Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorams Andriui Kiuršinui, Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiajai civilinei ieškovei L. M., jos atstovui bei nukentėjusiosios civilinės ieškovės A. M. atstovui advokato padėjėjui Sergėjui Kulik, kaltinamajai L. J., gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui, teisiamajame posėdyje viešai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Elektrėnų sav., lietuvė, LR pilietė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „Thesa Furnitue“ siuvėja, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, reg. (duomenys neskelbtini) k., Žiežmarių sen., Kaišiadorių r., neteista (2011-02-28 teista pagal LR BK 201 str. 3 d. baudž. nusižengimą - bauda 12 MGL, 1560 Lt bauda sumokėta 2011-03-15), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. sausio 1 d. apie 16-18 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m., L. J. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto su savo šeimos nariu - sugyventiniu A. M. metu, tyčia peiliu dūrė savo sugyventiniui A. M. į krūtinės dešinės pusės šoną, tuo padarė jam durtinį - pjautinį kiauryminį krūtinės ir pilvo sužalojimą su tarpšonkaulinių raumenų, diafragmos ir kepenų durtiniais - pjautiniais pažeidimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei trauminiu šoku, nuo ko A. M. 2013-01-01 įvykio vietoje mirė, tokiomis aplinkybėmis tyčia nužudė savo šeimos narį, sugyventinį A. M..

Kaltinamoji L. J. prisipažino kalta ir parodė, jog kartu su A. M. gyveno apie ketverius metus, ji iš ankstesnės santuokos augino sūnų D. J.. Ji darbo dienomis pastoviai dirbdavo, savaitgaliais su A. M. ar kartu ir su pažįstamais išgerdavo alkoholio, bet nepiktnaudžiavo. Šeimoje abu su A. M. pasibardavo, bet nesmurtaudavo fiziškai vienas kito atžvilgiu, jis neskriausdavo ir jos vaiko, tačiau buvo pernelyg taupus ir tai pabrėžtinai akcentuodavo, gailėdavo net geresnio maisto tiek savo vaikams, kurie gyveno atskirai, tiek jos vaikui.

Įvykio rytmetį atsikėlę abu su A. M. pagirioms išgėrė alkoholio 0,5 l degtinės, paskui miegojo, vėliau prižadino kviesdama į svečius J. A.. Nuėję su A. M. pas J. A. ir J. G., gėrė keturiese du butelius vyno, brendžio, ji gėrė tik brendžio. Besisvečiuojant kalbėjo įvairiomis temomis, ir apie A. M. draugo motinos šermenis Naujųjų metų išvakarėse, kad anksčiau ji padėjo savo tėvą ruošti laidotuvėms, niekas nekonfliktavo. Vaikas D. J. dieną buvo išėjęs pas draugą. Vakarop grįžo namo, buvo smarkiai apgirtusi, gal dėl vaiko apsižodžiavo su A. M.. Neatsimena ar vaikui D. J. gamino valgį. Vaikas žaidė kompiuteriu kambaryje, veikė televizorius. Konkrečių aplinkybių neatsimena, konfliktų nebuvo, paskui suprato, kad A. M. guli lovoje jos nudurtas peiliu. Tuomet skambino A. M. seseriai, pasakė, kad A. M. blogai su sveikata. Buvo labai išsigandusi, šoko būsenoje, sunkiai apgirtusi. Pirmųjų apklausų metu parodymai iš dalies neteisingi, nes ji dėl girtumo aplinkybių neatsimena. Būdama blaivi nedurtų peiliu sugyventiniui, nenorėjo nužudyti. Žino, jog vaikas vasarą atostogauja pas močiutę kaime, jį augina sesuo gyvenanti Vilniuje. Neprieštarauja dėl turtinės žalos – laidojimo išlaidų atlyginimo, tačiau paaiškino neturinti piniginių lėšų atlyginti neturtinę žalą, prašoma per didelės sumos. Atsiprašė nukentėjusios civilinės ieškovės L. M., dalyvavusios teisiamajame posėdyje.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė L. M. parodė, jog nužudytasis A. M. jos brolis, šis ėmė daugiau girtauti kai apsigyveno su L. J., tuomet nutrūko dažnesni santykiai su broliu. Pastaraisiais metais brolis su ja bendravo retai, taip kaip ir su motina A. M., nes ši drausmindavo, kad negirtautų. Girdėjusi, kad L. J. ir A. M. girtavo nuo Šv.Kalėdų. Įvykio vakarą apie 20.30val. paskambino L. J. ir pakvietė atvažiuoti, pasakė, jog po apsistumdymo su A. M. šiam blogai, gal negyvas. Tada ji paskambino brolio dukrai V. G., ši nuvažiavo pirmesnė. Nuvykusi bute matė ant lovos gulintį negyvą brolį A. M., po drabužiu ant krūtinės matė žaizdą. L. J. buvo girta, mažai kalbėjo. D. G. iškvietė telefonu policiją. Atvykus policijai, vaikas D. J. atnešė peilį ir pasakė, kad L. J. dūrė tuo peiliu. Laidojo brolį A. M. motina A. M. ir turėjusi 6000 Lt išlaidų. Reiškia civilinį ieškinį bendrai su A. M. ir dėl 120000 Lt neturtinės žalos. Netekus brolio pablogėjo pačios sveikata ir jos dukters, nes ji su dėde A. M. draugiškai bendraudavo, taip pat pablogėjo sveikata motinos A. M..

