- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-1354-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17785-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- Asociacijos „Raudonupio bendruomenė“
- Atsakovas
- UAB „BaltCapital“, UAB „Arbeka“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) UAB „Abersta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. kovo 3 d. ir 2016 m. kovo 21 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo Asociacijos „Raudonupio bendruomenė“ ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo bei neteisėtų veiksmų nutraukimo atsakovams UAB „BaltCapital“ ir UAB „Arbeka“ (šiuo metu bankrutuojantys), tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo Asociacijos „Raudonupio bendruomenė“ ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo bei neteisėtų veiksmų nutraukimo atsakovams BUAB „BaltCapital“ ir BUAB „Arbeka“, atstovaujamiems bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti atsakovui UAB „Abersta“ nuosavybės teise priklausantį pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti, naudoti ir valdyti šį turtą, taip pat atlikti bet kokius šio pastato statybos darbus iki tol, kol nebus išspręstas ginčas civilinėje byloje; 2) atlikti įrašus Nekilnojamojo turto registre bei Turto arešto aktų registre apie atsakovo UAB „Abersta“ areštuojamo turto - pastato-dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), apribojimus; 3) uždrausti atsakovui UAB „Abersta“ parduoti ar kita forma perleisti ar kitaip apsunkinti savo nuosavybės teises į pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatą-dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tokiomis aplinkybėmis:
2.1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas dar 2012-12-14 nutartimi taikęs laikinąsias apsaugos priemones pripažino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Nurodė, jog dėl ieškovui nežinomų priežasčių laikinosios apsaugos priemonės buvo išregistruotos iš turto arešto aktų registro;
Motyvuojamoji dalis
2.2. bylos nagrinėjimo laikotarpiu pateikė pakankamai rašytinių įrodymų ieškinio reikalavimams pagrįsti;
Žemesnės instancijos teismas
2.3. ginčijami pastatai, bylos nagrinėjimo metu buvo perleisti UAB „Abersta“, tokiu būdu apsunkinant bylos nagrinėjimą bei galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi, kurios rezoliucinėje dalyje padaryti rašymo apsirikimai ištaisyti 2016 m. kovo 3 d. ir 2016 m. kovo 21 d. nutartimis, ieškovo Asociacijos „Raudonupio bendruomenė“ prašymą tenkino, taikydamas prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nurodė, jog laikinąsias apsaugos priemones taikė sutikdamas su ieškovo prašyme nurodytais argumentais ir atsižvelgdamas į ieškovo reiškiamus ieškinio reikalavimus, bei į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ginčo pastatai, kurių statybos teisėtumas yra ginčijamas, buvo perleisti UAB „Abersta“.
5. Teismas pažymėjo, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra laikinos, bus efektyviau užtikrintas ieškovo teisių gynimo būdas, o atsakovams toliau vykdant savavališkai pastatytų statinių pardavimą tretiesiems asmenims, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba ir viso taps neįmanomas, kadangi dėl pardavimo procesų nuosavybės teises į savavališkai pastatytus pastatus įgis tretieji asmenys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovas UAB „Abersta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. kovo 3 ir 2016 m. kovo 21 d. nutartis ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:
6.1. teismas neinformavo atsakovo apie priimtus procesinius dokumentus iki 2016-03-24, nors atsakovu UAB „Abersta“ civilinėje byloje buvo įtraukta dar 2016-02-10;
6.2. mano, jog 2014-02-13 patikslintas ieškinys (ieškinio dalykas ir pagrindas) prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Pažymi, jo pačiame 2014-02-13 patikslinto ieškinio pavadinime aiškiai nurodytas ieškinio atmetimo pagrindas, o nors ieškovą atstovauja profesionalūs teisininkai, ieškinys yra parengtas galimai tinkamos juridinės kvalifikacijos neturinčio subjekto. Be to, dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo prieštaravimo teisės aktų nuostatoms atsiliepimuose į patikslintą ieškinį pasisakė ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir atsakovai UAB „Baltcapital“ ir UAB „Arbeka“;
6.3. patikslintame ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, be to, išnyko reikalavimo pagrindas, kadangi pastatų statybos darbų užbaigimo faktai yra įregistruoti viešajame registre;
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Vilniaus apylinkės teismas skundžiamas nutartis priėmė neturėdamas civilinės bylos, o laikinosios apsaugos priemonės taikytos nežinant ieškinio reikalavimų. Mano, jog priimant skundžiamas nutartis neatsižvelgta į pačios bylos esmę bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį;
6.5. skundžiamomis nutartimis teismas viršijo ieškinio reikalavimo apimtį. Nurodo, jog ieškinyje nekeliamas reikalavimas nugriauti pastatus, nors tuo tarpu skundžiamoje 2016-03-03 nutartyje nurodyta, jog neteisingai nurodyti prašomų nugriauti pastatų unikalūs numeriai;
6.6. pirmosios instancijos teismas be pagrindo apribojo visas be išimties nuosavybės teisę sudarančias teises, tokiu būdu faktiškai apribodamas visą atsakovo UAB „Abersta“ veiklą;
6.7. civilinė byla, kurioje priimtos skundžiamos nutartys, turėtų būti nutraukta, kadangi ji iškelta pagal ieškinį, pareikštą subjekto, neturinčio teisių reikšti ieškinyje nurodytų reikalavimų. Pažymi, jog civilinę bylą iškėlė teisės ginti viešąjį interesą neturintis juridinis asmuo, siekiantis ginti fizinių asmenų, neįtrauktų į bylą, interesus.
