- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- I-3920-561/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02593-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti 2014-03-06 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija arba atsakovė) sprendimą Nr. (1.34.)7R-1653 (teismas, atsižvelgdamas į skundo turinį, patikslina, kad prašoma panaikinti Teisingumo ministerijos sprendimą Nr. (1.34.)7R-1652, o ne sprendimą Nr. (1.34.)7R-1653); 2) panaikinti 2014-04-14 Teisingumo ministerijos sprendimą Nr. (1.34.)7R-2671; 3) panaikinti 2014-04-14 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 3R-158 (AG-130/01-2014) (teismas, atižvelgdamas į skundo turinį, patikslina, kad prašoma panaikinti Komisijos sprendimą Nr. 3R-161 (AG-129/05-2014), o ne sprendimą Nr. 3R-158 (AG-130/01-2014)); 4) įpareigoti Teisingumo ministeriją perskaičiuoti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo dydį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (toliau – ir Žalos kompensavimo įstatymas).
Pareiškėja paaiškino, kad 2013-01-01 buvo nužudytas jos brolis A. M.. Kauno apygardos teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-269-508/2013 dėl šio nusikaltimo pripažino kalta L. J.. Taip pat iš dalies patenkino pareiškėjos civilinį ieškinį ir iš L. J. pareiškėjos naudai priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. L. J. žalos neatlygino, todėl pareiškėja kreipėsi į Teisingumo ministeriją.
Nurodė, jog nesutinka su Teisingumo ministerijos sprendime nurodyta žalos apskaičiavimo tvarka. Teigė, kad žala be pagrindo buvo paskaičiuota bendrai pareiškėjai ir A. M.. Nurodė, kad tokios skaičiavimo tvarkos Žalos kompensavimo įstatyme nėra, todėl 2014-03-06 Teisingumo ministerijos sprendimas Nr. (1.34.)7R-1652 yra neteisėtas ir naikintinas.
Taip pat nurodė, kad antstolė per klaidą neišdavė pažymos apie negalimumą išieškoti priteistų 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl pažymą ji pateikė Teisingumo ministerijai vėliau ir gavo atsakymą, kad nepateikė nustatyto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų. Pateikusi prašymą gavo atsakymą, kad prašymas gautas be pažymos.
Teigė, kad Komisija skundą dėl Teisingumo ministerijos 2014-03-06 sprendimo Nr. (1.34.)7R-1652 atmetė nenustačiusi, kuo remiantis Teisingumo ministerija apskaičiavo žalos dydį.
Atsiliepimas
Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad priteista neturtinės žalos suma yra didesnė nei Žalos kompensavimo įstatyme nustatytas maksimalus dydis (15 600Lt). Atsakovė rėmėsi Žalos kompensavimo įstatymo 7 str. 4 dalimi ir teigė, kad kiekvienam nukentėjusiajam asmeniui paskaičiavo proporcingai jam priklausančios neturtinės žalos dalį, todėl pareiškėjai buvo apskaičiuota 1/6 dalis (nuo 15 600 Lt).
2013-09-30 pareiškėja Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-269-508/2013 dėl A. M. nužudymo buvo pripažinta nukentėjusiąja ir jai iš L. J. priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (Komisijos byla Nr. AG-129/05-2014, b. l. 21–31).
2014-02-03 Teisingumo ministerijoje buvo gautas pareiškėjos prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą 2 331 Lt turtinę žalą ir 10 000 neturtinę žalą, taip pat 2 000 bylinėjimosi išlaidų (Komisijos byla Nr. AG-129/05-2014, b. l. 17–20).
2014-03-06 sprendimu Nr. (1.34.)7R-1652 Teisingumo ministerija pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies. Įvertinus, kad pareiškėjai priklauso 1/6 visos neturtinės žalos kompensacijos dalis, pagal maksimalų kompensuojamą neturtinės žalos dydį pareiškėjai nuspręsta išmokėti 2 600 Lt, taip pat 331 Lt vykdymo išlaidų (b. l. 25–27).
