- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2YT-17905-909/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12747-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis L. G. (kuris buvo žinomas kaip L. J. G.), gim. (duomenys neskelbtini) m., Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nurodė ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjos senelis L. G. (kuris buvo žinomas kaip L. J. G.), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Paaiškino, jog Migracijos departamentas raštu konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos senelis L. G. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Nurodė, kad pareiškėja yra L. G. vaikaitė. Šias aplinkybes, anot pareiškėjos, patvirtina pareiškėjos gimimo ir santuokos liudijimai ir jos tėvo M. G. gimimo liudijimas. Pareiškėja neturi dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ir negali jų gauti ne teismo tvarka. Pareiškėja, siekdama surinkti įrodymus, patvirtinančius prosenelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kreipėsi į kompetentingas institucijas: Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Kauno regioninį valstybės archyvą ir Lietuvos valstybės istorijos archyvą. Tačiau įstaigos neturėjo ir negalėjo pateikti duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad pareiškėjos senelis L. G. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Pareiškėjos teigimu, aplinkybę, jog pareiškėjos senelis L. G. (žinomas kaip L. J. G.), yra vienas ir tas pats asmuo, kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. patvirtina pareiškėjos teikiamai įrodymai ir jų tarpusavio ryšys: 1) Pietų Afrikos Respublikoje išduotas M. G., gim. (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikoje, gimimo liudijimas, kuriame nurodytas tėvas L. G. ((duomenys neskelbtini) m.), gimęs (duomenys neskelbtini) (Lietuvos teritorijoje iki 1915 m. buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje); 2) Pietų Afrikos Respublikoje išduotas L. G. mirties liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad mirusiojo gimimo vieta ir pilietybė yra Lietuva, (duomenys neskelbtini), amžius mirties metu (duomenys neskelbtini) metai, sutuoktinė R. G..; 3) užrašas ant L. G. antkapio, kurioje išrašyta, jog čia ilsisi L. J., M. sūnus; 4) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. sausio 22 d. pažyma Nr. R4-233, kurioje nurodyta, jog pagal pateiktus duomenis, dokumentų, patvirtinančių, kad duotųjų pasų žinių (duomenys neskelbtini) lape įrašytas L. G., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gavęs vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) Kauno regioninio valstybės archyvo 2021 m. kovo 24 d. pažyma Nr. V10-739, pridėta 1909 m. Kauno gubernijos Šiaulių apskrities policijos valdybos fonde esančio Pašvitinio miestiečio bendruomenės nario M. G. šeimos sąrašo kopija, kurioje įrašyta M. sūnus J. L. G., gim. (duomenys neskelbtini) m.; 6) išrašas iš Lietuviškų duotųjų vardų duomenų bazės, kur nurodoma, jog vardas L. yra vardo L. atitikmuo; 7) išrašas iš Pietų Afrikos žydų duomenų bazės, kad L. G. (duomenys neskelbtini) „Kenilworth Castle“ laivu atvyko į Pietų Afriką. Pareiškėja mano, kad įvertinant visumą įrodymų, darytina išvada, jog visi dokumentai susijęs su vienu ir tuo pačiu asmeniu. Pareiškėjos teigimu, yra pagrindo vertinti, kad L. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje, yra tas pats asmuo – pareiškėjos senelis. Anot pareiškėjos, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos senelis gimė ir gyveno Lietuvoje, jam buvo išduoti dokumentai, pagal pilietybės įstatymą, patvirtinantys iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., t. y. pareiškėjos senelis išvyko į Pietų Afriką, kurioje gyveno iki savo mirties, Pietų Afrikoje gimė ir gyvena jo palikuonys.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka – 2023 m. spalio 19 d. 11:00 val. ir pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims iki 2023 m. spalio 12 d. pateikti teismui visus rašytinius paaiškinimus ar įrodymus, turinčius reikšmės bylai. Apie teismo posėdžio datą šalys informuotos paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimą ir nutarties patvirtintą kopiją išsiunčiant ir įteikiant byloje dalyvaujančioms šalims.
Per teismo nustatytą terminą byloje dalyvaujančių asmenų papildomų prašymų, rašytinių įrodymų, prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 29 d. teikė prašymą Migracijos departamentui dėl pilietybės atkūrimo, nurodydama: L. S., gim (duomenys neskelbtini); gimimo vieta – Pietų Afrika; pilietybė – Pietų Afrikos Respublikos; tėvas – M. G., gim (duomenys neskelbtini); motina – E. S. J., gim. (duomenys neskelbtini).
Migracijos departamentas pateikė sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis.
Byloje pateiktas Vidaus reikalų departamento Pietų Afrikos Respublikos santuokos liudijimas, iš kurio matyti, kad 1979 m. lapkričio 25 d. susituokė R. M. S. ir L. G. (pareiškėja).
Vidaus reikalų departamento Pietų Afrikos Respublikos gimimo liudijimas patvirtina, kad E. S. J. ir M. G. šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė L. G..
Vidaus reikalų departamento Pietų Afrikos Respublikos gimimo liudijimo duomenimis, M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gimė R. B. ir L. G. šeimoje.
