Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai Z. A., jos gynėjams advokatams Tomui Leščinskui, Simonai Balčauskaitei, Osvaldui Martinkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragės r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pensininkė, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. A. 2018 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, surašė bei 2018 m. birželio 11 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, kuriame užgauliu ir žeminančiu pobūdžiu pateikė teiginius: „Čia D. ir gyveno, o ne su komskine „sekretore“ - jos pavainikiui užginčijo tėvystę. Besmegeniai nusikaltėliai teisėjai rėmėsi rašliava, kurią parašė Anglijoje Peterborough mieste“; „Degradų teisėsauga, išgamų besmegenių, nusikaltėlių tyrėjų, teisėjų, prokurorų“; „Komskinė kalbėjo, kad mama negaus, nes D. girtas buvo, tai štai degredų, išgamų, nerandu žodžių nuo policijos iki degredų aukščiausių pareigūnų - „tyrėjų“, „teisėjų“, „prokurorų“; „LAT teisėja, padariusi nusikaltimą teisingumui, mažam vaikui, kuris turi žinoti savo kilmės šaknis J. S. - Grybauskaitės paskirta K.T. teisėja.“ Taip šiais teiginiais, viešai raštu užgauliai pažemino, jos skundus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00238-14 bei civilinę bylą pagal jos ieškinį atsakovei D. L. dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjusius, teisingumą vykdančius teismus ir teisėjus.

Kaltinamoji Z. A. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad negalima ištraukti žodžių iš konteksto. Ji parašė visą laišką. Buvo tik išrinkti žodžiai iš konteksto. Ar ką nors įžeidė nežino. Rašė kabutėse būdvardžius. Niekada nieko neįžeidė. Laišką rašė dėl sūnaus žmogžudystės. Sūnus dirbo užsienyje. Jis buvo atbuline data apdraustas ir tada jį pagrobė iš namų ir buvo nuvežtas į Pakalnės k. ir buvo kankinamas. Nuo sužalojimų sūnus mirė. Laišką rašė po sūnaus mirties. Rašė, kad išaiškinti žmogžudystę. Laiškas parašytas jos rašysena. Tuo metu dar pergyveno dėl sūnaus ir vis dar ieško tiesos dėl sūnaus. Turi dar vieną sūnų. Teisėjos J. S. nepažįsta. Tie žodžiai buvo panaudoti iš skausmo ir iš nevilties. Skundus dar ir dabar rašo bet tokių žodžių nevartoja.

Kaltinamoji kai jai buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 straipsnyje, kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus (b. 1. 108-110).

Liudytoja J. S. parodė, kad nuo 2007 m. iki 2012 m. ji dirbo Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke. Z. A. nepažįsta, apie rašytą skundą sužinojo apklausos metu. Jos, J. S., asmeniškai neįžeidė skunde nurodyti teiginiai apie ją, tačiau teismo reputaciją ir teisėjo reputaciją skunde nurodyti teiginiai menkina ir žemina, skleidžia klaidingą žeminančią ir įžeidžiančią informaciją Teismo institucijai. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. 1. 41-42).

2018-10-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras S. M. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00179-18 pagal BK 232 str., dėl to, kad Z. A. viešai raštu užgauliai pažeminimo teismus bei teisėjus dėl jų veiklos (b. 1. 1-2). Nuo 2018-10-12 ikiteisminį tyrimą atliko Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK (b. 1. 6-9).

