Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) ekonomikos direktore ir UAB (duomenys neskelbtini), gyv (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., t. y. tuo, kad paskleidė apie žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją ir įžeidė žmogų, o būtent, kad:

ji, 2011-12-13, Vilniaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – Tarnyba) pateikė raštą – skundą Nr. 103, kuriame S. M. yra kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas tarnybine padėtimi ne kartą gavo naudos iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir bendrovės sąskaita gavo įvairių paslaugų „gavo ne kartą naudos iš UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ tuo metu, kai bendrovei vadovavo direktorius J. E.. Mūsų bendrovės sąskaita S. M. yra gavęs nemokamai įvairių paslaugų. Pasikeitus UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ vadovui, tokie veiksmai nebuvo toleruojami, kas ir galėjo tapti inspektoriaus S. M. neteisėtų veiksmų motyvu. Dėl šio pareigūno veiksmų bus pateiktas skundas (su piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi {rodymais) teisėsaugos institucijoms.“ (2010-12-13 rašto skundo Nr. 103 3 lapas, 2 pastraipa). <...> provokuodamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoją padaryti nusižengimą <...>“.

Apklausta teisiamajame posėdyje N. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. ji buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore. Kai atvyko į įmonės teritoriją pamatė daug netvarkos, teritorijoje buvo auginami 10 paršelių, ji pradėjo dėl to aiškintis. Įmonės vadovai paaiškino, kad paršeliai atvežti veterinarų ir juos reikia auginti, jie yra gauti kaip atlygis už atliktą patikrinimą. Taip pat buvo atrenkami produktai, kurie buvo surūšiuojami ir išvežami į veterinarijos tarnybą. Trečias dalykas buvo kompostas, kuris buvo neatlygintinai vežtas į Siesikų gatvę, vairuotoją turėjo pasitikti S. M. ir nurodyti kur nuvežti, t. y. į jo sodybą. Tai buvo daroma neatlygintinai, kaip dovana. Juos, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo kontroliuoti Širvintų rajono veterinarijos tarnyba, tačiau jai, t. y. N. M., nedalyvaujant atvyko S. M. ir buvo surašytas protokolas (nors ji, t. y. N. M., buvo direktorė ir apie tai nebuvo informuota) kad sustabdyti įmonės veiklą. Ji, t. y. N. M., dėl tokių neteisėtų veiksmų kreipėsi į Tarnybą, kad išsiaiškinti, kodėl taip buvo pasielgta. Tuo metu įmonėje dirbo apie 20 žmonių ir jie sukilo. Ji, t. y. N. M., pasikvietė žmones ir visi liudytojai rašė pasiaiškinimus, kas iki tol buvo vykdoma. S. M. apšmeižė ne ji pati, o rėmėsi liudytojų parodymais. Kad žmonių paaiškinimai atitinka tikrovę sprendė iš to, kad jie galėjo pasakyti, kur vairuotojas nuvežė žemę, kas iš jo žemę paėmė. I. J. ir I. T. pasakė, kad S. M. yra jų stogas ir jiems nebaisi jokia veterinarija, niekas jų nenubaus. Ji, t. y. N. M., pripažįsta, kad ji rašė tekstą, išdėstytą skunde, jį parašė tada, kai žmonės pradėjo skųstis ir ji, t. y. N. M., kreipėsi į veterinarinę, išsiaiškinti, kodėl S. M. nubaudė įmonę sustabdydamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Raštą – skundą ji parašė remiantis žmonių, buvusių darbuotojų paaiškinimais, ji, t. y. N. M., nežinojo, kas ten darosi. Įmonė sustabdyta nebuvo, nes buvo pradėta su tuo kovoti, buvo paskirtas kitas direktorius V. N.. Jeigu nebūtų kovota, rinkta parašų, įmonės veikla būtų sustabdyta. Ji, t. y. N. M., 2010-11-25 ūkio subjekto patikrinimo aktą gavo, atrodo, gruodžio pradžioje, jame nurodyta, kas dalyvavo patikrinime. B. B. pasakė, kad nutartyje neteisingai parašytos išvados, dėl kurių galima kreiptis į teismą, kad jas S. M. parašė vienašališkai, nes buvo komisijos pirmininkas (b. l. 99-101).