Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas, yra išaiškinę, kad tokiose bylose tarp ginčo šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios santykius, susijusius su nuosavybės teisės į daiktą įgyvendinimu, o tiksliau - bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendru turtu (CK IV knyga). Tuo atveju, jeigu ginčo laikotarpiu turtas buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir sutuoktiniai nebuvo susitarę dėl jo išlaikymo tvarkos, teismai turi vadovautis CK 4.86 str. 1 d. bei CK 4.76 str., kuris reglamentuoja bendraturčio turėtų nuostolių atlyginimo galimybę tuo atveju, kai kitas bendraturtis nevykdo pareigos proporcingai savo daliai (pagal įstatymo analogiją - solidariai) apmokėti aukščiau minėtų išlaidų.

2. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovas išsikelia iš buto, o ieškovė lieka gyventi bute ir išlaiko butą savo lėšomis.

Atsakovo kviesti liudytojai buvo suinteresuoti duoti atsakovui naudingus, neobjektyvius ir šališkus parodymus, nes liudytoja G. J. yra atsakovo sesuo, o liudytojas V. B. – atsakovo pusbrolis, ieškovės santykiai su šiais asmenimis nėra geri. Svarbu ir tai, kad iudytojų parodymai buvo prieštaringi. G. J. teigė, kad ieškovė ir atsakovas gražiuoju susitarė dėl buto naudojimosi ir išlaikymo tvarkos, tuo tarpu V. B. ir pats atsakovas nurodė, kad ieškovė išvarė atsakovą iš buto, taigi, jokio draugiško susitarimo nebuvo ir negalėjo būti.

Pažymėtina tai, kad šalių santuokos nutraukimo byloje nei atsakovas, nei apklausti liudytojai neužsiminė apie susitarimą dėl buto naudojimosi ir išlaikymo tvarkos, nors buvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovė, daugiau nei 15 m. prižiūrėjusi ir išlaikiusi butą, turi teisę pretenduoti ir į atsakovui priklausančią buto dalį. Aplinkybę apie susitarimą dėl buto naudojimosi ir išlaikymo tvarkos atsakovas nurodė tik nagrinėjamoje byloje.

Tačiau 2014 m. santuokos nutraukimo byloje atsakovas pareiškė reikalavimą priteisti jam ½ buto dalį. Savo ruožtu ieškovė pareiškė reikalavimą visą butą priteisti jai. Kadangi ieškovė tikėjosi, kad teismas tokį jos reikalavimą tenkins, ieškovė nereiškė alternatyvaus reikalavimo atsakovui dėl nuostolių už jam priklausiusios buto dalies išlaikymą priteisimo, nes tokio reikalavimo patenkinimas tuo metu nebūtų užtikrinęs ieškovės interesų. Ieškovės pagrindinis tikslas buvo nuosavybės teisės į visą butą įgijimas, o ne nuostolių atlyginimas. Kita vertus, įstatyme nėra nustatytos pareigos ieškovei reikšti alternatyvius reikalavimus. Todėl, to nepadariusi, ieškovė neprarado teisės vėliau, teismui butą šalims padalinus lygiomis dalimis, naujoje civilinėje byloje pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ką ji ir padarė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 1979-01-13 sudarė santuoką. Santuokos metu šalys įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-20 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta, butas pripažintas bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir padalintas tarp šalių lygiomis dalimis.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad butas šalių santuokos metu buvo išlaikomas iš bendrąja jungtine nuosavybe esančių pajamų, neatsižvelgė į tai, jog šalys nuo 2000 m. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Ši aplinkybė nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-20 sprendimu šalių santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-1398-859/2015, šią aplinkybę pripažino ir abi šalys. Todėl yra pagrindas po 2000 m. šalių gautas pajamas laikyti jų asmenine nuosavybe (CK 3.127 str. 2 d.).

Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovas išsikelia iš buto, o ieškovė lieka gyventi bute ir išlaiko butą savo lėšomis.

Atsakovas šalių santuokos nutraukimo byloje teigė, kad iš buto išsikėlė ir išvyko gyventi pas savo tėvus dėl nesutarimų su ieškove, tačiau aplinkybės, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl naudojimosi butu tvarkos ir sąlygų, nenurodė.

Liudytojų G. J. ir V. B. parodymai nelaikytini įrodančiais tokio susitarimo buvimo faktą. Šie liudytojai yra atsakovo giminaičiai, todėl gali būti suinteresuoti duoti atsakovui palankius parodymus. Be to, liudytojai nenurodė konkrečių aplinkybių apie jiems žinomą abiejų šalių išreikštą valią sudaryti susitarimą dėl naudojimosi butu tvarkos ir sąlygų. Todėl bendro pobūdžio liudytojų teiginiai negali būti laikomi patvirtinančiais atsakovo nurodyto susitarimo buvimą.

Tai, kad ieškovė daugiau kaip 15 m. nereikalavo, jog atsakovas kompensuotų jai dalį buto išlaikymo išlaidų, taip pat nepatvirtina atsakovo nurodyto susitarimo buvimo. Ieškovė šį savo elgesį motyvavo tuo, kad tikėjosi, jog atsakovas atsisakys jam priklausančios buto dalies, kadangi atsakovas iš buto išsikėlė, ilgą laiką butu nesinaudojo ir jo neišlaikė.

Todėl tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendru turtu. Atsižvelgiant į tai, kad butas tarp šalių buvo padalintas tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-20 sprendimu, o iš esmės visą ginčo laikotarpį butas buvo bendroji jungtinė šalių nuosavybė, turi būti taikoma CK 4.86 str. 1 d., kurioje įtvirtinta bendraturčių pareiga solidariai apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovė viena naudojasi butu ir išlaiko butą savo lėšomis, į CK 4.76 str., kuris reglamentuoja kito bendraturčio turėtų nuostolių atlyginimo galimybę tuo atveju, kai kitas bendraturtis nevykdo pareigos proporcingai savo daliai (pagal įstatymo analogiją – solidariai) apmokėti bendro turto išlaikymo išlaidas, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovės ieškinį.

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė reikalavimą dėl buto išlaikymo išlaidų kompensavimo atsakovui turėjo reikšti santuokos nutraukimo byloje.

Pagal CPK 13 str. šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir pasirinkti ieškinio dalyką (CPK 42 str. 1 d.). Ieškovė nurodė, kad savo teises ji siekė apginti santuokos nutraukimo byloje prašydama nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti jai visą butą tuo pagrindu, kad ieškovė viena prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo ir bendro turto, t.y. buto, išlaikymo. Todėl santuokos nutraukimo byloje ieškovė neturėjo pagrindo reikšti reikalavimo dėl dalies buto išlaikymo išlaidų kompensavimo.

Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad išlaidos, kurių dalį kompensuoti prašo ieškovė, susijusios ne su buto išlaikymu, o su teikiamomis paslaugomis buto gyventojams.

Iš ieškinyje pateiktos išlaidas detalizuojančios lentelės matyti, kad prašomos priteisti išlaidos, o būtent: eksploatavimo, šildymo, šilumos tinklų priežiūros, bendros elektros energijos, šalto vandens padavimo namui, šiukšlių išvežimo, laiptinės tvarkymo, remonto darbų išlaidos, kaupimo lėšos, yra susijusios su buto ir bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir išsaugojimu, o ne su asmenų, gyvenančių bute, poreikių tenkinimu.

Tačiau yra pagrindas taikyti atsakovo prašomą taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 2 d.).

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-20 sprendimo, kuriuo butas buvo padalintas tarp šalių lygiomis dalimis, įsiteisėjimo.

Vienas iš ieškinio senaties instituto tikslų – užtikrinti civilinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Ieškovė nuo 2000 m. gegužės mėn. žinojo, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymo išlaidas dengia savo asmeninėmis lėšomis, nors šias išlaidas turi dengti solidariai su atsakovu. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė turėjo realų pagrindą manyti, jog atsakovas atsisakys savo nuosavybės teisės į buto dalį už tai, kad ieškovė savo lėšomis dengė buto išlaikymo išlaidas. Atsakovui pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir reikalavimą padalinti butą lygiomis dalimis, ieškovė pasirinko savo pažeistas teises ginti pareikšdama reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į visą butą, nors turėjo galimybę reikšti reikalavimą kompensuoti jai dalį buto išlaikymo išlaidų.

Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė apie savo pažeistas teises reikalauti iš atsakovo atlyginti nuostolius, susijusius su pareigos išlaikyti bendrą turtą nevykdymu, žinojo nuo 2000 m. gegužės mėn., o vieno iš alternatyvių savo teisių gynybos būdo pasirinkimas, atsakovui iškėlus santuokos nutraukimo bylą, nesietinas su ieškinio pradžios termino skaičiavimu.

Ieškovė ieškinį pareiškė 2015-10-01. Todėl ieškinio senaties terminas reikalauti atlyginti buto išlaikymo išlaidas nuo 2000 m. gegužės mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. yra suėjęs, ir šis reikalavimas atmetamas (CK 1.131 str. 1 d.).

Laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. ieškovė patyrė 3 064,51 Eur buto išlaikymo išlaidas. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1 532,25 Eur šių išlaidų. Iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteisiamos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas neteisingai aiškinus ir taikus materialinės teisės normas, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

Ieškovė ieškinį apmokėjo 173 Eur žyminiu mokesčiu, taip pat turėjo 700 Eur išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas įrodymų apie pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Patenkinus 26,58 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 232,04 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 134,04 Eur žyminį mokestį. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 300 Eur.

Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 35,63 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos 220,26 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 3 d., 98 str.). Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos 84,63 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. B. ieškovės A. B. naudai 1 532,25 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas už šią sumą nuo 2015 m. spalio 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 323,04 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. B. atsakovo L. B. naudai 184,63 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.