- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- A-62-2461-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, 100 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, baudos skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – ir Tarnyba) buvo gautas pareiškėjos T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-605-106/2010 Klaipėdos apygardos teisme, ikiteisminiame tyrime dėl Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato administracinių teisės pažeidimų protokolų suklastojimo, prokurorės D. D. neteisėtų nutarimų ir kitų atliekamų veiksmų nuginčijimo. Su prašymu pareiškėja pateikė Klaipėdos apygardos teismo pranešimą apie bylos Nr. 1S-605-106/2010 nagrinėjimo vietą ir laiką bei nurodė, kad metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (toliau – ir Deklaracija) bei vaiko gimimo liudijimo kopija Tarnybai pateikta 2010 m. liepos 7 d. 2010 m. rugsėjo 22 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su pakartotiniu prašymu, prie kurio pridėjo Klaipėdos apygardos teismo pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tarnyba 2010 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3400 pareiškėjai nurodė, kad jos prašymas nebus nagrinėjamas bei pasiūlė per 14 dienų pateikti naują Deklaraciją, kurioje būtų pateikti išsamūs ir teisingi duomenys.
II.
Pareiškėja T. Ž. skundu (b. l. 5-9) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė:
įpareigoti atsakovą Tarnybą nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 proc. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje;priteisti iš atsakovų solidariai 100 000 Lt neturtinės žalos. Regreso teisę dėl priteistos žalos nukreipti į kaltą asmenį;priteisti iš atsakovų solidariai visas bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų pagrindu. Regreso teisę dėl priteistos žalos nukreipti į kaltą asmenį;priteisti iš atsakovų solidariai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Regreso teisę nukreipti į kaltą asmenį;už piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą ir pareiškėjos teisių pažeidimą Tarnybos direktoriui R. V. skirti baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad ji 2010 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu skirti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-605-106/2010. Tarnyba prašymo netenkino, prašė pateikti naują Deklaraciją, kurioje būtų nurodyti teisingi bei išsamūs duomenys. Pareiškėja nurodė, kad Tarnybos reikalavimas yra nepagrįstas, nes 2010 m. liepos 7 d. Tarnybai pateikta Deklaracija yra teisinga ir išsami. Deklaraciją pildė Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) deklarantas M. A., todėl joje visi nurodyti duomenys yra teisingi, tačiau Tarnyba tyčia delsė skirti jai advokatą baudžiamojoje byloje, tuo sąmoningai vilkindama teismo procesą. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad negali turėti kvalifikuoto advokato, kuris tinkamai ją atstovautų, todėl patiria sukrėtimą, nemigą, širdies priepuolius, galvos, skrandžio, plaučių ir kitų organų skausmus, depresiją ir kt. Dėl šių priežasčių pareiškėja prašė atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, taip pat atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą (b. l. 27-31) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Tarnyba nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-605-106/2010. Tarnyba 2010 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3400 pranešė pareiškėjai, kad jos prašymo nenagrinės, nes jos 2010 m. liepos 7 d. pateiktoje Deklaracijoje deklaruotos ne visos deklaruojamu laikotarpiu gautos pajamos ir pasiūlė per 14 dienų pateikti Tarnybai naują Deklaraciją, kurioje būtų nurodyti teisingi ir išsamūs duomenys apie turtą ir pajamas. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad surašant skundžiamą raštą, Tarnyba vadovavosi 2010 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos AVMI pateikta informacija apie tai, kad pareiškėja nėra deklaravusi visų deklaruojamu laikotarpiu gautų pajamų. Tarnyba pažymėjo, jog iš pareiškėjos iki šiol nėra gavusi visų dokumentų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje, nuo kurių gavimo skaičiuojamas trijų darbo dienų terminas sprendimui dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą priimti. Be to, Tarnyba nurodė, kad pareiškėjos prašyme nurodytos baudžiamosios bylos nėra, nes nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjos skundus. Dėl neturtinės žalos pareiškėjai atlyginimo Tarnyba nurodė, kad byloje nėra nei vienos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Tarnybą nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 proc. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija, išanalizavusi Įstatymo 4 straipsnio 2 punktą, 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnį, 13 straipsnio 1 punktą, 18 straipsnį ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir GTDĮ) 7 straipsnio 2 dalį bei byloje pateiktą medžiagą, nustatė, kad Tarnyba, spręsdama dėl pareiškėjos 2010 m. rugsėjo 17 d. prašymo bei 2010 m. rugsėjo 22 d. pakartotinio prašymo, vadovavosi Klaipėdos AVMI 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu (b. l. 49-50), kuris patvirtino, jog pareiškėjos 2010 m. liepos 2 d. Deklaracija užpildyta neteisingai, ir tai buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos teikiama informacija yra netiksli, nėra pateikti teisingi duomenys dėl sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimui. Todėl, kaip nustatė teisėjų kolegija, Tarnyba pagrįstai 2010 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3400 (b. l. 40) nurodė pareiškėjai, kad jos prašymas nebus nagrinėjamas ir pasiūlė per 14 dienų pateikti Tarnybai Deklaraciją su vietos mokesčių administratorius žyma, kurioje būtų nurodyti teisingi ir išsamūs duomenys apie turtą ir pajamas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teisinė situacija, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priėmusi asmens prašymą ir jo priedus motyvuotu ir įstatymo normomis pagrįstu raštu nurodo pareiškėjui pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį dokumentą (šiuo atveju – naują Deklaraciją) negali būti traktuojama kaip vilkinimas priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad Tarnyba informacijos ir dokumentų iš pareiškėjos reikalavo pagrįstai ir motyvuotai, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad Tarnyba vilkino antrinės teisinės pagalbos suteikimą pagal jos 2010 m. rugsėjo 17 d. bei 2010 m. rugsėjo 22 d. pateiktus prašymus yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėja neteikė Tarnybai patikslintos Deklaracijos, o tuo pačiu klausimu Tarnybai teikė pakartotinį prašymą (b. l. 38-40). Teisėjų kolegija konstatavo, jog, kadangi pareiškėja nevykdė Tarnybos reikalavimų, Tarnyba neturėjo galimybės tinkamai išspręsti pareiškėjos pateiktų prašymų.
Dėl neturtinės žalos priteisimo teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir CK) 6.245-6.250 ir 6.271 straipsniuose. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju pateiktame skunde apsiribojama neturtinės žalos dydžių įvardijimu, abstrakčiais teiginiais dėl žalos atsiradimo dėl tariamų Tarnybos vadovo neteisėtų veiksmų, nenurodant konkretaus skundo pagrindo ir aplinkybių bei nepateikiant įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo pagrindą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Tarnybos veiksmuose nenustatyta neteisėtumo elemento CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad nenustatė, jog dėl Tarnybos veiksmų ar neveikimo būtų atsiradusi neturtinė žala, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo šį reikalavimą kildinant net ir iš žalos atlyginimo instituto, nepagrįstas ir netenkintinas.
Dėl pareiškėjos reikalavimo už piktnaudžiavimą valstybės pareigūno teisėmis, tarnybine padėtimi ir tarnyba, sąmoningą atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą R. V. įstatymo nustatyta tvarka skirti baudą, teisėjų kolegija konstatavo, kad toks reikalavimas nepatenka į teismo kompetencijos ribas. Teismo teisė skirti baudas yra apibrėžta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84 straipsnyje ir tai yra susiję su procesinių normų ar teismo įpareigojimų vykstant procesui ignoravimu, tačiau teismui, net ir nustačius įstatymo pažeidimus, nėra suteikti įgalinimai taikyti pareiškėjos prašomas poveikio priemones.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėja neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą, kadangi jos skundas nebuvo patenkintas.
IV.
Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 89-94) nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti kitam pirmosios instancijos teismui, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir padarytą žalą.
Apeliantė, be pirmosios instancijos teisme pateiktų argumentų, papildomai nurodo, kad jokių pretenzijų dėl pateiktos Deklaracijos Klaipėdos AVMI jai nereiškė ir Deklaracijos nepanaikino, jokio patikslinimo niekada nereikalavo. Apeliantė pažymi, kad pajamų iš UAB „Liva“ negauna nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2010 m. birželio 30 d., jų nėra gavusi iki šiol. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos AVMI atsakymas tiesiogiai Tarnybai (b. l. 74) patvirtina, jog Deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi. Apeliantė nurodo, kad pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje, turi teisę visais atvejais gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, net neatsižvelgiant į turimą turtą ir gaunamas pajamas.
Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismui 2010 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą nukelti teismo posėdį į kitą dieną (b.1. 63), kadangi neturėjo atstovo ir kreipėsi dėl jo paskyrimo (b. l. 64, 65-69). Apeliantės teigimu, teisėjų kolegija neteisėtai ir šališkai pradėjo nagrinėti administracinę bylą iš esmės, apeliantei neturint atstovo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliantės teisę bylą vesti per advokatą bei teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Apeliantė pažymi, kad siekdama apginti savo teises į teisingą bylos nagrinėjimą teikė nušalinimą visai teisėjų kolegijai, bet teismas nenusišalino.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b. l. 99-100) su apeliantės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba, be pirmosios instancijos teisme pateiktų argumentų, papildomai nurodo, kad, remdamasi oficialia informacija, gauta iš Klaipėdos AVMI, apeliantės Deklaracijos nelaiko dokumentu, įrodančiu apeliantės teisę į antrinę teisinę pagalbą. Tačiau dėl nežinomų priežasčių apeliantė net nesiekė, kad į šios bylos nagrinėjimą Klaipėdos AVMI būtų įtraukta bent trečiuoju asmeniu.
Šalies argumentai
Tarnybos teigimu, apeliantė apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad byloje, kurioje ji prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, ji yra pripažinta nukentėjusiąją, ir kad jai antrinė teisinė pagalba priklauso Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies numatyta tvarka, kaip nukentėjusiajai dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo byloje, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimas sprendžiamas baudžiamojoje byloje, t. y. išimtine tvarka, nepriklausomai nuo jos turto ir padėties. Tarnyba su tokia apeliantės nuomone nesutinka ir nurodo, kad apeliantė klaidingai mano, jog teismui nagrinėjant skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jau yra iškelta baudžiamoji byla. Apeliantė tik mano prašanti antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, tačiau faktiškai ji prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant jos skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nesant pradėto ikiteisminio tyrimo, apeliantė neturi ir negali turėti nei nukentėjusiosios, nei įtariamosios, nei kaltinamosios procesinio statuso, suteikiančio asmeniui teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Be to, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 punktais, abejotina, ar pareiškėjos prašoma suteikti pagalba iš viso yra antrinė teisinė pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčas byloje tarp šalių yra kilęs dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėja skundu pirmosios instancijos teismo prašė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą įpareigoti nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 proc. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje, priteisti 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; už piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą ir pareiškėjos teisių pažeidimą prašo Tarnybos direktoriui R. V. skirti baudą..
Pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėja nevykdė pagrįsto Tarnybos prašymo pateikti patikslintą Deklaraciją, todėl Tarnyba priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą atsisakyti jai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų, kaip nepagrįstas atmestas ir pareiškėjos reikalavimas atlyginti jos patirtą neturtinę žalą bei kitus išvestinius reikalavimus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2234/2011), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.
Mokesčių administratorius turi teisę tikrinti pateiktos deklaracijos duomenis. VGTPĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatyta pareiškėjo, kuris prašo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, pareiga teikti valstybės garantuojamai pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Įstatymai nenustato mokesčių administratoriui ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pareigos ginčyti pareiškėjo pateiktą deklaraciją su neteisingais duomenimis apie pajamas. Konstatavus neteisingų duomenų pateikimo faktą, jis turi būti atitinkamai įvertintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimant sprendimą dėl asmens prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą. Iš bylos aplinkybių matyti, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (18.17) L2-6472 Tarnybai pateikė išvadą, kad deklaruojamu laikotarpiu deklaruotos ne visos pareiškėjos gautos pajamos (b. l. 49 – 50). Remdamasi šiuo raštu, Tarnyba pareiškėjos prašymo netenkino, ir 2010-09-22 raštu (b. l. 14) pasiūlė pareiškėjai nedelsiant pateikti Tarnybai naują Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingos teismo išvados apie jos sąmoningą tikrovės neatitinkančių duomenų Tarnybai pateikimą atmestinas kaip nepagrįstas. Pabrėžtina, jog Tarnyba, priimdama sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo, pagrįstai vadovavosi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. rugsėjo 6 d. rašte pateikta išvada apie ne visų pareiškėjos gautų pajamų deklaravimą. Tokia Tarnybos teisė numatyta ir VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalyje, pagal kurią ji gali iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Be to, pareiškėja 2010 m. birželio 17 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pildytoje deklaracijoje nenurodė informacijos apie jokius darbo santykius, todėl jau vien tai gali būti pagrindu spręsti apie jos sąmoningą nebendradarbiavimą su Tarnyba ir išsamios informacijos jai neteikimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jei paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši įstatymo nuostata taikytina ir šiuo atveju, kadangi Tarnyba dar iki 2010 m. rugsėjo 17 d. prašymo pateikimo buvo surinkusi informaciją apie pareiškėjos pajamas. Be to, neteisingos informacijos teikimas pažeidžia bendruosius teisės ir specialiuosius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principus, VGTPĮ 4 straipsnyje įtvirtintas pareiškėjų pareigas.
Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Tarnyba vilkino priimti sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo terminus nustato VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis. Ji įtvirtina, kad nesant galimybės priimti paminėtą sprendimą iš karto, jis priimamas per 3 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos. Tarp šių dokumentų patenka ir informacija, reikalinga nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą bei ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Teisė gauti šią informaciją Tarnybai numatyta VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalyje. Tarnyba, 2010 m. rugsėjo 17 d. gavusi pareiškėjos prašymą dėl teisinės pagalbos teikimo sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą priėmė 2010 m. rugsėjo 22 d., t. y. nepažeidusi VGTPĮ numatyto 3 darbo dienų termino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu ir pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginčijamo sprendimo priėmimas nebuvo vilkinamas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, baudžiamojoje byloje Nr. 1S-605-106/2010 Klaipėdos apygardos teisme, ikiteisminiame tyrime dėl Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato administracinių teisės pažeidimų protokolų suklastojimo, prokurorės D. D. neteisėtų nutarimų ir kitų atliekamų veiksmų nuginčijimo, netenkintinas. Nors apeliantė teigia, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba jai priklauso remiantis VGTPĮ 12 straipsnio nuostatomis, kolegija pažymi, kad aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje buvimą, Tarnybai teikdama prašymą turi įrodyti pati pareiškėja (VGTPĮ 13 str.). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų ir nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti jai 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai pažymėjo, jog netenkinamas ir pareiškėjos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, tuo tarpu pareiškėjos reikalavimai pripažinti nepagrįstais. Nesant pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo tenkinti ir jos reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos. Taip pat kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais dėl pareiškėjos reikalavimo už piktnaudžiavimą valstybės pareigūno teisėmis, tarnybine padėtimi ir tarnyba, sąmoningą atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą R. V. įstatymo nustatyta tvarka skirti baudą.
Nors apeliaciniame skunde T. Ž. nurodo, kad teismas, nestabdydamas bylos nagrinėjimo ir nagrinėdamas administracinę bylą be pareiškėjos advokato, pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą, kolegija vertina, kad šioje vietoje procesinių pažeidimų nenustatyta. Kaip matyti iš 2010 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžio protokolo (b. l. 115 – 122), nei pareiškėja, nei jos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėja pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai, taip pat T. Ž. prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kol sprendimą šiuo klausimu (teisėjų nušalinimo) priims Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ar ji pati (b. l. 62), taip pat pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi paskirtu teismo posėdžio metu jos atstovas J. S. dalyvauja kitame teismo posėdyje. Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija nutartimi T. Ž. pareiškimą dėl nušalinimo atmetė, byloje nėra duomenų, kad ši nutartis būtų apskųsta atskiruoju skundu. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja prašymą dėl posėdžio atidėjimo ir pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo šioje byloje pateikė 2010 m. lapkričio 17 d. (b. l. 62, 63), taigi teismo posėdžio dieną, tuo tarpu jai apie paskirtą posėdį pasirašytinai pranešta 2010 m. spalio 18 d. (b. l. 61), taigi likus beveik mėnesiui iki posėdžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso šalys turi pareigą savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ir galėjo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (ABTĮ 80 str. 1 d.).
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.