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. M. parodė, kad prašo vadovautis jo skunde nurodytais motyvais ir argumentais. Visi patikrinimai įmonėje buvo atliekami ne pareigūno noru, o viršininko pavedimu. Jis, t. y. S. M., tuo metu dirbo Tarnyboje gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pareigose. Patikrinimai buvo atliekami planine ir neplanine tvarka, šitas patikrinimas buvo neplaninis, jis buvo atliktas pagal Medžiukų kaimo bendruomenės skundą, kuris buvo adresuotas tarnybai dėl sklindančių kvapų, teršiamo upelio ir pan., o dėl tokių patikrinimų ūkio subjektas niekada nėra informuojamas. Patikrinimas vyko žinant Širvintų Tarnybai. Jokios žemės, jokio komposto jam, t. y. S. M., niekas nevežė, jis neturi nei sodo, nei sodybos. Nei su J. E., nei su I. T., nei su kitais įmonės vadovais jis jokių asmeninių santykių neturėjo (b. l. 101-102).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. K. parodė, kad S. M. pažįsta nuo 2005 m., jie kartu dirba. Šioje byloje žino tik tiek, kad jie, t. y. Tarnyba, 2009 m. važiavo į tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini) “ patikrinimą, Širvintų raj., Medžiukų k., kadangi Tarnyba buvo gavusi skundą iš Medžiukų bendruomenės, kad sklinda nemalonūs kvapai, netinkamai tvarkomos atliekos. Į patikrinimą važiavo ji, t. y. V. K., S. M., dar viena moteris iš Tarnybos ir aplinkosaugos atstovas. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ neatitinka Europos parlamento ir tarybos reglamento reikalavimų pagal vykdomą veiklą kompostavimo įmonėje. Buvo surašytas patikrinimo aktas. Po patikrinimo buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ gautas skundas, kuriame buvo skundžiamas tiesioginis viršininkas S. M.. Tada buvo atliekamas jos, t. y. V. K., tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad visa procedūra buvo atlikta teisingai. Nurodymą atlikti aptikrinimą davė tuometinis Tarnybos viršininkas J. J., S. M. nurodymo atlikti patikrinimą duoti negalėjo. Atliekant patikrinimą buvo gauti darbuotojų paaiškinimai, kad iš atliekų pagamintas kompostas nebuvo parduodamas ir jis buvo kaupiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės teritorijoje, iš teritorijos išvežamas nebuvo. Kodėl ant patikrinimo akto nebuvo kaip įmonės vadovė pakviesta pasirašyti N. M. ji, t. y. V. K., nežino (b. l. 129-131).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas I. T. parodė, kad N. M. pažįsta, jų santykiai darbiniai. Jis, t. y. I. T., nuo 2006 m. iki 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, po to įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur šiuo metu tebedirba. Kai jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ būdavo patikrinimai, tačiau visuomet tikrindavo tie patys asmenys – Širvintų rajono veterinarijos tarnybos pareigūnai. Ant aktų daugiausia pasirašinėdavo gamybos direktorius. Su N. M. jis, t. y. I. T., susipažino, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Jo, t. y. I. T., vadovaujamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo auginami paršeliai, nes ten gyvenęs įmonės darbuotojas J. T. juos prižiūrėdavo. Ar UAB „(duomenys neskelbtini) “ kas nors teikė paslaugas S. M. jis, t. y. I. T., nežino (b. l. 131).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. B. parodė, kad N. M. pažįsta, jų santykiai darbiniai, S. M. žino tik iš to, jog jis darė įmonėje patikrinimą, santykių su juo jokių. Ji, t. y. A. B., žinojo, kad įmonės teritorijoje auginamos kiaulės. Iki tol, kol N. M. tapo direktore, įmonėje būdavo patikrinimai, jei rasdavo trūkumų – parašydavo, kad reikia juos pašalinti, ir įmonė visada stengdavosi tai padaryti. Kai patikrinimą darė S. M., ji, t. y. A. B., buvo supažindinta su patikrinimo aktu. Kas dalyvavo patikrinime ji, t. y. A. B., nepamena. Kalbas, kad iš įmonės buvo vežamas kompostas į Tarnybą ji, t. y. A. B., girdėjo, tačiau tiksliai pasakyti nieko negali. Iš pačios tarnybos, kad būtų gautos pajamos už kompostą, kasos orderio nebuvo. N. M. apie tas girdėtas kalbas ji nesakė, tik po patikrinimo pasakė, kad reikia nuvežti kompostą į Siesikų g., Tarnybą. Ji, t. y. A. B., tai sužinojo iš J. E.. Kad kompostą reikia nuvežti S. M. pastarasis nesakė (b. l. 131-132).