Remiantis byloje esančiu Pietų Afrikos Sąjungos pranešimu apie mirtį „Pagal nuostatas, išdėstytas „1913 m. Turto administravimo įstatyme“ 1953 m. rugsėjo 26 d. mirė L. G.: mirusiojo gimimo vieta ir pilietybė – Lietuva, (duomenys neskelbtini); mirusiojo amžius – (duomenys neskelbtini) metai; vardas likusio gyvo sutuoktinio – R. G.; mirusiojo vaikai – M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), F. V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)).
Pateiktas „Užrašo ant antkapio vertimas“. Rašte nurodoma, kad žemiau esančio užrašo ant pono L. G. antkapio vertimas į anglų kalbą yra kaip nurodyta rašte: „Čia ilsisi garbingas žmogus, Ponas L. J., pono M. sūnus <...> Ponas L. J., pono M. sūnus kuris mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) <...> Tebūna jo siela surišta į gyvenimo ryšulį“. Rašte pateikta antkapio nuotrauka, kurioje yra nurodytas L. G., mirties data – (duomenys neskelbtini).
Lietuvos centrinis valstybės archyvo 2022 m. kovo 1 d. pažymoje Nr. R4-671 „Apie L. G. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje“ nurodyta, kad Biržų apskrities viršininko archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) valsčiaus valdybos išduotų vidaus pasų apyskaitų byloje, duotųjų pasų (duomenys neskelbtini) žinių lape įrašytas G. L., gyvenęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gavęs vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini).
2020 m. sausio 8 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvas teikė pareiškėjai pažymą „Dėl archyvo pažymos apie gimimą“, kurioje pranešama, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendruomenės (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygose L. G. gimimo duomenų nerasta.
Remiantis byloje esančia 2021 m. vasario 18 d. Lietuviškų duotųjų vardų duomenų baze, vardas L. yra vardo L. atitikmuo.
Byloje pateiktas Pietų Afrikos (duomenys neskelbtini) duomenų bazė (duomenys neskelbtini) migracijos ir genealogijos išrašas, iš kurio matyti, kad L. G., išvykimo data – (duomenys neskelbtini), emigravo iš gimtinės ir buvo įtrauktas į 1920 – 1930 m. emigrantų sąrašą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. S. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja, neturėdama kitos galimybės įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, kreipėsi į teismą ypatingosios tvarkos tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis L. G. (L. J. G.), gim. (duomenys neskelbtini) m., Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas 2022 m. sausio 20 d. išleido Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnį papildė 1¹ dalies nuostata (įsigaliojusia 2022 m. sausio 28 d.), kad asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Įstatymu apibrėžęs asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, sąvoką, įstatymo leidėjas siekė palengvinti asmenims, besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjamų aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekęs, naštą (Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-430(2), 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. 102-P-36). Taigi, nagrinėjamu atveju aktualu, ar pareiškėjos senelis bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. kovo 1 d. pažymoje Nr. R4-671 nurodyta, kad Biržų apskrities viršininko archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) valsčiaus valdybos išduotų pasų apyskaitų byloje, duotųjų pasų (duomenys neskelbtini) žinių lape įrašytas G. L., gyvenęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gavęs vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini); Kauno regioninio valstybės archyvo 2021 m. kovo 24 d. pažymoje Nr. V10-739 matyti, kad Pašvitinio miestiečių bendruomenės nario M. G. (duomenys neskelbtini) m. šeimos sąrašo 1909 m. kopijos, kurioje įrašytas M. sūnus J. L. G. (duomenys neskelbtini) m.; pranešime apie mirtį nurodyta, kad L. G. gimimo vieta ir pilietybė – Lietuva, (duomenys neskelbtini); remiantis Pietų Afrikos (duomenys neskelbtini) duomenų bazės (duomenys neskelbtini) migracijos ir genealogijos išrašu, L. G. emigravo ir buvo įtrauktas į 1920 – 1930 m. emigrantų sąrašą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad L. G. (žinomas kaip L. J. G.) 1920 m. gegužės 21 d. buvo gavęs vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), įrodantį jos buvimą Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d. ir Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimą. Pažymėtina, kad tuo metu galiojančiuose Lietuvos pilietybės santykius reglamentavusiuose aktuose buvo įtvirtinta, kad Lietuvos piliečiais buvo laikomi Lietuvos piliečio vaikai (Ministrų Kabineto 1919 m. sausio 9 d. priimto Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 paragrafo 4 punktas; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 45/03-36/04). Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad tiek pareiškėjos senelis L. G. (žinomas kaip L. J. G.) turėjo Lietuvos pilietybę. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos rašytinius paaiškinimus dėl jos senelio L. G. tapatybės ir ryšio su Lietuva. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi, pareiškėjos pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę. Suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė įrodymų, duomenų, kurie paneigtų pareiškėjos nurodytas aplinkybes, ar nuginčytų pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, laikmetį, teismas daro išvadą, kad pareiškėja išnaudojo galimybes gauti bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir sprendžia, jog kitu būdu dokumentų pareiškėja negali gauti, o pateiktų įrodymų tarpusavio analizė sąlygoja išvadą, kad yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis L. G. (žinomas kaip L. J. G.), gim. (duomenys neskelbtini) m., gavęs vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Taigi, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pasinaudoti įstatymo nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo supaprastinta tvarka (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448, 259 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos L. S. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. S. senelis L. G. (žinomas kaip L. J. G.), gim. (duomenys neskelbtini) m., gavęs vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.