Liudytojas A. M. parodė, jog 2012-01-01 vakare, sutuoktinės L. M. prašymu kartu važiavo pas jos brolį A. M.. Nuvažiavo pirmieji, matė šį gulintį ant lovos be gyvybės ženklų, skubiai važiavo pasikviesti greitąją pagalbą ir paskui telefonu iškvietė policiją. L. J. buvo girta, sakė nenužudžiusi A. M.. Taip pat buvo atvykę ir A. M. duktė V. G. su sutuoktiniu D. G., šis pasakė, jog vaikas D. J. parodė peilį bei paaiškino, kad motina L. J. nudūrė A. M.. Jis nuvežė vaiką D. J. pas šio močiutę J. R., vaikas sakė, kad mama dūrė peiliu netyčia. Iki įvykio su A. M. bendraudavo telefonu, dažnai susitikdavo, šis konsultuodavo dėl statybos reikalų, po laidotuvių pablogėjo sveikata paties dukrai V. M., ji tapo nervingesnė.

Liudytoja J. A. parodė, jog su kaimynais L. J. ir A. M. bendraudavo, savaitgaliais išgerdavo alkoholio, niekas nekonfliktuodavo. A. M. pats pakviesdavo išgerti. Retai matė, kad pas A. M. ateitų į namus jo motina, sesuo. 2013-01-01 dienos metu pas juos į svečius atėjo L. J. ir A. M., tuomet kartu su draugu J. G. visi vaišinosi alkoholiniais gėrimais, šventė Naujuosius Metus. Niekas nekonfliktavo, buvo atėjęs ir vaikas D. J., A. M. kalbėjo apie draugo motinos šermenis, laidotuves, juodą suknelę, L. J. daug rūkė. Būdama girta L. J. išėjo namo viena, paskui paskambinusi kvietė pareiti A. M. su D. J.. Šie išėjo dar šviesiu paros laiku, žadėjo grįžti. Vėliau pro langą matė, kad kieme atvažiavusi greitoji pagalba, policija.

Liudytojas J. G. parodė, jog pažinojo ir bendravo su A. M. daugiau nei 10 metų, šis turėjo invalidumą, nedirbo, nebuvo konfliktiškas, abu išgerdavo alkoholio. A. M. su L. J. gyveno kartu sutardami normaliai, retai ginčijosi, 2012m. pabaigoje matė, kad šie truputį konfliktavo, L. J. bandė spirti A. M. bei metė telefoną. 2013-01-01 dienos metu atėjo į svečius L. J. su A. M., tuomet keturiese kartu su J. A. visi šventė Naujuosius Metus, gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant niekas nekonfliktavo, nesiginčijo, A. M. kalbėjo buvęs draugo motinos šermenyse, L. J. sakė, kad mirus tėvui ji šiam skuto barzdą, galėtų apskusti ir A. M., jei šis mirtų, kad turinti juodą suknelę. L. J. rūkė daugiau nei įprastai. L. J. išėjo namo pirmesnė, paskui paskambinusi pakvietė grįžti ir A. M. su vaiku D. J.. Gėrė alkoholį kelias dienas, buvo apklaustas tyrėjų dar neišsiblaivęs.

Liudytoja J. R. parodė, jog duktė L. J. su A. M. sugyveno normaliai, bet jis buvo itin taupus, gailėjo net geresnio maisto tiek savo vaikams, tiek D. J., būdavo, kad apsipykdavo dėl vaiko. A. M. dažnai išgerdavo alkoholio, bet buvo darbštus, padėjo daryti jai remontą, su šiuo pilnai atsiskaičiusi. Vaikas D. J. anksčiau sakęs, kad matė kaip seniau A. M. sudavė mamai L. J. į nosį, kad tekėjo kraujas. Įvykio aplinkybių nematė, vakare A. M. atvežė vaiką D. J., šis pasakė, kad A. M. sudavęs dukart per galvą L. J., kad ši netyčia dūrė jam peiliu. Tuo metu pas ją buvo dvi draugės namie, bet šios tai negirdėjusios. Vaiką D. J. augina jos duktė, gyvenanti Vilniuje, vasarą per atostogas anūkas gyvena pas ją.

Liudytoja V. G. parodė, jog tėvas A. M. gyveno su L. J. kaip šeima 3-4 metus, abu piktnaudžiavo alkoholiu, nekonfliktuodavo, nesmurtaudavo. Pačios santykiai su tėvu buvo normalūs, bendraudavo. 2013-01-01 apie 21val. paskambinusi teta L. M. pasakė, kad turbūt negyvas tėtis, todėl greitai su sutuoktiniu D. G. ten nuvažiavo. Kambaryje matė ant lovos gulintį negyvą tėvą, šalia tupėjo girta L. J., ji parodė žaizdą po tėvo marškiniais, buvo ir vaikas D. J.. Paskui atvažiavo greitoji pagalba, policija. Vaikas D. J. atnešė iš virtuvės peilį ir pasakė, kad šiuo peiliu dūrė motina L. J., ji kalbėjo mažai, tepasakė, kad A. M. norėjęs lytinių santykių.

