- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-21
- Bylos Nr.
- 2S-321-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12651-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16536-944/2013 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė pratęsti terminą pareikšti reikalavimą I. Š. turtą paveldėjusiai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, patvirtinti jos 786,92 Lt reikalavimą, mirusios palikėjos I. Š. turtą paveldėjusiai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad I. Š. už laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugas liko skolinga 786,92 Lt. 2011 m. gruodžio 21 d. patikrinus I. Š. išrašą Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, nustatyta, kad I. Š. mirė 2010 m. gruodžio 11 d. Pareiškėja 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Kauno miesto 12-ąjį notarų biurą, prašydama pateikti informaciją apie I. Š. palikimą priėmusius asmenis. 2012 m. gruodžio 20 d. ji kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrą su prašymu suteikti informaciją apie I. Š. palikimo priėmimą. 2013 m. sausio 28 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir Kauno miesto 12-ąjį notarų biurą, raštu informuodama apie I. Š. mirties faktą, palikimo priėmimo nebuvimą ir 786,92 Lt skolą pareiškėjai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi patenkino pareiškimą. Pratęsė pareiškėjai trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimą pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį I. Š. turtą paveldėjusiai Lietuvos valstybei. Padarė išvadą, kad reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį. Pažymėjo, kad, nesant palikimą priėmusių įpėdinių, paskirto testamento vykdytojo ar administratoriaus, pareiškėjai buvo apsunkinta teisė reikšti savo reikalavimus galimiems mirusiosios įpėdiniams. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėja nebuvo pasyvi, siekė apginti savo teises ir teisėtus interesus. Svarbia laikė aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo ėmė spręsti mirusiosios palikimo klausimą tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekciją. Atsižvelgęs į aplinkybes, kad pirminiame rašte suinteresuotam asmeniui buvo nurodytas mirusiosios skolos dydis, palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2013 m. gegužės 9 d., padarė išvadą, kad nuo 2013 m. sausio 28 d. suinteresuotas asmuo žinojo apie skolinius mirusiosios įsipareigojimus, t. y. pareiškėja tinkamai įgyvendino informavimo veiksmą apie esamas skolines pretenzijas. Išaiškino, kad šioje byloje nėra sprendžiamas skolos pagrįstumo klausimas, pareiškėja turi teisę reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo ginčo teisenos tvarka, o suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti skolos dydį ir pagrįstumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
Teismas nebuvo nuoseklus, tirdamas visus prie pareiškimo pridėtus įrodymus bei suinteresuoto asmens atsiliepime pateiktą nuomonę. Pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ji praleido trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams po I. Š. mirties pareikšti. Pareiškėja yra juridinis asmuo, turintis savo valdymo organus, darbuotojų grupę, kurie dirba su gyventojų skolomis, tačiau apie mirusios įsiskolinimą ji sužinojo tik po metų. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėja elgėsi pakankamai atidžiai ir sąžiningai. Apeliantė mano, kad pareiškėja savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Pareiškėja apie I. Š. mirtį galėjo sužinoti iš karto, nes įmokos už suvartotą vandenį nebuvo daromos dar jai esant gyvai, tačiau pareiškėja nesiėmė veiksmų įsiskolinimui likviduoti. Teismas vertino tik pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus dėl mirusios I. Š. įpėdinių paieškos, tačiau nevertino aplinkybių, kad pareiškėja apie I. Š. mirtį sužinojo tik po metų. Pareiškėja ir iki skolininkės mirties elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai, o po jos mirties net metus laiko nesidomėjo savo teisių įgyvendinimu.
Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti pareiškimą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad pareiškėja turi būti laikoma tinkamai informavusi palikėjos turtą priėmusią Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl palikėjos įsiskolinimo, nes sužinojusi, kad palikėja yra mirusi ir palikėjos turto paveldėjimo byla nėra užvesta, 2013 m. sausio 28 d. raštu kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama suteikti informaciją, ar yra asmenų, faktiškai priėmusių palikimą, taip pat informuodama apie 786,92 Lt palikėjos įsiskolinimą UAB „Kauno vandenys“. Tik po šio kreipimosi Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo palikėjos turto paveldėjimo procedūras. Pareiškėja aptarnauja daugiau nei 300 000 vartotojų, todėl įmonės darbuotojai neturi fizinių ir finansinių galimybių kiekvieną mėnesį patikrinti visų esamų vandens vartotojų Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje. Šioje duomenų bazėje konkretaus asmens mirties faktas tikrinamas tik gavus informaciją, kad asmuo galbūt yra miręs. Sužinojusi apie palikėjos mirtį, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, taigi elgėsi sąžiningai, protingai ir atidžiai. Pareiškėja informaciją apie susidariusią skolą pateikė nepraleidusi trejų metų naikinamojo termino (CK 5.63 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjai pratęstas trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimą pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį I. Š. turtą paveldėjusiai Lietuvos valstybei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro materialinių ar procesinių teisinių galimybių panaikinti šią nutartį.
CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011).
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kai palikimas pereina valstybei, šios normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų tikslus, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-523/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. Š. už vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugas, suteiktas 2006 m. sausio 1 d. - 2010 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pareiškėjai buvo skolinga 786,92 Lt. Pareiškėja nebuvo informuota apie skolininkės I. Š. mirtį. Aplinkybę, kad skolininkė gali būti mirusi, pareiškėja sužinojo 2011 m. gruodžio 19 d. vandens apskaitos prietaisų tikrinimo metu. 2011 m. gruodžio 21 d. patikrinusi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis, pareiškėja nustatė, kad I. Š. mirė 2010 m. gruodžio 11 d. Kitą dieną, t. y. 2011 m. gruodžio 22 d., pareiškėja raštu Nr. (11-11.45)8-3062 kreipėsi į Kauno miesto 12-ąjį notarų biurą dėl informacijos apie I. Š. turto paveldėjimo bylą. 2012 m. lapkričio 26 d. pareiškėja raštu Nr. (04-04-01)8-2826 pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto 12-ąjį notarų biurą dėl informacijos apie I. Š. turto paveldėjimo bylą ir palikimą priėmusius asmenis. 2012 m. lapkričio 29 d. pareiškėja iš Kauno miesto 12-ojo notarų biuro gavo atsakymą, kad nuo 2010 m. kovo 31 d. palikėjo kreditoriai duomenis apie palikimą priėmusius asmenis gali gauti tiesiogiai iš Testamentų registro. 2013 m. sausio 21 d. pareiškėja gavo Testamentų registro tvarkytojos Centrinės hipotekos įstaigos raštą Nr. B5-387(13), kuriame nurodyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų mirusios I. Š. palikimo priėmimo faktų. Pareiškėja, sužinojusi, kad dėl I. Š., mirusios 2010 m. gruodžio 11 d., priklausiusio turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta, 2013 m. sausio 28 d. raštu Nr. (04-04)8-305 klausdama Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, ar valstybė nepaveldėjo palikėjai priklausiusio buto, ir kartu nurodydama, jog buto savininkė I. Š. pareiškėjai skolinga 786,92 Lt, pareiškė apie savo, kaip palikėjos kreditorės, reikalavimą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – palikėjos įpėdinio informavimas apie pareiškėjos, kaip kreditorės, turtines pretenzijas – buvo atliktas, tačiau tai padaryta, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris baigėsi 2010 m. kovo 11 d. Faktas, jog tuo metu, kai pareiškėja informavo valstybei pavedėjimo teisiniame santykyje atstovaujančią instituciją apie savo, kaip kreditorės, turtinius reikalavimus, ši dar nebuvo pradėjusi mirusiosios palikimo priėmimo procedūros, nėra pagrindas kitokiai išvadai dėl informavimo apie turtinę pretenziją padaryti, nes pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį, neatsiradus nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, ir įstatyme nenustatyta valstybės teisės tokiu atveju atsisakyti palikimo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad palikėjos I. Š. palikimas valstybės vardu buvo priimtas 2013 m. gegužės 9 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. G-3135, tuo tarpu Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie pareiškėjos reikalavimą buvo informuota 2013 m. sausio 28 d. raštu, t. y. iki palikimo priėmimo, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai pratęsė trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimą pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį I. Š. turtą paveldėjusiai Lietuvos valstybei, o apeliantės argumentus apie pareiškėjos nerūpestingą ir aplaidų teisių įgyvendinimą atmeta kaip nepagrįstus.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį.