Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ugnei Rojutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys V. A., A. A., S. A., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-23 nutarties, kuria nustatyta laikina V. A. ir A. A. bendravimo su vaikaičiais tvarka, civilinėje byloje Nr. e2-1497-838/2022 nevykdymo, skiriant teismo sprendimo nevykdančiam asmeniui S. A. baudą. Nurodo, kad S. A. nevykdo laikinai nustatytos vaikų bendravimo su seneliais tvarkos. Papildomai antstolė nurodė, kad vykdomasis dokumentas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra ir negali būti vykdomas priverstinai, kadangi būtent proceso šalims kyla pareiga tinkamai vykdyti teismo nutartį taip, kaip joje nurodyta. Sprendimą dėl baudos skyrimo prašo priimti, atsižvelgiant į pateiktus šalių įrodymus ir paaiškinimus; bylą nagrinėti antstolei nedalyvaujant.

2. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad skyriui S. A. šeima žinoma, kadangi 2022-07-04 ir 2022-07-25 fiksuoti vaikų senelių pranešimai, kad vaikų motina neleidžia jiems bendrauti su anūkais. 2023-01-10 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nes vaikų motina draudžia bendrauti su seneliais. Vertinant situaciją šeimoje, S. A. nurodė, kad stengsis sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su seneliais. Po šio pranešimo, siekiant vaikų motinai padėti vykdyti nutartį dėl laikino senelių bendravimo su vaikais, nuo 2023-01-19 inicijuotas atvejo vadybos procesas. S. A. skyriaus atstovams nurodė, kad vaikai patys nenori bendrauti su seneliais, o ji vaikams netrukdo to daryti.

3. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą dėl baudos skyrimo, todėl byla nagrinėta pareiškėjai antstolei Vidai Daugirdienei, suinteresuotiems asmenims V. A., A. A., S. A. nedalyvaujant, apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/22/001538, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šia nutartimi buvo nustatyta laikina V. A. ir A. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais (anūkais) L. A. ir P. A. tvarka, civilinėje byloje Nr. e2-123-838/2023 (buvęs bylos Nr. e2-1497-838/2022). Išieškotoja V. A. kreipėsi į antstolę su prašymu dėl priverstinio nutarties vykdymo, kadangi vaikų motina S. A. nevykdo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, nesuteikia seneliams galimybės bendrauti su anūkais. 2022 m. lapkričio 15 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti; S. A. išaiškintos jos teisės ir pareigos. 2022 m. gruodžio 6 d. išieškotojai informavo antstolę, kad nors vaikų motina antstolės patvarkymą gavo, tačiau nesudaro jiems galimybės bendrauti su anūkais nustatyta tvarka; tą pačią dieną antstolės kontoros darbuotojai bendravo su vaikų motina telefonu, jai pakartotinai išaiškinta, kad teismo nutartį privaloma vykdyti, todėl ji turi sudaryti galimybę seneliams bendrauti su anūkais, išaiškintos nevykdymo pasekmės. Vaikų motina pokalbio metu patvirtino, kad apie teismo nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais jai žinoma, taip pat tai, kad vaikai su seneliais bendrauti nenori, nėra jų matę.

5. 2023 m. sausio 9 d. išieškotojai kreipėsi į antstolę ir nurodė, kad vaikų motina toliau nevykdo teismo nutarties ir nesilaiko teismo nustatytos laikinos senelių bendravimo su vaikais tvarkos, juos nuteikinėja prieš senelius. Todėl prašė antstolės kreiptis į teismą dėl nutarties nevykdymo bei nuobaudų taikymo.

6. Pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė, įvertinusi išieškotojų prašymą, surašė ir pateikė teismui 2023 m. sausio 9 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – ir Aktas) ir prašo spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo.

Dėl pareiškimo reikalavimų

7. CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

8. Teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 straipsnio), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai. Įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad asmeniui, kuris neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (CPK 771 straipsnio 5, 6 dalys). Taip pat teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

9. Antstolės Akte teigiama, kad skolininkė S. A. buvo įpareigota vykdyti teismo nutartį, tačiau, išieškotojų teigimu, vaikų motina šių reikalavimų nevykdo. Vykdomojoje byloje taip pat gauti motinos paaiškinimai, jog patys vaikai atsisako bendrauti su seneliais (išieškotojais). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad išieškotojų ir skolininkės pozicijos dėl teismo nutarties vykdymo nesutampa.

10. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog vykdant teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, turi būti pasiektas jų tikslas užtikrinti išieškotojų bendravimo su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečiais vaikais kontaktą ir vaikų teisę ir interesą į šeimos ryšius su artimais giminaičiais, kuris gali būti atkurtas ir palaikytas tik šalims laikantis kooperavimosi pareigos. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad tiek išieškotojai, tiek ir S. A. privalo imtis aktyvių veiksmų, siekiant realaus teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo (CPK 18 straipsnis).

11. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad išieškotojai siekia bendrauti su savo anūkais, deda visas pastangas, tačiau vaikų motina teismo nutartimi nustatytą laikiną vaikų bendravimo su seneliais tvarką ignoruoja, nededa pastangų, kad vaikai norėtų bendrauti su seneliais, neskatina ir nemotyvuoja jų tai daryti, priešingų duomenų byloje nėra.

12. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Įvertinus situaciją S. A. šeimoje, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, motina vaikams nesudaro galimybės bendrauti su seneliais, todėl siekiant padėti S. A. spręsti vaikų ir senelių bendravimo klausimą, taikomas atvejo vadybos procesas, tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams.

13. Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog vaikų motina dėjo arba deda pastangas, siekdama, kad vaikų ir senelių bendravimas vyktų teismo nutartyje nurodyta tvarka, kad užsimegztų kontaktas tarp vaikų ir senelių. Duomenų, kas lėmė vaikų nenorą bendrauti su seneliais ir šį atsisakymą lemiančių veiksnių, nepateikta. Vaikų motina su antstole nebendradarbiauja, atsiliepimo į pareikštą pareiškimą dėl baudos skyrimo taip pat nepateikė, posėdyje nedalyvavo.

14. Byloje nėra duomenų apie išieškotojų neigiamas asmenines savybes, jų netinkamą bendravimą su savo vaikaičiais, kuris darytų neigiamą poveikį vaikams. Aplinkybė, kad nepilnamečių vaikų motina ir seneliai tarpusavyje nebendrauja ar konfliktuoja, negali įtakoti teismo nutartimi nustatytos senelių bendravimo tvarkos su vaikais. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, nustatyta tvarka yra konkreti bei aiški, todėl privalo būti vykdoma. Į bylą nepateikta įpareigojimų neįvykdymo priežasčių, o bylos medžiaga patvirtina, kad suinteresuotas asmuo S. A. tinkamai nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog skolininkė teismo nutartimi nustatytų reikalavimų neįvykdė, todėl skolininkės neveikimas sukelia teisines pasekmes ir yra pagrindas baudos skyrimui dėl nutarties neįvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininkę nuo baudos skyrimo, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – skatinti skolininką domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, t. y. skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017). Nustatant skirtinos baudos dydį svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą.

17. Vertinant baudos dydį, atsižvelgtina į tai, kad skolininkė nevykdė teisėtų antstolės reikalavimų, pakankamai nebendradarbiavo, toks skolininkės elgesys apsunkino vykdymo procesą, pažeidė išieškotojų teises. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros principais, siekiant, kad skiriama bauda turėtų realų poveikį, t. y. skatintų asmenį, kuris turi pareigą vykdyti teisėtą reikalavimą, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau suinteresuotas asmuo S. A. dėl sprendimo nevykdymo nebuvo bausta, jai skirtina vienkartinė 100 Eur bauda, kuri skirtina išieškotojų naudai lygiomis dalimis (CPK 771 straipsnio 6 dalis), kadangi tai labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

18. Pažymėtina, kad baudos skyrimas neatleidžia S. A. nuo pareigos vykdyti 2022 m. gegužės 23 d. teismo nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos iki ši tvarka bus pakeista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kita teismo nutartimi dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 771 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotam asmeniui S. A. už Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą skirti 100 Eur baudą išieškotojų V. A. ir A. A. naudai lygiomis dalimis, t. y. po 50 Eur kiekvienam išieškotojui.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei vykdomąją bylą Nr. 0004/22/001538.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.