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. K. parodė, kad N. M. pažįsta, anksčiau kartu dirbo, santykiai normalūs, S. M. pažįsta, jis buvo atvažiavęs patikrinimui. 2010 m. spalio ar lapkričio mėn. buvo darytas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuriame ji, t. y. J. K., dalyvavo. Ji, t. y. J. K., žino apie tai, kad S. M. yra gavęs nemokamas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini) “. Ji buvo kiaulių prižiūrėtoja, atsakinga už šėrimą ir žinojo, kad iš įmonės išaugintos kiaulės buvo duodamos S. M.. Kai kiaulės buvo vežamos jos, t. y. J. K., nebuvo, tačiau ji matė, kad kai kiaulės buvo kraunamos ir vežamos. S. M. tuo metu nedalyvavo, tai girdėjo iš I. T.. Ji, t. y. J. K., taip pat girdėjo, kad S. M. siųsdavo ir kompostą, buvo skambučiai, kad reikia nuvežti veterinarui. Iš J. E. ji buvo girdėjusi, kad pristatydavo maistą šunims veterinarijai. Jai, t. y. J. K., reikėdavo siųsti mašiną ten pagal tikslų laiką ir vietą. Apie tuos dalykus N. M. nesakė, tik 2010-12-09 liepus rašyti pasiaiškinimą buvo pasakyta, kad tai buvo daroma. Patikrinimo metu ji, t. y. J. K., teigė, kad nebuvo vežamas kompostas iš įmonės nuo įmonės atidarymo, kadangi tai buvo daroma be dokumentų. Įmonėje buvusias kiaules atvežė T. V. iš kiaules auginančios fermos. Užaugintos kiaulės buvo vežamos į skerdyklą, jas vežė T. V. vadovo paliepimu. Ji, t. y. J. K., paaiškinime teigė, kad kiaules išvežė S. M., nes girdėjo gandus, kad kiaules veždavo veterinarijai. Nurodymą vežti kompostą į Siesikų g. esančią Tarnybą davė I. T. ir J. E., ji, t. y. J. K., suprasdavo, kad kompostą reikia nuvežti S. M.. Apie kiaulių ir komposto vežimą žinojo tik ji, t. y. J. K., ir A. B. (b. l. 132-133).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. R. parodė, kad N. M. pažįsta, ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “direktorė, o jis dirbo vairuotoju, santykiai normalūs. S. M. pažįsta iš patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Vieną kartą jis, t. y. V. R., vežė kompostą S. M.. Tuo metu gamybos direktorius buvo J. E., jis pasakė pakrauti kompostą ir nuvežti į tam tikrą vietą, kur bus parodyta, ir kad pasitiks žmogus. Pasitiko S. M., kuris savo automobiliu važiavo iš paskos. Jie nuvažiavo į Salininkų sodų bendriją. Apie tai, kad vežė kompostą jis, t. y. V. R., N. M. nesakė, kadangi J. E. buvo tiesioginis vadovas ir nurodė nuvežti (b. l. 133-134).

Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. K. parodė, kad N. M. pažįsta, kartu su dirbo, S. M. taip pat pažįsta, jis dažnai atvažiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini) “, turėjo draugą J. E.. Jie dažnai kartu atvažiuodavo, „baliavodavo“, pirtį kūrendavo. Įmonėje paršeliai buvo auginami S. M., jam ir veždavo. J. E. visiems darbuotojams sakydavo, kad kol jis dirbs, dirbs ir jie, t. y. darbuotojai. Įmonėje visi žinodavo, kad paršeliai buvo auginami S. M., ji, t. y. V. K., apie tai buvo sakiusi ir N. M.. J. E. sakydavo, kad paršeliai yra ponui S.. Kartą ji, t. y.V. K., matė, kai S. M. buvo atvažiavęs į įmonę su automobiliu ir priekaba, tada atėjo J. E. ir pasakė „padėkite šitam ponui S. pakrauti paršus“. Kaip pakrovė ji, t. y. V. K., nematė, tik girdėjo, kaip buvo pasakyta padėti pakrauti (b. l. 134).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. J. parodė, kad N. M. pažįsta, ji buvusi UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė, santykiai normalūs. Jis, t. y. V. J., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri paskui nupirko UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas. Įsigijus UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas buvo įsigyta ir S. M. globa. I. T. ir J. E. buvo paskirti direktoriais. Jis, t. y. V. J., buvo susidūręs su S. M., įmonė buvo pavaldi Tarnybai. Nuvykęs į Širvintų veterinarijos tarnybą gavo atsakymą, kad įmonei „stogas“ yra S. M.. Direktoriams I. T. ir J. E. buvo užduota išsiaiškinti situaciją, ką jie ir padarė. Moterys pradėjo rankioti maisto