Liudytojas D. G. parodė, jog uošvis A. M. gyvendamas su L. J. dažnai gerdavo alkoholį, bet šie sutardavo, nekonfliktuodavo. 2013-01-01 vakare kartu su sutuoktine V. G. nuvažiavo pas uošvį į namus. Ten bute kambaryje matė ant lovos gulintį negyvą uošvį, neblaivi L. J. sakė, kad apsistumdę ir ji netyčia įdūrusi peiliu. Po marškiniais krūtinėje parodė žaizdą, kraujas buvo susigėręs į marškinius. Vaikas D. J. pasakė, kad mama L. J. dūrė peiliu. Pas L. J. nematė jokių kūno išorinių sužalojimų.

Liudytojai A. D. ir D. S. parodė tapačiai, jog 2013-01-01 vakare buvo gautas iškvietimas telefonu, kad bute sužeistas ar miręs žmogus. Su kolega nuvykę į butą, matė kambaryje ant lovos gulintį mirusį vyriškį, šio marškiniai ties žaizdos vieta krūtinėje buvo nedaug permirkę krauju, matė neblaivią kaltinamąją, vaiką, kitus asmenis. Kaltinamoji pasakė, kad įvyko grumtynės, kad vyriškis norėjęs lytinių santykių ir nuo jos neatstojęs, tad ji iš pykčio su peiliu netyčia dūrė vyriškiui. Vaikas atnešė iš virtuvės ir parodė peilį, kuriuo buvo įdurta. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba, konstatuota mirtis. Bute nesimatė, kad būtų buvę grumtynės. Nepastebėjo, kad ant kaltinamosios veido ar kūno būtų kokie sužalojimai.

Liudytojas L. K. parodė, jog buvo pažįstamas su A. M. apie 20 metų. Kartu dirbę, pasikalbėdavo ir apie šeimyninį gyvenimą. Prieš du metus važiuojant į darbą A. M. sakė, kad L. J. bandė smogti su peiliu jam, bet jis išmušęs peilį, tai kalbėjo būdamas neblaivus. Pastaruoju laikotarpiu A. M. daug gerdavo, dažnai nevykdavo į darbą. 2012-12-31 A. M. buvo atėjęs į jo motinos šermenis.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., perskaityti mažamečio liudytojo D. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai (t.1,b.l.88), tuomet 2013-01-03 d. 9.53-10.46val. apklaustas jis parodė, kad gyvena kartu su mama L. ir tėčiu A. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m. 2013-01-01 jis su tėčiu A. buvo nuėjęs pas R.. R. gyvena netoli jų namo. Mama pas R. nėjo. Tėtis pas R. gėrė brendį ir vyną iš žalio butelio. Kai pabaigė gerti, jis su tėčiu parėjo namo. Kai tėtis ėjo namo, tai jį jau svaidė į šonus. Tėtis buvo girtas. Kai parėjo namo, mama gulėdama lovoje žiūrėjo televizorių. Ji nebuvo išgėrusi. Kiek buvo valandų, jis nežino. Jis pas mamą paprašė, kad ji padarytu valgyti. Mama nuėjo į virtuvę papjaustyti bulvių. Jis įsijungė kompą, o tėtis nuėjo į virtuvę trukdyti mamai pjaustyti bulves. Jis matė kaip virtuvėje tėtis su kumščiu trenkė mamai į galvą ir paėmęs už rankos mamą nusitempė į kambarį ir už nugaros ją pastūmė ant lovos. Mama ant lovos nukrito ant pilvo. Tėtis atsigulė į lovą. Jis matė kaip tėtis lovoje mamai dar kartą kumščiu davė į galvą. Mama atsikėlė iš tėčio pusės. Ji išlipo iš lovos ir nuėjo į virtuvę. Jis matė kaip mama virtuvėje pasiėmė peilį ir grįžo į kambarį. Su peiliu rankoje ji priėjo prie lovos, kur gulėjo tėtis. Kurioje rankoje mama laikė peilį nematė. Peilis buvo su rudu mediniu kotu, su juo skusdavo bulves. Priėjusi prie lovos mama su kumščiu sudavė tėčiui į dešinį šoną kažkur prie raumenų. Mama nepamatė, kad rankoje turi peilį, kai tėčiui sudavė kumščiu. Kadangi mama rankoje turėjo peilį, tai suduodama tėčiui kumščiu, įdūrė jam peiliu. Mama tėčiui kumščiu davė tik vieną kartą. Tada ji nuėjo į virtuvę ir padėjo peilį ant pečiaus. Tada grįžo atgal į kambarį, priėjo prie tėčio ir pakėlė jam rūbus ir pažiūrėjo žaizdą ir pradėjo ji verkti. Tėtis gulėjo lovoje, jis nekalbėjo. D. J. nuėjo pasikepti bulvių. Jis pats pasipjaustė bulvių. Jis pjaustė su peiliu, su kuriuo mama dūrė tėčiui. Ant peilio kraujo nebuvo. Peilį jis nusivalė. Peilį nusivalė su skudurų, kuris buvo virtuvėje prie pečiaus, kabėjo ant virvės. Kai pasikepė valgyti, žiūrėdamas multikus per kompą, pavalgė. Peilį padėjo prie dujinės. Mama visą laiką buvo prie tėčio ir verkė. Paskui paskambino mama L.. Atvažiavo L., V.. Tada V. ir L. paskambino greitąja. Kažkas iškvietė policiją. Atvažiavo du policininkai. Jis peilį padavė policininkui. Tėtis gerdavo, o mama ne. Išgėręs tėtis mušdavo mamą. Mama mušdavo tėtį. Kai būdavo negirti, jie nesimušdavo. Jo tėtis neskriausdavo, nemušdavo. Atitinkamai 2013-01-03 d. 13.58-14.05val. mažametis liudytojas D. J. atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.t.1,b.l.91).