7. Atsakovų BUAB „Arbeka“ ir BUAB „Baltcapital“ atstovas bankroto administratorius UAB „TOP CONSULT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 2016-02-10, 2016-03-03 ir 2016-03-21 nutartis panaikinti ir priteisti iš ieškovo lygiomis dalimis atsakovų naudai patirtas išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės pritaria apelianto atskirajame skunde nurodytiems argumentams.
8. Ieškovas Asociacija „Raudonupio bendruomenė“ atsiliepime prašo apeliacinės instancijos teismo UAB „Abersta“ atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nepakeistas. Nurodo tokius atskirojo skundo argumentus:
8.1. ginčo pastatai, anksčiau priklausę atsakovams UAB „BaltCapital“ ir UAB „Arbeka“, 2015-08-21 turto varžytynių akto pagrindu buvo perleisti UAB „Abersta“, dėl ko įvyko procesinis teisių perėmimas, ir atsakovas UAB „Abersta“ perėmė ankstesnių ginčo pastatų savininkų teises ta apimtimi, kuria buvo pareikšti reikalavimai buvusiems ginčo pastatų savininkams. Mano, jog visi nagrinėjamoje byloje atlikti procesiniai veiksmai iki atsakovas UAB „Abersta“ perėmė ankstesnių ginčo pastatų savininkų teises, yra privalomi ir naujajam atsakovui;
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pripažinęs 2012-12-14 nutartimi civilinėje byloje NR. 2-21527-803/2012, minėta nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013-04-11 nutartimi, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai;
8.3. mano, jog yra visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymi, jog minėtą aplinkybę pagrindžia vien bankroto administratoriaus veiksmai, kadangi neinformavęs teismo ir kitų proceso dalyvių bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl visų turto areštų panaikinimo, dėl ko pastatai buvo perleisti atsakovui UAB „Abersta“;
8.4. atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu, ginčo pastatų įregistravimu nekilnojamojo turto registre, bei ieškovo reikalavimo teisė sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą nevertinami, kadangi jie susiję su bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą.
10. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartis, įrodinėja nepagrįstus ieškinio reikalavimus bei be pagrindo priimtą 2014-02-13 patikslintą ieškinį, kuriame nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o ieškinio reikalavimo pagrindas yra išnykęs.
11. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).
12. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo ne kartą išaiškinta, kad ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010 ir kt.).
13. Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje teismas, atskirai neaptardamas ieškinio preliminarus pagrįstumo, vertino antrosios sąlygos (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui) egzistavimą, leidžia apeliacinės instancijos teismui tikėtinai teigti, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė prima facie pagrįstu, nes pirmos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) nebuvimas jau pats savaime leidžia teismui netaikyti ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, kadangi nesant ieškinio patenkinimo galimybės, nėra ir ieškovui palankaus sprendimo priėmimo galimybės bei atitinkamai tokio sprendimo neįvykdymo rizikos.
14. Pažymėtina, jog apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo teise reikšti ieškinį, su patikslinto ieškinio priėmimu, atskirajame skunde nurodytos faktinės aplinkybės bei aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimo pagrindo nebuvimas, šiame bylos proceso etape teisiškai nereikšmingi, jie bus išnagrinėti bei įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
15. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių ir aplinkybė, susijusi su apelianto informavimu (neinformavimu) apie atliktus procesinius veiksmus civilinėje byloje. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, vertintinas tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, o procedūriniai klausimai nėra teisiškai reikšmingi. Be to, pažymėtina, jog apeliantas pasinaudojo apeliacijos teise, jo atskirasis skundas buvo priimtas, todėl vertintina, jog apelianto teisė į apeliaciją dėl galimų procedūrinių pažeidimų pažeista nebuvo.
16. Vertintina, jog pirmosios instancijos teismo nutarčių pagrįstumui teisinės reikšmės neturi ir ieškovo argumentas, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribota apelianto veikla. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės visada sukelia atitinkamus nepatogumus asmeniui, kuriam jos taikomos. Kita vertus, laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik ginčo objektams – pastatams, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), o duomenų apie tai, kad laikinosios apsaugos priemonės skundžiamomis nutartimis taikytos kitam apelianto turtui nėra (CPK 178 straipsnis), todėl vertintina, jog apeliantas nepatiria neproporcingai didelių suvaržymų, o taikyti suvaržymai nepažeidžia ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso teisės principų, bei nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Taigi vertintina, jog apeliantas atskirajame skunde neįrodė, jog laikinosios apsaugos priemonės apribojo visą apelianto veiklą (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tuo atveju, jeigu apeliantas dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patirtų nuostolių, jis turi teisę ieškinio netenkinimo atveju kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti nuostolius.
17. Įrodymų, paneigiančių egzistuojančią grėsmę, kad sprendimo įvykdymas nepasunkės ir nepasidarys neįmanomas, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su ieškovo argumentu, jog grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia minėtų statinių perleidimas atsakovui UAB „Abersta“ bei tikimybė, jog ginčo pastatai gali būti perleisti tretiesiems asmenims. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28¹ straipsnį panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą, įpareigotas pašalinti statybos padarinius gali būti ne tik statytojas, bet ir įstatyme numatytais atvejais statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas. Taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis ieškovo prašymo motyvais bei bylos aplinkybėmis konstatavo grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
18. Kadangi konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimta pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo 2016-03-03 ir 2016-03-21 nutarčių dėl klaidų ištaisymo pagrįstumo. Juolab kad apeliantas atskirų motyvų dėl minėtų nutarčių nenurodo.
19. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
20. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai išsprendė ieškovo prašymą ir pagrįstai, nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstų teismo nutarčių, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiamos nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. kovo 3 d. ir 2016 m. kovo 21 d. nutartis nepakeistas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.