Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Elenos A. L. ir R. L. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys ADB "Gjensidige", VĮ Turto bankas, antstolis Dalius Traigys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Dalius Traigys 2018-03-23 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundus. Antstolis nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-15 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 1872,17 Eur ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojo ADB „Gjensidige“ naudai. 2018-02-22 Turto arešto aktu Nr. 0241/14/01127-02-22 buvo areštuota skolininkui R. L. priklausanti turtinė teisė į nekilnojamuosius daiktus: 1/2 dalis 0,0712 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis 3 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog vykdant vykdomąją bylą buvo nustatyta, jog skolininko tėvai Elena A. L. ir A. L. 1951-12-30 sudarė santuoką, povedybinės ar ikivedybinės sutarties sutuoktiniai nepasirašė. Antstolis nustatė, jog E. A. L. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 0,0712 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 3 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog abu nekilnojamieji daiktai įgyti būnant santuokoje su skolininko tėvu, todėl buvo valdomi bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nurodė, jog skolininko tėvas mirė 2005-01-14. A. L. testamento nesudarė, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų bei palikimo atsisakymo faktų. Nurodė, jog skolininkas po tėvo mirties gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą bei priėmė palikimą. Kadangi skolininkui priklausanti turto dalis nėra registruota Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke, todėl antstolis priėmė sprendimą areštuoti skolininkui priklausančias turtines teises į nekilnojamuosius daiktus. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog skolininko tėvas būtų perleidęs savo turto dalį pareiškėjo motinai (b. l. 4-5).

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0241/14/01127 esančių duomenų nustatyta, jog antstoliui Daliui Traigiui yra pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-15 išduotas vykdomasis dokumentas dėl 1872,17 Eur ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojo ADB „Gjensidige“ naudai (v. b. l. 2-4). 2014-08-06 antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 2 241 2014 08 06 1127, kuris buvo išsiųstas ir įteiktas skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 13-14) bei skolininko darbovietės UAB „Cargo Vilnius“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 15). 2014-09-01 turto arešto aktu Nr. 0241/14/01127/14-2, antstolis areštavo skolininko transporto priemonę VW PASSAT, VALST. Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 23-24). 2014-09-01 patvarkymu areštuoti lėšas Nr. 8 241 2014 09 01 1127, antstolis areštavo skolininko sąskaitoje esančią 7977,28 Eur sumą (v. b. l. 29). Minėti patvarkymai buvo išsiųsti ir įteikti skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 31). Vykdydamas išieškojimą, antstolis nustatė, jog skolininko motina E. A. L. ir skolininko tėvas A. L. 1951-12-30 sudarė santuoką, A. L. mirė 2005-01-14 (v. b. l. 82). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininko motinai E. A. L. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 83) bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 84). Testamentų registro duomenis, nėra įregistruotų palikėjo A. L. palikimo priėmimo faktų bei palikimo atsisakymo faktų (v. b. l. 85). 2018-02-22 Turto arešto aktu Nr. 0241/14/01127-02-22, antstolis areštavo turtines teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog skolininkas R. L. yra minėto turto savininkas (bendraturtis) (v. b. l. 86-87). Minėtas turto arešto aktas išsiųstas ir įteiktas skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 88-89). 2018-02-22 patvarkymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-241-2707 antstolis nurašė nuo skolininko sąskaitos 2310,38 Eur sumą (v. b. l. 90).

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi, vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.). Teisės normų nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesutinka su antstolio 2018-02-22 Turto arešto aktu Nr. 0241/14/01127-02-22, kuriuo antstolis areštavo turtines teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog skolininkas R. L. yra minėto turto savininkas (bendraturtis), kadangi skolininkas po tėvo mirties gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą bei priėmė palikimą.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, nustato teismas (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokių juridinių faktų, kuriuos nustato teismas, yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Remiantis minėtomis normomis, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teisė priskirta teismo, o ne antstolio kompetencijai. Tokiu būdu antstolis, nesant nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto, jog skolininkas R. L. po tėvo mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nepagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko motinai priklausantį turtą, t. y. nepagrįstai 2018-02-22 Turto arešto aktu areštavo turtines teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius E. A. L.. Konstatuotina, jog antstolis viršijo jam suteiktus įgaliojimus, t. y. veikė ultra vires ir toks veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, antstolio 2018-02-22 Turto arešto aktas Nr. 0241/14/01127-02-22, kuriuo antstolis areštavo turtines teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas neteisėtu, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų skundus dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolio Daliaus Traigio 2018-02-22 Turto arešto aktą Nr. 0241/14/01127-02-22, kuriuo antstolis areštavo turtines teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.