2013-01-01d. 21.27-22.36val. įvykio vietos apžiūros protokolas pažymi, jog apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m., kambaryje lovoje rastas ant nugaros gulinčio A. M. lavonas su durtine žaizda dešiniame šone. Iš įvykio vietos paimtas A. M. lavonas (b.t.1,b.l.3-8).

2013-01-01 21.40 val. L. J. nustatytas 3,34 promilių girtumas, tai pažymi alkotesterio šaknelės kvitas Nr. 1558 (t.1,b.l.157).

2013-01-02 asmens kratos protokolas pažymi, kad iš L. J. paimta: asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų apartų NOKIA, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Sodros pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo kortelė Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo kortelė VISA Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo kortelė IKI premija Nr. (duomenys neskelbtini), geltono metalo grandinėlė su pakabuku, 45 litai 60 centų (t.1, b.l. 159), 2013-03-21 daiktų apžiūros protokolu šie daiktai apžiūrėti (t.1, b.l. 150-153).

2013-01-02 – 2013-01-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G18/13(02) pažymi, kad L. J. kūne jokių sužalojimų žymių nėra (t.2.b.l. 30).

2013-01-02 - 2013-02-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados specialisto išvada Nr. M4/13(02) pažymi, kad A. M. mirė nuo durtinio - pjautinio kiauryminio krūtinės ir pilvo sužalojimo su tarpšonkaulinių raumenų, diafragmos ir kepenų durtiniais - pjautiniais pažeidimais. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei trauminiu šoku. A. M. mirė prieš 16-24 val. iki lavono teismo medicininio tyrimo atlikimo (2013-01-02 10 val. 30 min.). Tai patvirtina II lavondėmių stadija, stiprus lavono raumenų sustingimas, lavono vidinė temperatūra, kalio jonų koncentracija abiejų akių stiklakūnio skystyje, nebuvimas audinių reakcijos mechaniniam dirglumui. A. M. kūne rasti šie sužalojimai: durtinė - pjautinė žaizda krūtinės dešinėje pusėje, krūtinės dešinės pusės tarpšonkaulinių raumenų, dešinės diafragmos ir kepenų dešinės skilties durtiniai - pjautiniai pažeidimai; odos randas smakre; poodinės kraujosruvos smakre ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiai - pjaunančiu, vienpusiai aštria geležte įrankiu, kuo galėjo būti peilio ašmenys. Tai patvirtina sužalojimų forma, pobūdis, durtinis - pjautinis sužalojimo kanalas. Išvardinti sužalojimai padaryti kelių valandų laikotarpyje prieš mirtį. Tai patvirtina nebuvimas uždegiminės reakcijos krūtinės dešinės pusės tarpšonkauliniuose raumenyse. Esant A. M. gyvam tokio pobūdžio sužalojimai su vidaus organų pažeidimu būtų kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai – odos randas smakre - susidarė sugijus žaizdai, kurios pobūdį ir susidarymo mechanizmą šiuo metu nustatyti nėra galimybės. Poodinės kraujosruvos smakre ir dešinėje šlaunyje - padarytos kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių prieš 7-9 paras iki mirties. Esant A. M. gyvam, tokio pobūdžio poodinės kraujosruvos būtų vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai A. M. padaryti 4 trauminių poveikių pasėkoje. A. M. lavono kraujyje rasta 3,11 proc. etilo alkoholio. Esant A. M. gyvam tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama sunkiu girtumu (t.1, b.l.18-28).

2013-03-26 – 2013-04-22 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas Nr.83TPK-112/2013 pažymi, kad L. J. nusikaltimo padarymo metu psichikos liga ar laikinu psichiniu sveikatos sutrikimu nesirgo. L. J. nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus, bei galėjo juos valdyti. L. J. šiuo metu neserga jokia psichikos liga ar laikinu sveikatos sutrikdymu. Šiuo metu L. J. supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti. L. J. nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo riboto pakaltinamumo. L. J. nebūtina taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. L. J. priverstinis gydymas nėra reikalingas. Su L. J. galima atlikti tyrimo veiksmus. (t.2, b.l. 50-51).

Telefoninių pokalbių išklotinės, gautos pagal 2013-01-03 Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą dėl susipažinimo su dokumentais (informacija) dėl L. J. mobilaus ryšio telefonų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinių gavimo pažymi, kad L. J. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-01-01 11:04, 11:05 14:37 bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jos telefonu adresų knygoje yra pavadintas M. (A. M.). 2013-01-01 12:58 (pokalbis truko 84 s); 15:09 (pokalbis truko 48 s); 17:01 (pokalbis trūko 112 s), L. J. telefonu bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jos telefono adresų knygoje pavadintas D.. 2013-01-01 13:28 ji bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jos telefono adresų knygoje yra pavadintas Mama. Pokalbis truko 169 s. 2013-01-01 20:33 ji skambino abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jos telefono adresų knygoje pavadintas L.. Pokalbis truko 22 s. (t.1, b.l. 105).