2014-03-28 Komisijoje buvo gautas pareiškėjos skundas dėl Teisingumo ministerijos 2014-03-06 sprendimo Nr. (1.34.)7R-1652 (Komisijos byla Nr. AG-129/05-2014, b. l. 1).
2014-04-14 sprendimu Nr. 3R-161 (AG-129/05-2014) Komisija pareiškėjos skundą atmetė (Komisijos byla Nr. AG-129/05-2014, b. l. 34-35).
2014-04-14 sprendimu Nr. (1.34.)7R-2671 Teisingumo ministerija netenkino pareiškėjo prašymo kompensuoti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes nebuvo pateiktas išieškojimo negalimumo aktas (b. l. 6).
Byloje ginčas kilo dėl 2014-03-06 Teisingumo ministerijos sprendimo Nr. (1.34.)7R-1652, 2014-04-14 Teisingumo ministerijos sprendimo Nr. (1.34.)7R-2671, taip pat ir dėl 2014-04-14 Komisijos sprendimo Nr. 3R-161 (AG-129/05-2014) pagrįstumo ir teisėtumo.
Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 punktai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (LVAT 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008).
Šioje byloje ginčas tarp šalių konkrečiai yra kilęs dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai 2014-03-06 sprendimu Nr. (1.34.)7R-1652 Teisingumo ministerija kompensuotiną žalą paskaičiavo bendrai pareiškėjai ir A. M., taip pat ar Teisingumo ministerija teisėtai ir pagrįstai 2014-04-14 sprendimu Nr. (1.34.)7R-2671 netenkino pareiškėjos prašymo kompensuoti procesines išlaidas.
Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 dalis). Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčui aktualios yra Žalos kompensavimo įstatymo 2, 3, 4, 5 ir 7 straipsnių nuostatos.
Žalos kompensavimo įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo.
Žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnyje išaiškinamos įstatyme vartojamos sąvokos. Šio straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas yra apibrėžiamas kaip smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina priteistos žalos ar teismo patvirtintoje sutartyje dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo nurodytos žalos. Šio straipsnio 7 dalis taip pat nustato, kad 3 str. 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojamos ir jų turėtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos ir vykdymo išlaidos.
Žalos kompensavimo įstatymo 4 str. 2 d. 1-4 punktai nustato sąlygas, kurioms egzistuojant laikoma, kad nusikaltimu padaryta žala yra neatlyginta. Šios sąlygos yra, jog: žala atsakingo asmens neatlyginta savanoriškai (1 punktas); antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą (2 punktas); žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos (3 punktas); atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio (4 punktas).
Pagal Žalos įstatymo 5 str. 2 d. 3 punktą, nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kartu su prašymu, be kitą ko, turi pateikti ir antstolio surašytą aktą, kad žala neišieškota dėl Civilinio proceso kodekso 631 str. 1 d. 2, 3, 4, 6 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, arba antstolio surašytą teisingumo ministro patvirtintos formos pažymą, kad žala, neviršijanti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių.
Kompensuojamos žalos dydis ir jo paskaičiavimo tvarka yra nustatyti Žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnyje, kurio 2 d. 1 punkte yra įtvirtintas maksimalus 100 minimaliųjų gyvenimo lygių (toliau – MGL) turtinės žalos kompensavimo dydis, o 3 d. 1 punktas nustato 120 MGL neturtinės žalos kompensavimo dydį, jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė ir teismas priteisė šiuo nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą keliems asmenims, ir bendra žalos suma viršija šio straipsnio 2 d. 1 punkte ir (ar) šio straipsnio 3 d. 1 punkte nurodytą sumą, kiekvienam asmeniui išmokama kompensacijos dalis proporcinga jam priteistai ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodytai žalos sumai.
