.1 d. nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 str. nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. 2 d.). Pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, nepateikė įrodymų, kad jai yra atnaujintas terminas paduoti papildomus įrodymus, patvirtinančius nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tokio prašymo nesuformulavo ir pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ignalinos apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.