2013-01-02 daiktų pateikimo protokolas pažymi, kad liudytojas policijos pareigūnas A. D. pateikė peilį, kurį jam pateikė D. J. (t.1, b.l. 139). 2013-01-07 daiktų apžiūros protokolu peilis buvo apžiūrėtas (t.1, b.l. 140-144).

2013-01-08 daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti 2013-01-02 parodymų patikrinimo vietoje metu su įtariamąja L. J. paimti 7 vnt. peilių (t.1, b.l. 172-173).

2013-01-07 reikalaujamų daiktų protokolas pažymi, kad iš VTMT Kauno skyriaus paimti nukentėjusiojo A. M. drabužiai - džinsinės tamsiai mėlynos spalvos vyriškos kelnės, juodos spalvos kojinės, pilkos spalvos vyriškos trumpikės, žalsvos spalvos vyriški apatiniai marškinėliai, languoti vyriški marškiniai, pilkos ir juodos spalvos vyriškas megztinis (t.1, b.l. 132), 2013-01-08 daiktų apžiūros protokolu šie A. M. drabužiai apžiūrėti (t.1, b.l. 133-138).

2013-04-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK6/13(01) pažymi, jog tikėtina, kad A. M. krūtinės durtinė - pjautinė žaizda, ją atitinkantys diafragmos bei kepenų sužalojimai ir drabužių pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 1, paimtu daiktų pateikimo metu iš liudytojo A. D.. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. A. M. sužalojimas ir drabužių pažeidimai nepadaryti tirti pateiktais peiliais Nr.2-8. A. M. megztinio, marškinių, marškinėlių durtiniai - pjautiniai pažeidimai atitinka A. M. kūno sužalojimą krūtinės dešinėje šoninėje srityje. Tirto sužalojimo ir drabužių pažeidimų požymiai, jų išdėstymas nenurodo konkrečios nukentėjusiojo ir įtariamosios padėties sužalojimo metu. Turimais duomenimis galima įvertinti tik geležtės padėtį nukentėjusiojo kūno atžvilgiu jos panirimo į audinius metu: geležtė paniro dešinėn nukreiptais ašmenimis, geležtės plokštuma buvo artima horizontaliai, odos paviršiaus atžvilgiu pasvirusi į kairį šoninį geležtės paviršių (nukentėjusiojo kūno atžvilgiu į viršų-paniro iš viršaus žemyn). Kanalo kryptis nurodyta lavono tyrimo specialisto išvadoje: iš viršaus žemyn, iš priekio į užpakalį, kiek iš dešinės į kairę. Žaizdoje rasti tik pavieniai drabužių audinio siūlų gijų intarpai (t.1, b.l. 34-51).

2013-01-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas pažymi, kad L. J. pateikė savo drabužius – megztuką ir kelnes (t.1, b.l. 127), 2013-04-17 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti L. J. drabužiai (t.1, b.l. 128-130).

2013-01-02d. 15.10-16.07val. įtariamosios L. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolas pažymi, jog L. J. parodžiusi vietoje, kad grįžę namo, ji virtuvėje ruošė vaikui valgį, kai ją pakvietė į kambarį A. M., gulintis lovoje, šiai priėjus ir rankoje laikant peilį, jis sugriebė ją ir parsiguldė ant savęs į lovą, iškart ji atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, tęsė valgio ruošą, paskui ji žiūrėjo televizorių, tik vėliau pastebėjo, kad A. M. nekvėpuoja. Iš įvykio vietos buvo paimta 7 vnt. peilių (b.t.1, b.l.172-173).

Kaltinamoji L. J. prisipažino dūrusi peiliu į krūtinę sugyventiniui A. M., paaiškino nenorėjusi ir nesiekusi tokių pasekmių. Paaiškino dėl girtumo konkrečių aplinkybių neatsimenanti, kad supratusi sugyventinį mirus, buvo labai išsigandusi, šoko būsenoje, neatsimena ką kalbėjo ją klausinėjantiems policijos pareigūnams bei sugyventinio giminaičiams, paneigė ankstesnius pirminius parodymus ir prašė jais nesivadovauti.

Duodama parodymus teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji atskleidė nuoskaudą, jog sugyventinis A. M. buvo perdėm taupus, kad nesutardavo dėl jos vaiko D. J. geresnio aprūpinimo. Tačiau ši aplinkybė nedaro reikšmingos įtakos baudžiamosios atsakomybės sudėties subjektyviajai pusei, esant neblaiviai tai atsiskleidė sugyventinių tarpusavio konflikte pykčio proveržiu.

