- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- ATP-376-361/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00463-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Mindaugo Džermeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015-01-22 nutarimu A. J. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad 2014-10-10 8.08 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį žiedinėje sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 88 punkto reikalavimus, išvažiuodamas iš sankryžos neparodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalo.
Žemesnės instancijos teismas
A. J. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015-01-22 nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi A. J. skundą tenkino iš dalies, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015-01-22 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino įgaliotai institucijai iš naujo tirti.
Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas M. Džermeika nurodo, kad dėl A. J. pažeidimo 2014-10-20 Kelių policijos biure buvo gautas anoniminis skundas internetiniame tinklapyje www.epolicija.lt.. Asmens anoniminis skundas buvo išnagrinėtas vadovaujantis ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr.60-1945) 23 straipsnio 3 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-346 „Dėl pranešimų, policijai teikiamų elektroniniu būdu, duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių. Taisyklėse yra reglamentuotas anoniminių pareiškimų tyrimas, nustatyta, kad asmuo, norėdamas pateikti pranešimą policijai, gali jį pateikti anonimiškai, prisijungti prie e.policija portalo gali tiek prisiregistruodamas, tiek anonimiškai. Taisyklės yra parengtos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-04-29 įsakymu Nr. 5-V-218 „Dėl asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie vidaus reikalų ministerijos taisyklių patvirtinimo“. Šių taisyklių 38 punkte nustatyta, kad: „Sprendimai dėl išnagrinėtų skundų, kiti administraciniai veiksmai įforminami atsižvelgiant į administracinio veiksmo turinį.“ Todėl policijos pareigūnas, per www.e.policija.lt portalą gavęs anoniminį pranešimą, privalo jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. ATPK 256 straipsnyje nurodyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kurie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys gali būti nustatomi įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir vaizdo įrašą. Šiuo atveju iš administracinėje byloje anoniminio asmens pateikto įrašo yra galimybė pamatyti užfiksuotą teisės pažeidimą, galima aiškiai identifikuoti padarytą pažeidimą, automobilį, todėl policijos pareigūnas, priimdamas nutarimą, jokio objektyvaus pagrindo abejoti, kad įrašas gali būti suklastotas, neturėjo. Pranešimas apie teisės pažeidimą yra anoniminis ir nėra jokių objektyvių galimybių surinkti papildomų įrodymų, visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus jau yra išnaudotos.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas M. Džermeika prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. J. tvirtina, kad pažeidimo nepadarė. Siekdamas įrodyti savo nekaltumą, kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą su prašymu surasti ir apklausti asmenį, nuolat filmuojantį eismą Klaipėdos keliuose ir siuntinėjantį pakoreguotą medžiagą Kelių policijos biurui. Tačiau jokia informacija suteikta jam nebuvo. A. J. nuomone, tai dar kartą parodo Kelių policijos biuro darbuotojų abejingumą ir nenorą tirti įvykius iš esmės. Juk taip nesunku pagal IP kompiuterio adresus surasti asmenį, siunčiantį informaciją, ir jį apklausti dėl to, ar tikrai filmuota medžiaga tiksli ir nesuklastota, ar šis asmuo gali atsakyti už savo veiksmus, ar neturi psichinių sveikatos sutrikimų. Į Klaipėdos VPK Kelių policijos biurą buvo kreiptasi daugybę kartų. 2014-11-21 nutarimą apskundė ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras 2014-12-11 nutarimu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014-11-21 nutarimą Nr. 30N-21997734-14, kuriuo jam buvo paskirta 100 litų bauda, panaikino ir grąžino bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tirti iš naujo. 2014-12-30 vėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o vėliau, nesumokėjus 50 Lt baudos, 2015-01-22 nutarimu paskirta 28 Eur bauda. A. J. nurodo, kad, vadovaujantis ATPK 7 straipsniu, kuriame įtvirtintas teisėtumo principas, prašė Kelių policijos biuro pateikti papildomus teisėtus įrodymus, kuriais vadovaujantis buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas 2015-01-22 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-21997734-14, tačiau jokie patikrinti įrodymai pateikti nebuvo. 2014-11-21 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biure dalyvaudamas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime sužinojo, kad jo pažeidimas buvo tariamai užfiksuotas anoniminio informatoriaus vaizdo registratoriumi. A. J. pažeidimo nepripažįsta, teigia, kad vaizdo įraše užfiksuoto automobilio valstybiniai registracijos numeriai yra jo automobilio, o automobilis yra ne jo, suklastojant įrašą kompiuterinės įrangos pagalba, valstybiniai numeriai uždėti ant kito „Audi A6“ automobilio. Atsižvelgdamas į tai, Kelių policijos biuro prašo pateikti vaizdo registratoriaus, kuriuo užfiksuotas pažeidimas, patikros sertifikatus, pareigūno, kuris užfiksavo pažeidimą, duomenis (jei tai užfiksavo pareigūnas), vaizdo įrašo ekspertizės išvadą, kad įrašas nesuklastotas. A. J. teigimu, vertinant vaizdo registratorių naudojimo teisėtumą asmens duomenų apsaugos požiūriu, registratoriumi renkama informacija sudaro asmens duomenis. Asmens duomenų apsaugos reikalavimai yra griežti. Jų esmė galėtų būti nusakyta taip: rinkti tik tą informaciją, kurią būtina dėl svarbių apibrėžtų tikslų; saugoti informaciją tik tiek laiko, kiek būtina; surinktą informaciją naudoti tik tais tikslais, dėl kurių ji buvo renkama; garantuoti surinktos informacijos saugumą; užtikrinti, kad asmenys, apie kuriuos informacija renkama, žinotų apie tokios informacijos rinkimą ir galėtų pasinaudoti jiems garantuojamomis teisėmis (susipažinti su surinkta informacija, reikalauti informaciją ištaisyti ar sunaikinti ir kt.). Asmens duomenų apsaugos taisyklių privalo būti laikomasi ir naudojant vaizdo registratorius. Tam, kad vairuotojai galėtų vaizdo registratoriais tramdyti Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, patys nepažeisdami asmens duomenų apsaugos taisyklių, reikėtų keisti įstatymus. Kol įstatymai nepakeisti, vaizdo registratoriai galėtų būti naudojami tik tam, jog būtų surinkta informacija apie eismo įvykius, kuriuose dalyvauja patys registratorių naudotojai, tačiau be teisės registratoriais užfiksuotą informaciją skelbti internete ar kitokiu būdu šia informacija dalintis su kitais asmenimis, tame tarpe ir su Kelių policija ar kitomis institucijomis. A. J. nuomone, kažkoks asmuo, turėdamas nepaaiškinamų ketinimų, kompiuterinės technikos pagalba suklastodamas duomenis ir pateikdamas juos Kelių policijai kaip menamą pažeidimą, bando jį apšmeižti. Didelė tikimybė, kad šis asmuo gali turėti sveikatos sutrikimų ar priklausomybę tam tikroms narkotinėms medžiagoms ar alkoholiui. Tariamas pažeidimas įvykdytas 2014-10-10, o Kelių policijai pranešimas išsiųstas 2014-10-20, t. y. po 10 dienų. Per tokį laiką, jei jis buvo sekamas, buvo įmanoma jį nufilmuoti, jo įmonės automobilio numerius uždėti ant kito automobilio. Vokietijoje per metus pagaminama kelios dešimtys tūkstančių identiškų AUDI A6 automobilių, Klaipėdos mieste jų gali būti šimtai, todėl surasti panašų nesudėtinga. A. J. yra susirūpinęs savo asmeniniu ir įmonės darbuotojų, kitų klaipėdiečių saugumu ir neteisingu nuobaudų skyrimu. Kitose Europos sąjungos valstybėse teismuose taip pat priimami vaizdo registratorius draudžiantys sprendimai, nes masiškai pažeidžiamos asmens teisės, klastojami įrašai, apšmeižiami bei šantažuojami žmonės. Vaizdo registratorius yra draudžiama naudoti Austrijoje, Belgijoje, Danijoje ir Portugalijoje.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, A. J. prašo skundžiamą nutartį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-346 patvirtintų taisyklių „Dėl pranešimų, policijai teikiamų elektroniniu būdu, duomenų tvarkymo“ IV dalyje numatytas pranešimo apie padarytą teisės pažeidimą priėmimas, registravimas ir perdavimas nagrinėti. Šių taisyklių 17. punkte nurodyta, kad policijos departamento Viešosios policijos valdybos Operatyvaus valdymo ir apsaugos skyriaus (toliau – OVAS) pamainomis dirbantis pareigūnas arba teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) meniu pasirenka „ePolicija“, toliau – laukelį „Stebėjimas“ ir, susipažinęs su gautu pranešimu, vadovaudamasis Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850, priima vieną iš šių sprendimų: registruoti pranešimą PRĮR (Taisyklių 17.1. punktas); perduoti pranešimą į užduočių valdymo sistemą ar dokumentų registravimo posistemį (Taisyklių 17.2. punktas); neregistruoti pranešimo (Taisyklių 17.3. punktas).
Tai, kad asmuo, norėdamas pateikti pranešimą policijai, gali jį pateikti ir pateikia anonimiškai, nereiškia, kad pateiktas pranešimas neturi būti patikrintas, ir toks pranešimas savaime gali tapti kaip įrodymas administracinio teisės pažeidimo byloje, patvirtinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl galbūt padaryto pažeidimo. Bylos duomenimis nepaneigta, kad A. J. kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą su prašymu surasti ir apklausti asmenį, atsiuntusį vaizdo įrašą dėl neva padaryto pažeidimo, nes mano, kad jis ir jo įmonės darbuotojai gali būti neteisėtai sekami. Todėl apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvu, kad pateikti vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, tam, kad administracinio teisės pažeidimo byloje taptų įrodymais, turi būti patikrinti ir ATPK nustatyta tvarka. To policijos pareigūnai nepadarė, iš esmės jokio tyrimo neatliko. Todėl apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad anonimiškai atsiųsta vaizdo medžiaga negali būti laikoma patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei pagrįstai panaikino Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015-01-22 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino įgaliotai institucijai iš naujo tirti.
Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Mindaugo Džermeikos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.