- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-257-417/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00178-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,
asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl mažareikšmiškumo, Z. A. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Z. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-07-23 nuosprendžio, kuriuo Z. A., padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jai nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Z. A. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jai nutraukta dėl to, kad 2018 m. birželio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje surašė ir 2018-06-11 pateikė skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, jame užgauliu ir žeminančiu tonu pateikė teiginius: „Čia D. ir gyveno, o ne su komskine „sekretore“ – jos pavainikiui užginčijo tėvystę. Besmegeniai nusikaltėliai teisėjai rėmėsi rašliava, kurią parašė Anglijoje Peterborough mieste“; „Degradų teisėsauga, išgamų besmegenių, nusikaltėlių tyrėjų, teisėjų, prokurorų“; „Komskinė kalbėjo, kad mama negaus, nes D. girtas buvo, tai štai degredų, išgamų, nerandu žodžių nuo policijos iki degredų aukščiausių pareigūnų – „tyrėjų“, „teisėjų“, „prokurorų“; „(duomenys neskelbtini), padariusi nusikaltimą teisingumui, mažam vaikui, kuris turi žinoti savo kilmės šaknis J. S.-G. paskirta (duomenys neskelbtini)“. Taip šiais teiginiais viešai raštu užgauliai pažemino jos skundus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00238-14 ir civilinę bylą pagal jos ieškinį atsakovei D. L. dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjusius ir teisingumą vykdančius teismus ir teisėjus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Z. A. (toliau – ir apeliantė) su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-07-23 nuosprendžiu nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties. Skunde apeliantė nurodo, kad kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta, mano, kad jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su apeliantės sūnaus mirtimi, apeliantė pateikia dėl šių aplinkybių savo vertinimą. Apeliantės manymu, kaltinamajame akte nurodytas teiginys „(duomenys neskelbtini), padariusi nusikaltimą teisingumui, mažam vaikui, kuris turi teisę žinoti savo kilmės šaknis, J. S. G. paskirta (duomenys neskelbtini)“ nėra įžeidžiantis. Apeliantės vertinimu, šis sakinys yra tik jos nuomonė, išreikštas nesutikimas su priimtais teismų sprendimais, susijusiais su tėvystės nuginčijimo byla. Apeliantė teigia, kad kreipdamasi į teisingumo ministrą su skundu ji nieko neįžeidė, tiesiog ieškojo teisingumo ir realizavo savo saviraiškos teisę, išreiškė savo nuomonę ir kritiką neteisingus sprendimus priėmusiems teismams. Apeliantė prašo atsižvelgti į tai, kad ji yra sūnaus netekusi motina, siekianti, kad būtų teisingai ištirtos visos jos sūnaus žūties aplinkybės ir atsakyta į visus klausimus. Apeliantė mano, kad ji viešai nieko neįžeidė, tik kreipėsi pagalbos į teisingumo ministrą, kuris, apeliantės vertinimu, privalėjo apeliantei padėti surasti tiesą, todėl, apeliantės nuomone, jos kreipimasis negali būti laikomas viešu.
3. Teismo posėdyje apeliantės gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nurodė, kad nenustatyta apeliantės tyčia, kuri yra būtinasis apeliantei inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis, apeliantė išreiškė tik savo nuomonę. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
4. Klaipėdos apygardos teisme 2021-11-15 gautas apeliantės raštas, kuriame apeliantė nurodo, kad negali atvykti, dar kartą išdėsto nesutikimą, kad jos veiksmuose yra BK 232 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
6. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, t. y. kad ji parašė teiginius, kurie buvo įvertinti kaip atitinkantys nusikalstamos veikos, numatytos 232 straipsnyje, objektyviuosius sudėties požymius, tačiau nesutinka su tokiu jų vertinimu.
7. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 232 straipsnio redakcija numatė atsakomybę tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Kaip teisingai pažymėjo baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia.
