Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal antstolio D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. A. L. ir R. L. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys ADB "Gjensidige", VĮ Turto bankas, antstolis D. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja E. A. L. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio D. T. veiksmų, nurodydama, jog jai priklausantis turtas nepriklauso skolininkui, t. y. jos sūnui R. L.. Nurodė, jog ji nėra niekam skolinga, todėl antstolis D. T. neturėjo teisės areštuoti jos turtą, t. y žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Prašė antstolio veiksmus nutraukti. Pareiškėjas skolininkas R. L. prašymu-skundu kreipėsi į antstolį, nurodydamas, jog pareiškėjo motina yra dar gyva, todėl tik po jos mirties jos surašytume testamente bus numatyti turto paveldėtojai. Pareiškėjas nėra turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtis, 1992 m. pareiškėjo tėvas savo turto dalį perleido pareiškėjo motinai. Po pareiškėjo tėvo mirties, pareiškėjas nesikreipė per 3 mėnesius dėl turto dalies priėmimo, neginčijo paveldėjimo teisės. Pažymėjo, jog ginčytinai teisei dėl paveldėto turto yra suėjęs senaties terminas. Antstolis D. T. 2018-03-23 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundus. Antstolis nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-15 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 1872,17 Eur ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojo ADB „Gjensidige“ naudai. 2018-02-22 Turto arešto aktu Nr. 0241/14/01127-02-22 buvo areštuota skolininkui R. L. priklausanti turtinė teisė į nekilnojamuosius daiktus: 1/2 dalis 0,0712 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis 3 kambarių buto, (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog vykdant vykdomąją bylą buvo nustatyta, jog skolininko tėvai E. A. L. ir A. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, povedybinės ar ikivedybinės sutarties sutuoktiniai nepasirašė. Antstolis nustatė, jog E. A. L. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 0,0712 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 3 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog abu nekilnojamieji daiktai įgyti būnant santuokoje su skolininko tėvu, todėl buvo valdomi bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nurodė, jog skolininko tėvas mirė (duomenys neskelbtini). A. L. testamento nesudarė, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų bei palikimo atsisakymo faktų. Nurodė, jog skolininkas po tėvo mirties gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą bei priėmė palikimą. Kadangi skolininkui priklausanti turto dalis nėra registruota Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke, todėl antstolis priėmė sprendimą areštuoti skolininkui priklausančias turtines teises į nekilnojamuosius daiktus. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog skolininko tėvas būtų perleidęs savo turto dalį pareiškėjo motinai

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi patenkino pareiškėjų skundus dėl antstolio D. T. veiksmų, nutarė panaikinti antstolio D. T. 2018-02-22 Turto arešto aktą Nr. 0241/14/01127-02-22, kuriuo antstolis areštavo turtines teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini).Teismas pažymėjo, jog faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, nustato teismas (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokių juridinių faktų, kuriuos nustato teismas, yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Remiantis minėtomis normomis, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teisė priskirta teismo, o ne antstolio kompetencijai. Tokiu būdu antstolis, nesant nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto, jog skolininkas R. L. po tėvo mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nepagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko motinai priklausantį turtą, t. y. nepagrįstai 2018-02-22 Turto arešto aktu areštavo turtines teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius E. A. L.. Konstatuotina, jog antstolis viršijo jam suteiktus įgaliojimus, t. y. veikė ultra vires ir toks veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Antstolis D. T. skundu prašo panaikinti 2018-05-29 Vilniaus m. apylinkės teismo priimtą nutartį civ. byloje Nr. 2YT-14976-566/2018 ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundai atmetami bei paliekamas galioti antstolio D. T. 2018-02-22 Turto arešto aktas Nr. 0241/14/01127-02-22, kuriuo antstolis areštavo turtines teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, (duomenys neskelbtini).

Antstolis sutinka, kad faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, nustato teismas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teisė priskirta teismo, o ne antstolio kompetencijai. Tačiau antstolio pareiga yra apsaugoti išieškotojo interesus vykdymo procese iki to momento, kol teisminiu ar kitokiu būdu bus nustatytas faktas, nuo kurio priklausys asmens, šiuo atveju skolininko, asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Antstolis jokiu būdu nesprendžia klausimo dėl palikimo priėmime atsisakymo priimti palikimo fakto, tačiau kol palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti faktas nėra nustatytas, tol visi paveldėtojai turi teisę priimti palikimą, nes palikimo priėmimo terminas gali būti atstatytas. Antstolio pareiga laikytis teisės aktų reikalavimo ir išviešinti prievolę. Vienas iš būdų tai padaryti yra turto arešto akto įregistravimas. Valstybės įmonės registrų centro išrašo duomenimis E. A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgijo 0,0712 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bei 3 kambarių butą, (duomenys neskelbtini). Abu nekilnojamieji turtai įgyti būnant santuokoje su skolininko tėvu A. L., todėl nekilnojamieji daiktai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po A. L. mirties turi būti išspręstas paveldėjimo teisės į 1/2 dalies minėto turto klausimas. Todėl antstolio D. T. 2018-02-22 turto arešto aktas, kuriuo antstolis areštavo turtines teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir butą, (duomenys neskelbtini), negali būti naikintinas kol nebus išspręstas 1/2 turto dalies paveldėjimo klausimas ir testamentų registre nebus įregistruotas paveldėjimo faktas.

Skolininkas R. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą galioti ir įpareigoti antstolį nutraukti neteisėtus veiksmus dėl turto, kuris jam nepriklauso, arešto. Nurodė, kad šiuo metu Registrų centre visos nuosavybės teisės areštuoto turto priklauso jo mamai E. A. L.. Po tėvo mirties per 3 mėnesius nesikreipė dėl turto dalies priėmimo, nes žinojo, kad visas turtas paliktas R. L. mamai. Tėvui mirus neginčijo paveldėjimo teisės. Šiuo metu nepretenduoja į jokį savo mamos E. A. L. turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kuriais jis areštavo skolininkui nepriklausantį turtą, vertindamas, kad skolininkas į tą turtą turi turtinę teisę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Antstolis D. T. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-15 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 1872,17 Eur ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojo ADB „Gjensidige“ naudai. 2018-02-22 Turto arešto aktu Nr. 0241/14/01127-02-22 buvo areštuota skolininkui R. L. priklausanti turtinė teisė į nekilnojamuosius daiktus: 1/2 dalis 0,0712 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis 3 kambarių buto, (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkas nėra priėmęs palikimo po savo tėvo mirties (duomenys neskelbtini), Testamentų registro duomenis, nėra įregistruotų palikėjo A. L. palikimo priėmimo faktų bei palikimo atsisakymo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis skundžiamu turto arešto aktu areštuotas skolininko motinai E. A. L. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. 2018-02-22 Turto arešto aktu Nr. 0241/14/01127-02-22, antstolis areštavo turtines teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog skolininkas R. L. yra minėto turto savininkas (bendraturtis).Atmestini antstolio D. T. argumentai, kad areštavus skolininko turtines teises į mirusiojo tėvo turtą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas - sudarytos informavimo apie skolininko skolą prielaidos, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Antstolis atskirajame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose ginčas kilęs išieškotojui prašant pakeisti mirusią skolininkę vykdymo procese jos teisių perėmėju - valstybe, bei aiškinamas CK 5.63 str., kai antstoliui areštavus skolininkės turtą, buvo pasiektas tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolą, o viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas laikomas tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3- 63/2012).Nagrinėjamu atveju antstolio uždėtas areštas turtui, kuris paties antstolio vertinimu priklausė sutuoktiniams A. L. ir E. A. L., negalėjo sudaryti jokios prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, nes palikėjas A. L. nebuvo skolininkas. Viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas laikytinas atitinkančiu CK 5.63 straipsnio tikslus ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme, tačiau nagrinėjamu atveju areštas uždėtas ne palikėjo turtui, kuris nebuvo skolininku, o skolininkui, kuris bylos duomenimis neturi teisių į palikėjo turtą.Pirmosios instancijos teismas teisėtai konstatavo, kad palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, nustato teismas (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokių juridinių faktų, kuriuos nustato teismas, yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismo išvada, kad antstolis, nesant nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto, jog skolininkas R. L. po tėvo mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nepagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko motinai priklausantį turtą, yra teisėta ir pagrįsta.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.