Nagrinėjamoje byloje Teisingumo ministerija 2014-03-06 sprendimu Nr. (1.34.)7R-1652, apskaičiuodama kompensuotiną žalą, vadovavosi Žalos kompensavimo įstatymo 7 str. 3 d. 1 punktu ir šio straipsnio 4 dalimi. Pagal 7 str. 3 d. 1 punktą apskaičiuotas maksimalus kompensuojamas neturtinės žalos dydis lygus 15 600 Lt arba 120 MGL. 2013-09-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjai buvo priteista 10 000 Lt, o A. M. – 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o visa iš L. J. priteista neturtinės žalos suma yra 60 000 Lt. Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Žalos kompensavimo įstatymo 7 str. 4 dalimi, nustatė, kad pareiškėjai priklausančios neturtinės žalos dalis yra 1/6 (10 000 Lt / 60 000 Lt), todėl jai priklauso 1/6 dalis nuo įstatymu nustatytos maksimalios kompensuojamos neturtinės žalos – 15 600 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai buvo apskaičiuota 2 600 Lt kompensuojama neturtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija, apskaičiuodama kompensuojamosios žalos dydį, kaip teisingai nustatė ir Komisija, nepažeidė įstatymo, neviršijo kompetencijos, ginčijamas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Teisingumo ministerija yra gavusi atitinkamus įgaliojimus pagal Žalos kompensavimo įstatymą (ABTĮ 3 str. 2 dalis). 2014-03-06 Teisingumo ministerijos sprendimas Nr. (1.34.)7R-1652 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Be to, teismas nenustatė ir kitų ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Teisingumo ministerijos 2014-03-06 sprendimą Nr. (1.34.)7R-1652 ir 2014-04-14 Komisijos sprendimą Nr. 3R-161 (AG-129/05-2014) atmestinas, kaip nepagrįstas.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministeriją perskaičiuoti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo dydį, vadovaujantis Žalos kompensavimo įstatymu, yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti Teisingumo ministerijos 2014-03-06 sprendimą Nr. (1.34.)7R-1652 ir 2014-04-14 Komisijos sprendimą Nr. 3R-161 (AG-129/05-2014). Teismui konstatavus, kad Teisingumo ministerijos 2014-03-06 sprendimas Nr. (1.34.)7R-1652 ir 2014-04-14 Komisijos sprendimas Nr. 3R-161 (AG-129/05-2014) yra teisėti ir pagrįsti, yra atmestinas ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministeriją perskaičiuoti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo dydį, vadovaujantis Žalos kompensavimo įstatymu.
Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus argumentus dėl 2014-04-14 Teisingumo ministerijos sprendimo Nr. (1.34.)7R-2671, atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingumo ministerija nenurodė jokių nesutikimo su pareiškėjos skundu šioje dalyje motyvų, nepateikė su ginčijamu sprendimu susijusios medžiagos, teismo posėdyje nedalyvavo. Pareiškėja pateikė kvitą, jog pažymą dėl negalimumo išieškoti priteistų 2 000 Lt išsiuntė Teisingumo ministerijai (b. l. 9).
Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepaneigta, jog Teisingumo ministerija prašymo nagrinėjimo metu turėjo visus Žalos kompensavimo įstatymo 5 str. 2 dalyje nustatytus reikalingus dokumentus, teismas konstatuoja, kad 2014-04-14 Teisingumo ministerijos sprendimu Nr. (1.34.)7R-2671 nepagrįstai ribojama pareiškėjos, kaip nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusio asmens, galimos gauti kompensacijos apimtis. Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad Teisingumo ministerija netinkamai aiškino Žalos kompensavimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir netinkamai jas taikė faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo kompensuoti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis ABTĮ 89 str. 1 d. 1 punktu, teismas daro išvadą, kad Teisingumo ministerijos 2014-04-14 sprendimas Nr. (1.34.)7R-2671 yra naikintinas ir Teisingumo ministerija įpareigotina pareiškėjos 2014-03-14 prašymą dėl turtinės žalos, patirtos dėl smurtinio nusikaltimo padarymo, kompensavimo (dalyje dėl prašymo kompensuoti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų) išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85 – 87 straipsniais, 88 str. 1 ir 2 punktais, 127 str. 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos L. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-04-14 sprendimą Nr. (1.34.)7R-2671 bei įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti L. M. 2014-03-14 prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (dalyje dėl prašymo kompensuoti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų).
Kitoje dalyje pareiškėjos L. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.