8. Minėta, apeliantė nagrinėjamu atveju neginčija objektyviųjų jai inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, pripažįsta nustatytas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija, nesant ginčo dėl šių aplinkybių, plačiau dėl jų nepasisako.
9. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė, Teisingumo ministerijai 2018-06-11 pateiktame skunde išdėsčiusi teiginius: „Čia D. ir gyveno, o ne su komskine „sekretore“ – jos pavainikiui užginčijo tėvystę. Besmegeniai nusikaltėliai teisėjai rėmėsi rašliava, kurią parašė Anglijoje Peterborough mieste“; „Degradų teisėsauga, išgamų besmegenių, nusikaltėlių tyrėjų, teisėjų, prokurorų“; „Komskinė kalbėjo, kad mama negaus, nes D. girtas buvo, tai štai degredų, išgamų, nerandu žodžių nuo policijos iki degredų aukščiausių pareigūnų – „tyrėjų“, „teisėjų“, „prokurorų“; „(duomenys neskelbtini), padariusi nusikaltimą teisingumui, mažam vaikui, kuris turi žinoti savo kilmės šaknis J. S.-G. paskirta (duomenys neskelbtini)“, suvokė, kad ši informacija neatitinka tikrovės. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad tokie jos teiginiai turi būti vertinami kaip jos nuomonė, tačiau teisėjų kolegija, nepaneigdama fakto, kad teismai, kaip ir kitos valstybės institucijos, neturi imuniteto kritikai ir jų darbo stebėjimui, atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad yra aiškus skirtumas tarp nuomonės, kritikos reiškimo ir įžeidimo. Šioje byloje apeliantė, suprasdama, kad jos teiginiai (pvz., nusikaltėliai tyrėjai, teisėjai, prokurorai; (duomenys neskelbtini), padariusi nusikaltimą teisingumui <...>, J. S.; besmegeniai nusikaltėliai teisėjai ir kt.) akivaizdžiai neatitinka tiesos, neabejotinai pavartojo įžeidžiančius žodžius Teisingumo ministerijai adresuotame skunde. Viso skundo tonas yra aiškiai menkinantis, žeminantis ir užgaulus.
10. Iš BK 232 straipsnio formuluotės matyti, kad įstatyme įtvirtintas absoliutus draudimas reikšti nepagarbą teismui ar teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumą. Apeliantė Teisingumo ministerijai adresuotame skunde nesuformulavo jokių konkrečių reikalavimų, ji tiesiog išreiškė savo pyktį ir frustraciją sąmoningai vartodama absoliučiai tikrovės neatitinkančius teiginius, minėta, aiškiai menkinančius, žeminančius ir užgaulius žodžius. Taigi darytina išvada, kad ji, nurodydama melagingą, teismus ir teisėjus žeminančią informaciją, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė žeminantį, melagingą šios informacijos pobūdį ir norėjo tokią informaciją pateikti. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantės veiksmai reiškė jos nuomonę ir dėl to nevertintini kaip žeminantys asmens garbę ir orumą. Kasacinis teismas, atribodamas informaciją (duomenis, faktus) nuo nuomonės, savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad duomenims, faktams taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė – tai kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į juos; nuomonei būdingas subjektyvumas, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais. Apeliantė Teisingumo ministerijai adresuotame skunde išdėstytą informaciją akivaizdžiai suvokė kaip turinčią atitinkamas savybes (neatitiktį tikrovei, niekinantį ar žeminantį pobūdį) ir norėjo paskleisti būtent tokią informaciją, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė veikė tiesiogine tyčia, t. y. ne, kaip ji nurodo, pareiškė savo nuomonę, o sąmoningai pateikė Teisingumo ministerijai tikrovės neatitinkančią informaciją, sąmoningai siekė sumenkinti, pažeminti teismus ir teisėjus, sąmoningai pasirinko ypač užgaulų skundo toną.
11. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-07-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Z. A. apeliacinis skundas atmetamas ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-07-23 nuosprendis paliekamas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Z. A. apeliacinį skundą atmesti.