Liudytojos J. A. - kaltinamosios motinos parodymai, jog vaikas D. J. tik jai pasakęs, jog A. M. sudavęs dukart motinai per galvą, kad ši netyčia dūrusi peiliu, nesudaro pagrindo keisti kaltinimą ar paneigti baudžiamosios atsakomybės sudėtį. Teisminio nagrinėjimo metu buvo perskaityti mažamečio liudytojo D. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, kai šis paaiškino, jog girtas tėtis A. M. stumdėsi su mama, kad dukart jai sudavęs, tuomet motina iš kambario nuėjo į virtuvę ir atsineštu peiliu šiam netyčia dūrė, kad mama buvusi blaivi. Tačiau pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji neparodė, kad sugyventinis būtų neteisėtai elgęsis jos atžvilgiu įvykio metu, t.y., kad ji būtų veikusi būtinosios ginties sąlygomis ar peržengusi ribas, ar būtų afekto būsenoje. Peilio panaudojimą nulėmė girtumas ir sugyventinių tarpusavio nesutarimas, o vaikas savo suvokimo galimybių ribose paaiškino aplinkybes, kurios palankesnės būtent jo mamai L. J., kas atitinka prigimtinį vaiko ir motinos ryšį, tai išreikšta ir teigiant motiną buvus blaivia, kas neatitinka tikrovės. Svarbi aplinkybė ir tai, jog vaikas D. J. netrukus po įvykio buvo nuvežtas pas močiutę – kaltinamosios motiną, kad mažametis liudytojas tik po keliasdešimties valandų buvo apklausiamas pas tyrėją.

Pažymėtina ir tai, jog liudytoja J. A. parodė, kad tik jiems dviem esant ir kitiems negirdint, vaikas jai pasakęs, jog tėtis sudavęs motinai ir tuomet ši netyčia dūrė peiliu. Teisėjų kolegijos nuomone, net jei tokia buvus įvykio situacija, tai nesudaro būtinosios ginties ar ribų peržengimo sąlygų, nes ir vaiko paaiškinimu, kambaryje tėtis su mama gulėjo lovoje, motina viena atsikėlusi iš lovos nuėjo į virtuvę ir atsineštu peiliu dūrė gulinčiam lovoje tėčiui, juk svarstomas fizinis smurtavimas nebuvo užsitęsęs, A. M. tik gulėjo lovoje, o L. J. net nuėjo į virtuvę, ten pasiėmusi peilį grįžo atgal į kambarį ir lovoje gulinčiam sugyventiniui dūrė būtent į krūtinę. Tačiau net ir nėra įrodymų, kad A. M. būtų fiziškai smurtavęs prieš sugyventinę L. J., nes šiai jokie sužalojimai nenustatyti.

Mirtį sukėlė vienas dūris peiliu į krūtinę. Kaltinamoji paaiškino, jog nesiekė nužudyti sugyventinį, netrukus skambino sugyventinio seseriai bei pasakė apie įvykį, verkė, buvo išsigandusi. Visuma aukščiau parašytų aplinkybių pažymi, jog nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, nes ji suprato, kad durdama pavojingu įrankiu peiliu į krūtinę, t.y. gyvybiškai svarbių organų sritį, turėjo ir galėjo suvokti pasekmes, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tuomet ji buvo abejinga sugyventinio gyvybės atėmimui.

LR BK 129 str. 2 d. 3 p. nustato kvalifikuotą nužudymą - savo artimojo giminaičio ar šeimos nario. LR BK 248 str. 1d., 2d. išaiškina sąvokas - artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. LR BPK 38 str. nurodo, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kaip matyti iš bylos duomenų, L. J. gyveno kartu su sugyventiniu A. M. kaip partneriai moteris su vyru keletą metų, bendrai vedė ūkį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta LR BK 59str.1d.2p. – kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nepripažintina kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, jog veikos padarymui būtų turėjęs įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (LR BK 59str.1d.6p.) taip pat tai, jog veika buvusi padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį būtų nulėmę neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (LR BK 59str.1d.10p.), kadangi tokių faktinių aplinkybių nekonstatuota, kaltinamosios veiksmus įtakojo jos fiziologinė būsena – girtumas. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdama apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60str.1d.9p.). Kaltinamoji neteista (anksčiau bausta dėl baudžiamojo nusižengimo, baudą sumokėjusi), pagal LR ATPK nebausta pastarųjų vienerių metų laikotarpiu. Psichiatrijos ligoninėse nesigydė (t.2,b.l.36), į narkologinę įskaitą neįrašyta (t.2,b.l.36), darbovietėje charakterizuojama iš esmės teigiamai (t. 2 b.l. 34). SODRA išrašas pažymi, kad kaltinamoji dirbo, dirbo keliose įmonėse (t.2,b.l.31,32). Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad įvykdė labai sunkų nusikaltimą, veikė netiesiogine tyčia, mirtį sukėlė vienas dūris. Atsižvelgiant į visumą aukščiau parašytų aplinkybių, faktines aplinkybes ir griežtą sankciją bei ribas, nesant įstatyminių galimybių ar išskirtinių sąlygų taikyti LR BK 62str. ar LR BK 54str.3d. nuostatas, baustina sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausme švelnesne nei vidurkis ir artimesne minimaliai.

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiųjų civilinių ieškovų A. M. (motina) ir L. M. (sesuo) bendras ieškinys atlyginti 6000 Lt turtinę žalą dėl A. M. laidotuvių išlaidų bei 120000 Lt neturtinę žalą, tenkintinas iš dalies. Prie civilinio ieškinio (t.1,b.l.56-66) pridėti dokumentai pažymi, kad laidotuvių išlaidas turėjusi motina A. M., tai parodė teisminio nagrinėjimo metu ir L. M. bei ikiteisminio tyrimo metu paaiškinusi A. M., todėl tenkintinas nukentėjusiosios A. M. civilinis ieškinys dėl 6000 Lt turtinės žalos atlyginimo, kaip atitinkantis protingumo kriterijus bei neprieštarautas kaltinamosios, atitinkamai atmetant šioje dalyje nukentėjusios civilinės ieškovės L. M. reikalavimą kaip neįrodytą, nepagrįstą.

