- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-1058-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24509-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, S. A., A. K., E. K., N. K., N. A.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, S. A., A. K., E. K., N. K., N. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pareiškimu prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį daiktą – 35 kv. m. gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Pastatas).
2. Nurodė, kad 1987 metais, turėdama projektą ir statybų leidimą, pastatė 35 kv. m. ploto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tačiau dėl įvairių priežasčių neįregistravo daiktinių teisių į statinį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo S. A. atsiliepime į pareiškimą su jo sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškimas buvo atmestas. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų įrodymų nėra nustatyta, kad pastatas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) pastatytas laikantis statybos norminių aktų, duomenų, kad statinys atitinka Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 26, 27 str. reikalavimus, Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus, nėra. Teismas pareiškimą atmetė, nes pareiškimu siekiama įteisinti neteisėtą statybą kraštovaizdžio draustinyje ir Pavilnių regioniniame parke.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.
7. Nurodė, kad teismas pareiškimo nagrinėjimui taikė materialiosios teisės normas, kurios nereguliuoja civilinių teisinių santykių, netaikomos nuosavybės teisės į daiktą įgyjamosios senaties instituto reguliavimui. Teismas neturėdamas nei faktinio, nei teisinio pagrindo ėmė nagrinėti klausimus, susijusius su apeliantės valdomo Pastato statyba 1987 metais. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės principą „lex retro non agit“ ir priėmė sprendimą, neatitinkantį CPK reikalavimų.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
10. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismo nuomone Pastatas buvo pastatytas neteisėtai, todėl nėra pagrindo nustatyti faktą, kad pareiškėja jį įgijo įgyjamąja senatimi. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone nesutinka.
11. Šioje byloje apskritai nebuvo keliamas klausimas dėl Pastato pastatymo teisėtumo, t. y. pvz. pareiškėja neprašė įteisinti neteisėtai pastatyto pastato, jokia valstybinė institucija ar asmuo nepareiškė, jog Pastatas yra pastatytas neteisėtai. Nėra jokių duomenų, kad būtų inicijuota procedūra dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo. Taigi, ginčo Pastato teisėtumo/neteisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja teigia, kad Pastatas yra pastatytas 1987 m., todėl teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas (Teritorijų planavimo įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kt.), šiuo atveju negalėjo būti taikomi, nes jie buvo priimti jau po 1987 m. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-3-563/2009, tačiau minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl ant valstybinės žemės pastatyto statinio, o šiuo atveju pareiškėja yra žemės sklypo, ant kurio stovi Pastatas, bendrasavininkė. Taigi, minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa.
12. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog teismas remdamasis vien tik tai tuo, jog jo nuomone, Pastatas yra pastatytas neteisėtai, nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškimą.
13. CK 4.68 str. 1 d. yra nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
14. Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė tokius įrodymus: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, Pastato kadastrinių matavimų bylą, išrašus iš nekilnojamojo turto registro ir kt. Iš šių dokumentų matyti, kad pareiškėja yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Šiame sklype, be kitų pastatų yra ir Pastatas, plane pažymėtas 6A1p, t. y. objektas, dėl kurio yra pateiktas prašymas, realiai egzistuoja.
15. Pareiškėja suinteresuotais asmenimis šioje byloje yra nurodžiusi kitus, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkius. Nė vienas iš jų nepareiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, o netgi priešingai – vienas iš suinteresuotų asmenų S. A. nurodė, kad pareiškėja Pastatą atvirai valdo daugiau nei 10 metų ir jame gyvena. Taigi, įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas nepažeis jokių kitų asmenų teisių.
16. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jų pakanka padaryti išvadai, jog pareiškėja V. A. teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą nuo 1987 m. valdo 35 kv. m. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Jokių tai paneigiančių įrodymų, į bylą nebuvo pateikta. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
17. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos V. A. pareiškimas tenkinamas ir nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėja V. A. įgijo nuosavybės teises į 35 kv. m. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 533 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 533 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai: nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises į 35 kv. m. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).