Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas,

2018-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d., LR BK 140 str. 2 d. - galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėn., įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, bei 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudą, uždrausti naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių, oro, ar vandens transporto priemones 2 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2019-11-16, apie 22.20 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,80 promilės girtumas), žodinio konflikto su nukentėjusiąja - sutuoktine I. G. metu, tyčia griebęs ją už plaukų tampė po buto koridorių, juos išrovė. Vėliau su koja apie tris kartus spyrė jai į kojos šlaunį. Po ko sugriebė jai už rankų dilbių, tokiu būdu sukėlęs fizinį skausmą nukentėjusiajai I. G. padarė jai poodines kraujosruvas rankose ir kojose, kas pagal 2019-11-20 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertinama nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. G. nurodė, kad jis neregistruotas narkologo, psichiatro įskaitoje. Apie 4 m. gyvena kartu su žmona I. G., nuomojamame bute, adresu Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Su I. augina dukrą D. G., gim. (duomenys neskelbtini). 2019-11-16 apie 18.00 val., būdamas svečiuose pas draugą P. G., išgėrė truputi viskio. Po ko, draugą P. su jo drauge J. (pavardės nežino), pakvietė pas save į svečius. Tuo metu žmona I. su vaiku turėjo būti pas savo motiną. Apie 22.00 val. kartu su draugais t. y. P. ir J., atvažiavo prie savo namų, ankščiau minėtu adresu. Su draugais planavo pasėdėti, su savimi paėmė picą ir alkoholinių gėrimų. Norėdamas atidaryti savo namo duris, įkišo raktą. Tuo metu iš vidaus jo žmona I., atidarius duris, iškart puolė J., griebė ją už plaukų, abi buvo nukritusios ant grindų. Tuomet jis, norėdamas žmoną atitraukti nuo J., pakėlęs I., dviem rankom apkabino savo žmoną už liemens, taip ją atitraukė. Tačiau žmona nenusiramino, o, nubėgusi į virtuvę, paėmė peilį, bei grįžusi laikydama peilį rankoje, grasino, kad papjaus J., vadino ją necenzūriniais žodžiais. Jis, stovėdamas tarpduryje, užtvėrė I. kelią, J. buvo koridoriuje, kad jos nepasiektų. Atėmė iš I. peilį, bei jį padėjo atgal į virtuvę. Visą laiką I. delnais ir kumščiais smūgiavo jam į galvos sritį, sudavė nemažiau kaip 20 smūgių jam į galvą. Jis pasakė draugui P., bei J., kad eitų namo, nes žmona buvo labai agresyvi. Įvykio metu galėjo pastumti žmoną, taip bandydamas ją apraminti, bei juos išskirti. I. nebuvo nukritusi, nuo jo stūmimo ir kojomis jos niekas nespardė, jai plaukus galėjo išpešti J., jos buvo susikabinusios už plaukų. Kai svečiai išėjo, žmona suvaidino apalpimą, ją pakėlęs, bei paguldęs ant lovos jis suprato, kad ji vaidina. Jis pasakė jai, kad taip daryti negalima, kad jo negąsdintų. Jis įžeidinėjo I., bei vartojo necenzūrinius žodžius, nes ką ji padarė, jam nesuvokiama. Tada I., sakydama jam, ,,žiūrėk ką aš tau padarysiu“, iškvietė policiją. Išėjęs į kitą kambarį, laukė policijos. Dar nori parodyti, kad I. mėtė įvairius daiktus, esančius koridoriuje, į J., kažkiek jis sutvarkė iki policijos atvažiavimo. Nori paaiškinti, kad visą laiką bandė I. atskirti nuo J., neturėjo tikslo ją sumušti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens savo bute, nes jo žmona paskutinių metu gyvena pas uošvienę. Papildomai apklaustas parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jam suprantama. Prisipažįsta, kad 2019-11-16, apie 22.20 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir I. G. kilo žodinis konfliktas dėl pirminėje apklausoje nurodyto įvykio. Konflikto metu su savo sutuoktine I. G. tarp jų įvyko grumtynės. Žmona buvo nusiteikusi agresyviai, isterikavo. Grumtynių metu jis buvo griebęs ją už plaukų. Norėdamas apraminti žmoną, su koja spyrė jai į kojos šlaunį (kiek kartų- dabar tikslai neatsimena). Tam, kad apsiramintų, laikė ją už rankų dilbių. Tyčios sukelti I. G. fizinį skausmą neturėjo. Kaip jau ir minėjo, norėjo tik, kad ji apsiramintų. Dėl savo elgesio labai gailisi. Šiuo metu su I. G. viską tarpusavyje išsiaiškino. Jos atsiprašė. Ji jam atleido. Norėtų su ja susitaikyti (b. l. 75, 81).