Baudžiamojoje byloje pareikštas bendras nukentėjusiųjų civilinių ieškovų A. M. (motina) ir L. M. (sesuo) ieškinys dėl neturtinės žalos 120000 Lt sumai atlyginimo negali būti tenkinamas taip, kaip yra pareikštas, nes neturtinė žala gali būti patiriama individualiai kiekvieno asmens. Išties pripažintina bei tai neginčyta aplinkybė, jog nukentėjusieji - ir motina, ir sesuo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus netekus artimojo asmens, neigiamai paveikė artimųjų psichologinę būseną, netektis sukėlė papildomą stresą ir tęsiasi emocinis diskomfortas.

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą, atitinkamai šio straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.284 straipsnis nustato atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

6.263 straipsnis nustato pareigą atlyginti padarytą žalą, šio straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šios pažymėtos civilinio kodekso normos nurodo neturtinės žalos atlyginimą pirmiausia pačiam nukentėjusiajam. Tačiau ir tretiesiems asmenims neturtinė žala taip pat atlyginama, ypač netekus artimo asmens dėl padaryto tyčinio nusikaltimo, tačiau būtina itin atidžiai įvertinti faktines aplinkybes, šeiminius ir giminystės ryšius, bendravimo pastovumą, teisingą satisfakciją.

Nužudytasis A. M. gyveno atskirai nukentėjusiųjų, jis tėvas dviejų vaikų, duktė suaugusi ir gyvena atskirai, bet sūnus yra nepilnametis ir gyvena su motina, baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių nepareiškė, tačiau įstatymai nedraudžia pareikšti vėliau CPK tvarka. Nepilnametis sūnus net turėjo teisę, kad tėvas teiktų jam išlaikymą iki pilnametystės bei vėliau atitinkamai besimokant. Nukentėjusioji civilinė ieškovė A. M. yra motina, garbaus amžiaus, kuri galėjo turėti išlaikymą iš nužudyto sūnaus, iš apklaustų asmenų parodymų aišku, jog ji dažnai bendravo sau sūnumi, ji patyrė turtinę žalą laidodama sūnų, atitinkamai jos dvasiniai išgyvenimai buvo skaudesni, sūnaus netektimi ji patyrė didesnę neturtinę žalą. Nukentėjusioji civilinė ieškovė L. M. yra sesuo, paaiškino pastaruoju laiku mažiau emociškai bendravo su broliu, kai šis ėmė gyventi su L. J., nes jis girtavo, šis buvo naudingas jos namų valdos statybų darbuose, konsultacijose. Įvertinant aukščiau parašytas faktines nusikaltimo aplinkybes, kaltinamosios turtinę padėtį, kad turinti mažametį vaiką, kad galimi ir kiti civiliniai ieškiniai, pripažintina nukentėjusios civilinės ieškovės A. M. neturtinė žala 50000 Lt, L. M. neturtinė žala 10000 Lt.

Pratęstinas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į L. J. priklausantį turtą: pinigines lėšas, esančias Nordea Bankas Finland Plc banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigines lėšas, esančias AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.13).

Vadovaujantis BPK 103str.6p., 104str.2d., 105str.1d., pripažintinos proceso išlaidomis viso 2000 Lt ir 500 Lt (t.2,b.l.152,153), patirtos nukentėjusiųjų L. M., A. M., surašant atstovui advokato padėjėjui civilinį ieškinį bei atstovaujant teisminiame nagrinėjime, kurios priteistinos iš L. J..

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) peilis, paimtas 2013-01-02 daiktų pateikimo metu iš liudytojo A. D. (t.1, b.l. 139), - priduotas saugojimui į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK daiktų saugyklą (t.1, b.l. 149), kaip nusikaltimo įrankis ir bevertis sunaikintinas; 2) 7 vnt. peilių, paimtų 2013-01-02 parodymų patikrinimo vietoje metu su įtariamąja L. J. metu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse (t.1, b.l. 172-173) - priduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK daiktų saugyklą (t.1, b.l. 149), kaip nepageidaujami proceso dalyvių grąžinimui ir beverčiai, sunaikintini; 3) A. M. drabužiai, paimti 2013-01-07 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno sk., (t.1, b.l. 132) – kelnės, kojinės, trumpikės, vyriški apatiniai marškinėliai, marškiniai, megztinis - priduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK daiktų saugyklą (t.1, b.l.149), nepageidauti grąžinti, kaip beverčiai sunaikintini; 4) L. J. drabužiai, paimti 2013-01-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b.l. 127) - priduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK daiktų saugyklą (t.1, b.l. 149), nepageidauti grąžinti, kaip beverčiai sunaikintini; 5) L. J. daiktai, paimti 2013-01-02 asmens kratos metu iš L. J. (t. 1, b.l. 159) - L. J. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-13 išsiūta į Nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus, pridėjimui prie asmens bylos (t. 1, b.l. 155) paliktina tolimesniam naudojimui; 6) L. J. daiktai, paimti 2013-01-02 asmens kratos metu iš L. J. (t.1, b.l. 159) - 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų apartų NOKIA, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Sodos pažymėjimas Nr (duomenys neskelbtini), geltono metalo grandinėlė su pakabuku, 45,60 Lt. pagal pakvitavimą grąžinti saugojimui L. J. motinai J. R. (t.1,b.l.156) paliktini tolimesniam naudojimui; 7) L. J. daiktai, paimti 2013-01-02 asmens kratos metu iš L. J. (t.1,b.l.159) - Mokėjimo kortelė Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo kortelė VISA Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo kortelė IKI premija Nr. (duomenys neskelbtini), internetinės bankininkystės kortelė su slaptažodžiais, perduoti teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, įsiūti byloje (t.1, b.l.154), paliktini prie baudžiamosios bylos iki bus atlikta bausmė, paskui grąžinti L. J.; 8) kompaktinis diskas su D. J. 2013-01-03 apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, perduotas teismui kartu su baudžiamąja byla, įsiūtas byloje (t.1, b.l. 93) paliktinas prie baudžiamosios bylos saugojimo laikui; 9) kompaktinis diskas su įtariamosios L. J. 2013-01-02 apklausa ir 2013-01-02 parodymu patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, perduotas teismui kartu su baudžiamąja byla, įsiūtas byloje (t.1, b.l. 174) paliktinas prie baudžiamosios bylos saugojimo laikui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307, 308 str.str.,

nusprendė:

L. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu devyneriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2013-09-30. Į bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą suėmimą 2013-01-01 – 2013-09-29.

Nukentėjusios civilinės ieškovės A. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisti 6000 Lt iš L. J..

Nukentėjusios civilinės ieškovės A. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti 50000 Lt iš L. J..

Nukentėjusios civilinės ieškovės L. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti 10000 Lt iš L. J..

Atmesti nukentėjusios civilinės ieškovės L. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti proceso išlaidomis bei išieškoti iš L. J. 2000 Lt nukentėjusios civilinės ieškovės L. M. naudai ir 500 Lt nukentėjusios civilinės ieškovės A. M. naudai.

Pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į L. J. priklausantį turtą: pinigines lėšas, esančias Nordea Bankas Finland Plc banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigines lėšas, esančias AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus padengti civiliniai ieškiniai bei atlyginta žala ir proceso išlaidos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) peilį, paimtą 2013-01-02 daiktų pateikimo metu iš liudytojo A. D. (t.1, b.l. 139), - priduotą saugojimui į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK daiktų saugyklą (t.1, b.l. 149), kaip nusikaltimo įrankį ir bevertį sunaikinti; 2) 7 vnt. peilių, paimtų 2013-01-02 parodymų patikrinimo vietoje metu su įtariamąja L. J. metu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse (t.1, b.l. 172-173), priduotų saugojimui į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK daiktų saugyklą (t.1, b.l. 149), kaip beverčius sunaikinti; 3) A. M. drabužius, paimtus 2013-01-07 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš VTMT Kauno sk., (t.1, b.l. 132) – kelnės, kojinės, trumpikės, vyriški apatiniai marškinėliai, marškiniai, megztinis, priduotus saugojimui į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK daiktų saugyklą (t.1, b.l.149) kaip beverčius sunaikinti; 4) L. J. drabužius, paimtus 2013-01-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t.1, b.l. 127), priduotus saugojimui į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK daiktų saugyklą (t.1, b.l. 149) kaip beverčius sunaikinti; 5) L. J. daiktus, paimtus 2013-01-02 asmens kratos metu iš L. J. (t. 1, b.l. 159) - L. J. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-13 išsiūta į Nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus, pridėjimui prie asmens bylos (t. 1, b.l. 155) palikti tolimesniam naudojimui prie asmens bylos; 6) L. J. daiktus, paimtus 2013-01-02 asmens kratos metu iš L. J. (t.1, b.l. 159) - 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų apartų NOKIA, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Sodos pažymėjimas Nr (duomenys neskelbtini), geltono metalo grandinėlė su pakabuku, 45,60 Lt. pagal pakvitavimą grąžintus saugojimui L. J. motinai J. R. (t.1,b.l.156) palikti tolimesniam naudojimui; 7)L. J. daiktus, paimtus 2013-01-02 asmens kratos metu iš L. J. (t.1,b.l.159) - Mokėjimo kortelė Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo kortelė VISA Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo kortelė IKI premija Nr. (duomenys neskelbtini), internetinės bankininkystės kortelė su slaptažodžiais, perduotus teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, įsiūtus byloje (t.1, b.l.154), palikti prie baudžiamosios bylos iki bus atlikta bausmė, paskui grąžinti L. J.; 8) kompaktinį diską su D. J. 2013-01-03 apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, perduotą teismui kartu su baudžiamąja byla, įsiūtą byloje (t.1,b.l.93) palikti prie baudžiamosios bylos saugojimo laikui; 9) kompaktinį diską su įtariamosios L. J. 2013-01-02 apklausa ir 2013-01-02 parodymu patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, perduotą teismui kartu su baudžiamąja byla, įsiūtą byloje (t.1, b.l. 174) palikti prie baudžiamosios bylos saugojimo laikui.

Nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 20 dienų, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Suimtam nuteistajam terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos.