Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. R. K.- B., atsakovui L. B., atsakovo atstovui adv. A. K,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. B. 5 764,82 EUR nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakovu L. B.. Nurodė, kad santuokos metu apie 1990-1993 m. šalys įsigijo kooperatinį 69,75 kv.m. bendro ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2013-12-10 Nekilnojamojo turto registre registruotas atsakovo vardu. Ieškinyje nurodyta, kad nuo 2000 metų gegužės mėnesio, faktiškai iširus šalių santuokai, ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi atskirai, t.y. ieškovė liko gyventi jųdviejų bute, o atsakovas išsikraustė iš buto pas savo tėvus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-20 sprendimu santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir butą padalino ginčo šalims lygiomis dalimis, nors ieškovė ir prašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir visą butą palikti jai. Ieškinyje nuodyta, kad atsakovas visiškai nesirūpino buto išlaikymu, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas ir kitų su buto išlaikymu susijusių išlaidų, už butą viską mokėjo ieškovė. Nurodyta, kad santuokos nutraukimo byloje atsakovas pripažino minėtas aplinkybes, teigė, kad bute jau daugelį metų negyveno, todėl neprivalo jo išlaikyti, nors ½ dalį buto prašė priteisti jam. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad prašo iš atsakovo priteisti visas buto išlaikymo išlaidas, t.y. laikotarpyje nuo 2000 m. gegužės mėnesio iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio buvusias išlaidas. Ieškovė nurodė, kad per minėtą laikotarpį patyrė 11 529,64 EUR dydžio išlaidas, kurios susijusios su buto išlaikymu, komunaliniais mokesčiais, pateikė sunaudotų komunalinių išteklių lentelę: mokesčiai už eksploatacines išlaidas, šildymą, šilumos tinklų priežiūra, elektros energijos/šalto vandens išlaidos, šiukšlių išvežimas, kanalizacijos remonto darbai, kaupiamosios lėšos. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas turi atlyginti ½ dalį patirtų nuostolių, kas sudaro 5 764,82 EUR. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovės atstovė adv. R. K.- B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pilnai palaiko ieškovės ieškinį dėl nuostolių priteisimo, kuriuos ji patyrė išlaikydama atsakovui priklausančio buto dalį. Paaiškino, kad nuo 2000 metų ieškovė viena išlaikė butą, atsakovas prie buto išlaikymo neprisidėjo, jame negyveno. Paaiškino, kad savo pasyviu elgesiu leido ieškovei suprasti, kad visas butas atiteks ieškovei, tačiau situacija pasikeitė daugiau nei po 15 metų, kuomet prasidėjo šalių santuokos nutraukimo byla. Atstovė paaiškino, kad ieškovė prašė visą butą priteisti jai, o atsakovas pareiškė reikalavimą- butą dalinti lygiomis dalimis, kad teismas priteisė butą abiem šalims lygiomis dalimis. Atstovė paaiškino, kad ieškovei neliko nieko, kaip tik kreiptis į teismą dėl patirtų nuostolių priteisimo, nes tiek metų išlaikius butą negauti jokios kompensacijos yra neteisinga. Ieškovės atstovė patvirtino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalies dėl buto padalinimo neskundė, skundė tik dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atstovė teigė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo tada, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir buto padalinimo, todėl jis yra nepraleistas. Atstovė patvirtino, kad ieškovė nekėlė jokių reikalavimų atsakovui dėl kompensacijos priteisimo santuokos nutraukimo byloje, nes tikėjosi, kad butas bus priteistas jai. Atstovė teigė, kad ieškovė niekada neprašė iš atsakovo atlyginti dalį išlaidų, nes manė, kad atsakovas jokių pretenzijų į butą neturės. Paaiškino, kad reikalavimas yra kildinamas iš daiktinės teisės normų, kad reikia vadovautis CK IV knygos normomis. Atstovė prašo ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, byloje ieškovės interesus atstovauja advokatė, todėl byla nagrinėtina ieškovei nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Atsakovas L. B. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą priteisti buto išlaikymo išlaidas, tame tarpe didžiąją dalimi už laikotarpį kuomet jie gyveno santuokoje ir butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas nurodė, kad už laikotarpį iki jie buvo santuokoje ir įsiteisėjo teismo sprendimas dėl turto padalijimo ir santuokos nutraukimo, jokios kompensacijos ieškovei negali būti priteistos. Atsakovas nurodė, kad ieškovė pareikšdama ieškinį dėl santuokos nutrakimo, nenurodė atsakovo kaip savo skolininko, o savęs kaip kreditoriaus, jokių pretenzijų jam santuokos nutraukimo metu nepateikė. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė santuokos nutraukimo byloje turėjo kelti klausimą dėl tarpusavio atsiskaitymo. Atsiliepime nuodyta, kad butas buvo išlaikomas iš bendrų lėšų, kadangi jie dar buvo santuokoje, be to ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad prisidėjo prie buto išlaikymo savo asmeninėmis lėšomis. Atsiliepime nurodyta, kad su ieškove buvo sutarta, kad ji naudosis butu ir jį išlaikys, apmokės buto išlaikymo išlaidas, kad toks susitarimas buvo patvirtina ir tai, kad ieškovė niekada nereiškė pretenzijų dėl dalies išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, kompensavimo. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė gali reikalauti buto išlaikymo išlaidų atlyginimo už laikotarpį nu teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki tas butas buvo parduotas. Atsakovas nurodė, kad nesinaudojo savo buto dalimi, ieškovė jo dalimi naudojosi viena, gavo pajamas, todėl ir turi sumokėti turto išlaikymo išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovas nepadarė ieškovei jokios žalos, be to pagal CK 1.125 str. 8 d., ieškinys dėl žalos atlyginimo, nuostolių priteisimo gali būti pareikštas už tris metus, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Atsakovas L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas papasakojo, kad 1999 metų sausio mėnesį išvyko iš buto, nes tarp šalių buvo nesutarimai, pastoviai buvo varomas iš namų, išvyko gyventi pas tėvus į kaimą. Atsakovas paaiškino, kad 2003 metų birželio 20 d. teko apsilankyti pas daktarus, nes turėjo sveikatos problemų dėl nugaros, todėl reikėjo pagyventi bute, kuriame praleido pusantro mėnesio. Paaiškino, kad nuvykus pamatė, jog bute gyvena nuomininkai ir ieškovės naujas draugas- sugyventinis, vardu Sigitas. Kiek laiko nuomininkai gyveno bute atsakovas negali pasakyti. Atsakovas patvirtino, kad prie buto išlaikymo neprisidėjo, nes buvo sutarta, kad jis išvyksta iš buto, o ieškovė pati susimoka visas su buto išlaikymu susijusias išlaidas. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovas adv. A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko pateiktą atsiliepimą. Atstovas paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą jau yra išsprendęs visus sutuoktinių turtinius ir neturtinius klausimus, taip pat sprendime nurodyta, kad sprendimu teismas padalino visą turtą, kartu ir skolinius įsipareigojimus. Atstovo teigimu, iš naujo kreiptis tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko, negalima. Atstovas mano, kad nesvarbu, jog santuokos nutraukimo byloje prašė kompensavimo turto dalimi, tačiau šitas klausimas jau išspręstas teismo, visi sutuoktinių turtiniai ir neturtiniai santykiai taip pat išspręsti. Atstovas paaiškino, kad reikia vadovautis CK III knygos nuostatoms, o ne daiktinės teisės knygos nuostatomis, kadangi butas buvo bendroji jungtinė nuosavybė ir buvo išlaikomas iš bendrų pajamų, nes šalys tuo metu dar buvo santuokoje ir visiškai nesvarbu, kad jie kartu negyveno. Atstovas paaiškino, kad ieškovė negali reikalauti nuostolių atlyginimo, kadangi tai nėra nuostoliai, o tarpusavio įsipareigojimai ir šie klausimai jau išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme. Atstovas teigė, kad ieškovė buvo pareiškusi priešieškinį, kad jau buvo iškeltas klausimas dėl buto dalies priteisimo, kad tai yra dvi tapačios bylos, Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė tokį reikalavimą ir išsprendė ginčą dėl bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės. Atsakovo atstovas patvirtino, kad šalys susitarė, kad atsakovas išsikels iš buto, o ieškovė gyvens bute ir jį išlaikys pati. Prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (b.l. 18), santuokos metu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-20). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-20 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta, išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai (b.l. 21-30), šiuo sprendimu ieškovei ir atsakovui minėtas butas padalintas lygiomis dalimis. Ieškovės pateiki mokesčių už butui suteiktas komunalines paslaugas kopijos (b.l. 35-161) už 2000-2015 metus.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos metu įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovės ir atsakovės santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas sprendimu padalino šalių turimą nekilnojamąjį turtą- butą, ir priteisė ieškovei ir atsakovui po ½ dalį buto (b.l. 30). Ieškovė prašo priteisti nuostolius už laikotarpį nuo 2000 metų gegužės mėnesio iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio, o šalių santuoka nutraukta 2015-03-20 teismo sprendimu. Kadangi visi ieškovės mokėjimai už būsto išlaikymą buvo mokami iš lėšų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šalių ginčui turi būti taikomos ne CK IV knygos normos, kaip nurodo ieškovė, o CK III knygos normos, reglamentuojančios šeimos teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas privalo padalyti visą sutuoktinių turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas. Turtas šiuo atveju apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai ir t.t.), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Teismas, nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš jo atskaitęs asmenines skolas, sudaro ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą nurodydamas, kiek vienas ar kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d., 3.98 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros- dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, tai prievolės atsiradusios iki santuokos įregistravimo (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės ir t.t. Bendromis prievolėmis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.).

Išklausius teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus, liudytojų G. J. ir V. B. parodymus, galima daryti išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovas išsikrausto iš buto, o ieškovė lieka gyventi bute ir išlaiko būstą. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė 15 metų mokėjo už buto komunalinius mokesčius ir nė karto nesikreipė į atsakovą su prašymu, kad pastarasis apmokėtų jam priklausančios buto dalies mokesčius. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas jau išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos tarp šalių nutraukimo, sutuoktinių turto padalinimo, buvo priimtas sprendimas, kad šalims nekilnojamasis turtas- butas, atitenka lygiomis dalimis, o ieškovė teismo sprendimo šioje dalyje neskundė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad ieškovė prašo priteisti 5764,82 EUR sumą už metus kai buvo santuokoje su atsakovu, laikytina, kad butas buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir buvo išlaikomas iš bendrų pajamų, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti sprendimui įsiteisėjus, ir grąžinti atsakovui L. B. 5764,82 EUR sumą, sumokėtą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 149 str.).

Priteisti iš ieškovės A. B. 500,00 EUR (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo L. B. naudai (b.l. 210) (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 500,00 EUR (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ir grąžinti atsakovui L. B. 5764,82 EUR sumą, kuri sumokėta į teismo depozitinę sąskaitą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Ukmergės rajono apylinkės teismą.