Ikiteisminio tyrimo liudytoja apklausta nukentėjusioji I. G. parodė, kad lapkričio 16 d. apie 22.20 val. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini) ir laukė savo vyro M. G., su kuriuo buvo susipykusi ir kartu negyveno. Nurodė, kad M. G. grįžo apie 23.00 val. į namus minėtu adresu. Jis grįžo ne vienas, su draugu ir drauge, kuriuos žino tik iš matymo. Nurodė, kad išgirdo, kai jie grižo ir atidarė jiems buto duris. Tuo metu ji pastebėjo, kad jos vyras M. G. grįžo su kita moterimi ir draugu. Ji labai susijaudino ir griebė tai moteriai už plaukų ir ją pastūmė. Taip pat moteris jai griebė už plaukų. Vėliau moteris išėjo kartu su vyro draugu. Išėjus vyro draugui ir, galimai, jos vyro meilužei jos vyras pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Po ko ji vyrui trenkė nestipriai delnu per veidą. Tuomet buto koridoriuje jos vyras griebė ją už plaukų, juos išpešė, tuomet spyrė tris kartus iš kojos į kairę šlaunį ir pradėjo ją stumti po ko ji nukrito ir patyrė fizinį skausmą. Tuomet M. G. paėmė jos asmeninius daiktus ir pradėjo juos mėtyti į laiptinę. Tuomet ji iškvietė policiją. Papildomai nurodė, kad pildant pirminius parodymus nori patikslinti, kad 2019-11-16 apie 22.20 val. nutarė nuvažiuoti pas savo vyrą M. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu su juo nebendravo apie savaitę (buvo susipykę ir su vaiku tą savaitę gyveno su savo motina), norėjo pasižiūrėti, ką jis daro. Atvykusi minėtu adresu, jo bute nerado. Jam apie 10 kartų skambino į jo mobiliojo ryšio telefoną, bet ragelio jai nekėlė, bei neatrašinėjo į jos rašytas jam SMS žinutes. Maždaug apie 23.00 val. išgirdo, kaip grįžta jos vyras M.. Ji atidarė buto duris ir išėjo į namo laiptinę. Prie pat durų pamatė M. G., jo draugą P. bei M. G. draugę J. (pavardės nežino). Iš internetinio puslapio M. G. facebook.com žino, kad J. yra jos vyro meilužė. Tiksliai to nežino, bet įtaria. Mano, jie su ja bendrauja apie mėnesį. Ji nesusitvardžiusi, griebė J. už plaukų, o ji ją. Jokių smūgių jai nesudavė, tik buvo griebusi už plaukų. J. irgi nesudavė jai, o tik laikė sugriebusi ją už plaukų. Tarp jų įvyko grumtynės. Jos vyras M. G., priėjęs jai iš nugaros, atitraukė ją nuo J.. Ji užėjo su juo į butą, ir jis ją pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Neištvėrusi jo tokių žodžių, jam vieną kartą trenkė per veidą antausį. M. grėbė ją už plaukų ir pradėjo ją tampyti po buto koridorių. Taip jai išraudamas plaukus. Su koja apie tris kartus spyrė jai į kairę koją. Tada jis pradėjo išmetinėti jos daiktus iš buto į laiptinę. Ji buvo išsigandusi tokio vyro elgesio. Jiems būnant bute, M. į mobiliojo ryšio telefoną kažkas skambinėjo ir klausė, kada ji išeis iš namų, kad galėtų ateiti. Vyras sakė, kad ji greit išeis ir jie galės užeiti. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus dėl sumušimo. Atvykus pareigūnams, M. G. buvo sulaikytas. Jokio peilio į rankas nebuvo pasiėmusi. Nebandė su juo pulti J.. Visa tai yra netiesa. Jiems su M. būnant laiptinėje, bei dalyvaujant J. ir P., M. G. nei karto jai netrenkė. Dėl M. G. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Į ligoninę dėl patirtų sužalojimų nesikreipė. Dėl sužalojimu pagal siuntimą kreipėsi į Teismo medicinos tarnybą. Papildomai parodė, kad pildant pirminius parodymus parodo, kad 2019-11-16 apie 18.00 val. konflikto metu su moterimi vardu J., kaip jau minėjo, griebė jai už plaukų, o ji buvo griebusi jai už plaukų. J. jokių smūgių jai nebuvo sudavusi. Nesudavė jai nei į rankas, nei į kojų sritį. Nukritusios su ja nebuvo. Nebuvo atsitrenkusios nei į sienas, nei į kokius nors daiktus. Konflikto metu minėtą dieną su vyru M. G., kaip ir minėjo, jis buvo grėbęs ją už plaukų, bei tampė ją po buto koridorių. Vėliau jai stovint, užsimojo su koja ir apie tris kartus (tiksliai neatsimena) spyrė jai į jos kojos šlaunį. Į kurią tiksliai koja spyrė, šiuo metu neatsimena, bet jai atrodo - į dešinę. Pamena, kad M. G. buvo griebęs jai už rankų dilbių. Buvo šoko būsenoje ir neatsimena, ar vyro smurtavimo prieš ją metu buvo atsitrenkusi į sienas, ar dar į kokius daiktus. Po konflikto jai ant rankų matėsi mėlynės. Dėl vyro elgesio patyrė fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų 2019-11-18 kreipėsi į Teismo medicinos tarnybą, tačiau ją užrašė bei priėmė tik 2019-11-20.Parodo, kad šiuo metu su vyru kartu negyvena, nebendrauja. Žada skirtis. Jam dėl įvykio šiuo metu jokių pretenzijų neturi. Sutinka su juo susitaikyti (b. l. 1, 24, 28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. G. parodė, kad 2019-11-16 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) susitiko su savo draugu M. G.. Jį pažįsta nuo 1 klasės. Vėliau susitiko su savo drauge J. (pavardės nežino). Kartu visi trys nuvažiavo į piceriją, adresu Vilniuje, L. (duomenys neskelbtini). Vėliau M. G. pakvietė jį su drauge pas save į svečius. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), ir nespėjus M. G. atidaryti buto durų, iš buto iššoko jo žmona I. G. ir, nieko per daug nesakiusi, puolė ant J.. Ji pradėjo įžeidinėti J. necenzūriniais žodžiais. Jis suprato, kad ji taip elgėsi iš pavydo. Ji užšoko ant J., ją nuvertė nuo kojų ir jos nukrito ant laiptų. Prasidėjo grumtynės. Ji buvo sugriebusi J. už plaukų. Jos tarpusavyje draskėsi. Kas kam ir kiek sudavė smūgių, jis nematė. J. bandė nuo I. G. apsiginti. Prie jų pribėgęs M. G., griebęs I. G. iš nugaros, atitraukė ją nuo J.. I. G. pasakė J., kad ji ją papjaus ir I. G. nubėgo į butą. Paėmė peilį. M. G. atsistojo buto tarpduryje ir neleido I. išeiti iš buto. Matė, kaip M. G. griebė I. G. už rankos, kurioje laikė peilį (už kurios - nežino) ir atėmė tą peilį. J. visa tai pamačiusi ir išsigandusi, pabėgo iš laiptinės. Jis matė, kad I. G. stumdė M. G., norėdama išeiti iš buto, bet pamačiusi, kad J. laiptinėje jau nebuvo I. G. puolė M.. Stumdė jį, rankomis trankė į įvairias kūno vietas, mėtė daiktus. I. G. M. G. trenkė daug kartų. Įvykio metu, kiek jis matė, M. G. nei karto jai netrenkė, elgėsi ramiai. Jis bandė ją tik apraminti ir klausinėjo, ko ji išvis atvažiavo į jo butą ir prašė jos išeiti. Kas vyko toliau, jis nežino. Išėjo iš laiptinės. Po kurio laiko jis paskambino M. G. ir pasakė, kad M. G. paliktų I. G. ir ateitų pas jį. M. G. atsakė, kad I. G. tuoj išeis iš buto. Jam išėjus iš laiptinės, J. nebuvo. Kur ir kaip ji išvažiavo, ar išėjo, nežino. Jam laukiant M. G. lauke, jis paskambino ir pasakė, kad jis neišeis, nes pas jį vyksta policijos pareigūnai. Kiek žino, M. G. ir I. G. kartu negyva jau gan ilgą laiko tarpą. M. G. bute jos nematęs. Kiek žino, I. gyveno pas savo motiną (b. l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. R. nurodė, kad 2019-11-16 apie 22.20 val. susitiko su savo draugu P. (pavardės nežino, su juo susipažino socialiniame tinkle prieš mėnesį) ir jo pažįstamu M. G.. Susitiko picerijoje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten užsisakė picą ir M. G. pakvietė visus pas save į svečius adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apie 23.00 val. nuvykus minėtu adresu jiems užlipus į ketvirtą aukštą M. G. atrakino savo buto duris ir tarpduryje stovėjo mergina I.. Tuo metu J. R. net nežinojo, kad M. G. turi žmoną. Netoli stovėjo ji. Vienoje rankoje J. R. laikė užsakytą picą kitoje rankinę. Nespėjus M. G. atidaryti buto durų I. išbėgo iš buto ir bėgo tiesiai link jos. Su rankomis griebė J. R. už kaklo ir pradėjo smaugti, rauti jai plaukus. Jos nugriuvo ant laiptų laiptinėje. Tarp jų vyko grumtynės. J. R. bandė nuo jos apsiginti. J. R. negalėjo suprasti kas čia vyksta ir dėl kokių priežasčių I. ją puolė. Keikė J. R. necenzūriniais žodžiais. M. G. pribėgęs bandė I. atitraukti nuo jos. Jis ją sugriebęs iš nugaros patraukė ją. I. tuo tarpu nubėgo į butą. I. grėbusi peilį, matyt virtuvėje, bandė išeiti iš buto ir ėjo link J. R.. Buto tarpduryje atsistojo M.. Jis nedavė I. išeiti iš buto. Paėmęs jai už rankos atėmė peilį. Su rankomis I. stumdė M., trankė su delnais per veidą M. G., rėkavo, mėtė per duris daiktus į J. R.. Vėliau nuėjusi į virtuvę paėmė nedidelį virtuvinį peilį ir metė į tarpduryje stovėjusi M.. M. viso konflikto metu nei karto jai netrenkė. Buvo gan ramus. Bandė ją apraminti. Išsigandusi J. R. išėjo iš minėto namo laiptinės ir nuėjo namo. Laiptinėje liko P. G.. Kas vyko toliau J. R. nematė. Kaip jau minėjo M. G. jai būnant laiptinėje nei karto nesudavė I.. Kas vyko toliau nežino. Dėl tokio I. elgesio patyrė šoką bei fizinį skausmą. Dėl minėto įvykio J. R. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą, kur I. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta B. T. parodė, kad 2019-11-17 apie 00.09 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras puola mušti pranešėją. Tampo ją už plaukų. Atvykus minėtu adresu ir užėjus į laiptinę, matėsi išmėtyti moteriški daiktai, sportbačiai, coca-colos skardinė ir prie pat 185 buto durų buvo sudaužytas indas su kepta duona. Paskambinus į buto duris, jas atidarė pranešėja I. G., kuri paaiškino, kad 2019 lapkričio 16 d. apie 22. 20 val. grįžo į namus, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir laukė savo vyro M. G., kuris grįžo apie 23.00 val. Jis buvo ne vienas, o su draugu ir drauge, pranešėja jiems atidarė duris. Ji paaiškino, kad sukonfliktavo su atėjusia vyro drauge. Labai susijaudino ir griebė tai draugei už plaukų ir ją pastūmė. Tuomet vyro draugė I. G. taip pat griebė už plaukų ir išėjo kartu su vyro draugu. I. G. įtarė, kad tai buvo vyro meilužė. Nurodė, kad pasišalinus vyro draugei ir jo draugui, tarp I. G. ir M. G. prasidėjo konfliktas, kurio metu M. G. pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, stumdyti. I. G. trenkė jam per veidą su delnu. Nurodė, kad minėto buto koridoriuje M. G. griebė jai už plaukų ir juos išrovė, po ko I. G. patyrė fizinį skausmą. Taip pat aiškino. kad M. G. tris kartus iš kojos spyrė jai į šlaunį ir pradėjo ją stumdyti, nuo ko ji nukrito ir patyrė fizinį skausmą. I. G. aiškino, kad tada M. G., paėmęs jos asmeninius daiktus, pradėjo juos mėtyti į laiptinę. Jiems atvykus, M. G. sėdėjo kitame kambaryje. Elgėsi ramiai. Vėliau pasidarė agresyvus ir jam buvo uždėti antrankiai, bei jis buvo pristatytas į komisariatą. Ant pačios pranešėjos jokių smurto žymių nesimatė. Skundėsi tik, kad jai skauda koja. Matėsi tik išrauti plaukai (nufotografuoti) (b. l. 44).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 17 d., 01.46 val., M. G. nustatytas 0,80 promilių neblaivumas (b. l. 65).

2019-11-28 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4137/2019 (01) nurodyta, kad I. G. nustatyta poodinės kraujosruvos rankose ir kojose. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34).

2020-03-04 gautas I. G. pareiškimas, kad dėl sukelto fizinio skausmo, M. G. pretenzijų neturi. Jokia žala jai nepadaryta. M. G. jos atsiprašė. Ji jam atleido. Sutinka su juo susitaikyti. Prašo ikiteisminį tyrimą M. G. atžvilgiu nutraukti (b. l. 85).

2020-03-04 pasirašytas įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas (b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo, nukentėjusiosios I. G., liudytojų P. G., J. R. ir policijos pareigūnės B. T. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiosios pareiškimas), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo M. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2019-11-16, apie 22.20 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,80 promilės girtumas), žodinio konflikto su nukentėjusiąja - sutuoktine I. G. metu, tyčia griebęs ją už plaukų tampė po buto koridorių, juos išrovė. Vėliau su koja apie tris kartus spyrė jai į kojos šlaunį. Po ko sugriebė jai už rankų dilbių, tokiu būdu sukėlęs fizinį skausmą nukentėjusiajai I. G. padarė jai poodines kraujosruvas rankose ir kojose, kas pagal 2019-11-20 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertinama nežymaus masto sveikatos sutrikdymu.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 48-50) nukentėjusysis taip pat informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 51). Prieštaravimų nepareiškė.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas (b. l. 59-60), baustas administracine tvarka (b. l. 58), dirbantis, duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar Priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Kadangi kaltinamasis M. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 17 d. 00.45 val. iki 2019 m. lapkričio 18 d. 15.33 val. (viena diena). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina (b. l. 83).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti M. G. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2019 m. lapkričio 17 d. 00.45 val. iki 2019 m. lapkričio 18 d. 15.33 val., šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti M. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti M. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.