- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-905-210/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09544-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-685-772/2015 pagal pareiškėjo V. Š. prašymą dėl vykdymo išlaidų mokėjimo išdėstymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. Š. pateiktu teismui prašymu prašė išdėstyti antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų sumokėjimą dalimis, kiekvieną mėnesį sumokant po 45 Eur sumą ir nutraukti priverstinio vykdymo priemones. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl turi mokėti antstolei vykdymo išlaidas, nes sprendimą jis pats vykdė geranoriškai. Nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki, nes turi skolinių įsipareigojimų.
Antstolė V. Š. nurodė, kad sprendimas yra įvykdytas, liko nesumokėtos tik vykdymo išlaidos. Antstolė vykdomojoje byloje nereikalauja sumokėti iškart visų vykdymo išlaidų, o atskaito jas dalimis. Vykdomojoje byloje išieškant nesumokėtas vykdymo išlaidas nepažeidžia skolininko interesų, patvarkymas į darbovietę išsiųstas įpareigojant V. Š. darbovietę daryti įstatyme nustatymo dydžio išskaitas iš jo darbo užmokesčio. Jokios kitos priverstinio vykdymo priemonės pareiškėjo atžvilgiu nėra taikomos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjo V. Š. prašymo netenkino.
Nagrinėdamas prašymą dėl vykdymo išlaidų išdėstymo ir antstolių veiksmų bei vertindamas jų teisėtumą, teismas vertino, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Teismas akcentavo, kad antstoliui priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, turėjo įvykti skolininko atžvilgiu vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko procedūra. Teismas rėmėsi CPK 611 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, o 2 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.
CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką, tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sprendimas jau yra įvykdytas, o vykdomųjų išlaidų išdėstymo įstatymas nenumato.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą ir išdėstyti vykdymo išlaidų antstolės V. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/00583 mokėjimą po 45,00 Eur kas mėnesį, bei nutraukti priverstinio vykdymo priemones.
Apeliantas įsitikinęs, kad sprendimą vykdė gera valia, nevengė jo vykdyti ir įvykdė jį be antstolės pastangų. Priešingai, antstolės vykdymo veiksmai tik trukdė vykdyti sprendimą, nepaisant to, antstolė priskaičiavo 1513,55 Eur (kas atitinka 5226,00 Lt) vykdymo išlaidų, įskaitant 1229,15 Eur (kas atitinka 4244,00 Lt) atlygio antstoliui. Vis tik apeliacinės instancijos teismas nutarė pakeisti vykdomoje byloje Nr. 0071/14/00583 2014-04-10 vykdymo išlaidų apskaičiavime nustatytą atlygį antstolei, jį sumažindamas iki 579,24 Eur (kas atitinka 2 000,00 Lt), tačiau antstolė nuo šios sumos dar paskaičiavo vykdymo išlaidas. Apeliantas nurodo, kad prašė antstolės leisti vykdymo išlaidas mokėti dalimis gera valia, bet jo prašymo netenkino. Apeliantas teigia, kad antstolė vadovaujasi asmeniniais principais ir savanaudiškumu, o teismo sprendimas yra teisingo, o ne formalaus, sprendimo priėmimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atkreipia dėmesį į tai, kad vykdymo išlaidų ir jų dydžio pagrįstumo ir teisėtumo klausimas jau buvo nagrinėtas, dėl jų priimti tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimai, kurie yra įsiteisėję, todėl apeliantas atskiruoju skundu nepagrįstai abejoja dėl jų dydžio. Šiuo atveju, teismo sprendimas yra įvykdytas, liko nesumokėtos vykdymo išlaidos, o teismui nesuteikta teisė išdėstyti vykdymo išlaidų mokėjimą. Vykdomojoje byloje išieškant nesumokėtas vykdymo išlaidas, skolininko interesai nepažeisti, patvarkymas į darbovietę išsiųstas įpareigojant V. Š. darbovietę daryti įstatyme nustatymo dydžio išskaitas iš jo darbo užmokesčio, jokios kitos priverstinio vykdymo priemonės nebuvo taikytos. Skolininkas nei kartu su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, nei su atskirtuoju skundu nepateikė teismui jokių duomenų apie sunkią savo finansinę padėtį, nenurodė priežasčių, kodėl jam turėtų būtų taikomi kitokie standartai nei visiems skolininkams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo V. Š. prašymą išdėstyti antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų sumokėjimą dalimis bei nutraukti priverstinio vykdymo priemones, laikytina pagrįsta ir teisėta.
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad vykdymo išlaidų ir jų dydžio pagrįstumo ir teisėtumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su vykdymo išlaidų pagrįstumu, nepasisako, nes nurodyti klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl vykdymo išlaidų išdėstymo, akcentavo, kad teismo sprendimas jau yra įvykdytas, o vykdomųjų išlaidų išdėstymo CPK 284 straipsnis nenumato. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka visiškai.
Pažymėtina tai, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tačiau nagrinėjamu atveju 2014 m. vasario 20 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimas yra įvykdytas, o apeliantas prašo išdėstyti iki 579,24 Eur (kas atitinka2000 Lt) sumažintas vykdymo išlaidas antstolei. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto prašymą dėl atlygio antstoliui išdėstymo, neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti jo CPK 284 straipsnio 1 dalies kontekste. Įvykdžius teismo sprendimą ir nesumokėjus vykdymo išlaidų antstoliui, įstatymų leidėjas nesuteikia teisės teismui spręsti vykdymo išlaidų išdėstymo klausimą. Todėl visiškai teisėta ir pagrįsta laikytina prašymą nagrinėjusio teismo išvada, kad vykdomųjų išlaidų išdėstymo CPK 284 straipsnis nenumato.
Nors apeliantas teigia, kad antstolė netenkino jo prašymo leisti vykdymo išlaidas mokėti dalimis gera valia, tačiau apeliantas tokio antstolės atsisakymo įstatymo numatyta tvarka neskundė. Todėl šiuo atveju visiškai nepagrįstai apeliantas apeliuoja į antstolės principingumą. Apeliacinės instancijos nuomone, šiuo atveju vykdomojoje byloje išieškant nesumokėtas vykdymo išlaidas, apelianto interesai nėra pažeidžiami, nes antstolė nereikalauja iškarto sumokėti visų vykdymo išlaidų, o atskaito jas dalimi. Akcentuotina ir tai, kad patvarkymas į skolininko darbovietę išsiųstas įpareigojant daryti įstatyme nustatymo dydžio išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio, jokios kitos priverstinio vykdymo priemonės nėra taikytos. Apeliantas prašymą dėl vykdymo išlaidų išdėstymo iš esmės motyvuoja sunkia finansine padėtimi, tačiau nei kartu su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, nei su atskiruoju skundu, tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Priešingai, byloje esantys mokėjimai patvirtina, kad apelianto sutuoktinė papildomai dengia vykdymo išlaidas antstolei už skolininką V. Š..
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.