Iš daiktų apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrėtas skundas iš 14 lapų. Skundas adresuotas Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministrui E. J. ir ministerijoje gautas 2018-06-11. Skundo autoriumi pasirašiusi Z. A., gyv. (duomenys neskelbtini). Skundas įvardytas „Dėl įvykdytos žmogžudystės“'. Skundo 5 lape yra parašyta „Besmegeniai nusikaltėliai teisėjai rėmėsi rašliava, kurią parašė Anglijoje Peterborough mieste, privalėjo išreikalauti iš UAB „EDONUM“. Skundo 7 lape yra parašyta „Degredų teisėsauga, išgamų besmegenių, nusikaltėlių tyrėjų, teisėjų, prokurorų“. 8 skundo lape parašyta „Komskinė kalbėjo, kad mama negaus, nes Donatas girtas buvo, tai štai degredų išgamų, nerandu, žodžiu nuo policijos iki degredų aukščiausių pareigūnų - tyrėjų „teisėjų“, „prokurorų“. Skundo 14 lape parašyta „LAT - teisėja padariusi nusikaltimą teisingumui, mažam vaikui, kuris turi žinoti savo kilmės šaknis J. S. - Grybauskaitės paskirta K.T.“

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal BK 232 straipsnį už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia.

Kaltinamoji Z. A. faktines įvykio aplinkybes dėl to, kad parašė skundą ir jį pateikė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, pripažino, tačiau jos manymu kaltinime nurodyti teiginiai ir frazės yra ištrauktos iš konteksto, be to tai jos nuomonė, o taip pasielgė dėl to, kad labai išgyveno dėl sūnaus mirties. Nurodė, kad jai nebūdinga vartoti tokius išsireiškimus, ar ką nors įžeidė savo skundu, nežino. Ir dabar rašo skundus, tačiau užgaulių frazių nenaudoja.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismo, teisėjo užgaulus pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014, 2K-573-976/2015). Nagrinėjamoje byloje skundas buvo pateiktas valstybės institucijai – Teisingumo ministerijai. Skundo išsireiškimus „Degradų teisėsauga, išgamų besmegenių, nusikaltėlių tyrėjų, teisėjų, prokurorų“, „LAT teisėja, padariusi nusikaltimą teisingumui“ ir kt., šios valstybės institucijos atstovai suvokė kaip teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą, dėl ko skundas buvo perduotas spręsti klausimui dėl baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamoji teigia, kad tai yra pateikta tik jos nuomonė, ištraukta iš konteksto. Kaltinime nurodyti skundo teiginiai yra neabejotinai užgaulūs, žeminantys, nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės tiek tiesiogine prasme, tiek ir surašyto skundo turinio kontekste. Teiginių prasmė vienareikšmiškai suprantami kiekvienam su šiais teiginiais susipažinusiam asmeniui kaip žeminanti teismus, teisėjus, jų reputaciją, garbę, orumą bei diskredituojantys visą teisingumo sistemą. Taigi, vertinant nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis esama teismų praktika, konstatuotina, kad kaltinamoji raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ir teisėją dėl jų veiklos ir dėl skundo pateikimo valstybės institucijai šie jos veiksmai tapo vieši.

Privalomas šios nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia. Kaltinamoji pateikdama skundą Teisingumo ministerijai sąmoningai, suvokdama ir neabejotinai suprasdama, kad skunde jos nurodyti užgaulūs ir žeminantys teiginiai taps žinomi, skundą nagrinėsiantiems asmenims, to siekė, todėl tokie jos veiksmai laikytini padaryti tiesiogine tyčia.

Dėl veikos mažareikšmiškumo

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013).

Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus dėl jų veiklos. Sprendžiant dėl veikos pripažinimo mažareikšme teismas atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, jos amžių, sveikatos būklę, skundo surašymo aplinkybes. Kaltinamoji skundą parašė įtakota jos blogos gyvenimiškos situacijos metu (išgyveno dėl sūnaus mirties, jo mirties tyrimo aplinkybių). Nuo veikos praėjo daugiau kaip trys metai, kaltinamoji naujų nusikalstamų veikų nepadarė, atsižvelgiant į liudytojos J. S. poziciją, kad dėl šio skundo ji asmeniškai neįsižeidė ir vertinant tai, kad kaltinamosios skundo teiginiai nebuvo prieinami dideliam ir neapibrėžtam asmenų ratui, dėl ko nagrinėjamos veikos pavojingumas nėra didelis ir tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąją už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu yra pagrindas kaltinamosios padarytą veiką pripažinti mažareikšme, kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Z. A. padariusią nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.