produktus, valyt, tvarkyt, rūšiuot. Jis, t. y. V. J., kaip akcininkas, negalėjo viso šito kiekvieną dieną kontroliuoti. Atvažiuodavo mašina su „a le“ brokuotais produktais, atvažiuodavo S. M., kažką paburdavo, mašina vėl išvažiuodavo. Paklausus, kodėl taip yra, S. M. pasakydavo, kad taip reikia. Kai pasikeitė valdžia, atėjo vadovauti M. ir kiti pavaduotojai, jis, t. y. V. J., į juos kreipėsi, pasakė, kad nori išsivaduoti iš Tarnybos globos, kad „nemaitins tų žuvų“. Buvo atvažiavęs I. E. ir pasakė, kad kaip atlygį S. M. auginti 10 paršiukų, kad ateityje būtų pigiau draugauti su S. M. nei diegti finansines investicijas. Buvo keliamas klausimas nutraukti šią „globą“ ir paskirti direktorę N. M., o abu direktorius atleisti. S. M. sukūrė antrą įmonę „(duomenys neskelbtini)“, o jam, t. y. V. J., buvo pasakyta, kad įmonei bus bankrotas, visą įmonės veiklą parėmė „(duomenys neskelbtini)“, o S. M. su kažkokia moterimi atvažiavo uždaryti įmonės. S. M. sukvietė visus Širvintų veterinarus ir vienašališkai nutarė, kad skubos tvarka reikia uždaryti įmonę „(duomenys neskelbtini) “. Jis, t. y. V. J., paskambino S. M., paklausė ką daryti su 14 darbo vietų, kad gal nereikia taip daryti, reiktų įvertinti ir gerus darbus, ne tik trūkumus. S. M. pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ bus uždarytas. Jis, t. y. V. J., kreipėsi į Širvintų veterinarijos tarnybą, kur pasakė, kad bus pateiktas teikimas tą pačia dieną kai buvo surašytas aktas atimti visas licencijas. Visi komisijos nariai prieštaravo, nei vienas komisijos narys nepasirašė akto, išskyrus S. M. su savo pavaldine. Jis, t. y. V. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 20 metų, po skandalo UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas pardavė, nes matė, kad nepakovos. Visi darbuotojai žinojo, kad S. M. imdavo padangas iš „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Jis, t. y. V. J., matė, kai buvo vežami paršiukai S. M. (b. l. 134-135).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. A. parodė, kad N. M. pažįsta, ji sumokėjo pinigus už automobilio remontą, nes nesumokėjo S. M., santykiai su ja normalūs. Jis, t. y. M. A., yra išsinuomojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, kur remontuoja automobilius. Jis, t. y. M. A., S. M. automobilį pirmą kartą remontavo 2009 m. liepos mėn., tai buvo Audi, tamsios spalvos, remontavo vairo traukę, keitė tepalą. Pamena, nes jam už tai nesumokėjo, o ir sąskaitų nebuvo. N. M. už S. M. atidavė pinigus, nes S. M. rekomendavo I. T., kuris lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis paprašė, sakė, kad tai svarbus žmogus, reikia suremontuoti jo automobilį. Iš viso S. M. automobilį remontavo tris kartus. I. T. prašė remontuoti tik vieną kartą, kitus kartus atvažiuodavo pats S. M., sakydavo, kad už darbus sumokės UAB „.“. Pinigus mokėjo N. M., nes ji ten dirbo finansininke. Kartą remontuojant S. M. automobilį netyčia ištepė automobilio saloną, tam, kad išvalyti, reikėjo atlenkti sėdynes. Jas atlenkus buvo pridėta daugybė duonos produktų, kurios būtų sunku suvartoti net ir didelei šeimai (b. l. 135-136).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. A. parodė, kad jis kartu su N. M. dirba UAB „Stiebas“, santykiai geri, S. M. yra kelis kartus matęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Jis, t. y. E. A., įmonėje yra pagrindinis mechanikas, vykdo sąskaitų faktūrų kontrolę servisuose, vykdė ir sąskaitų faktūrų kontrolę, pagal kurias buvo remontuojamas „(duomenys neskelbtini) “ priklausantis automobilis firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Kai jis, t. y. E. A., atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė pretenzijas, po 10 min. paskambino UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius I. T. ir pasakė, kad nesiimtų jokių priemonių. Vėliau direktorius paaiškino, kad remontas buvo vykdomas reikalingam žmogui, kuris dirba Tarnyboje ir vykdo priežiūrą. Jis, t. y. E. A., suprato, kad tas žmogus dirba „aukščiau“. Po to jam tą žmogų – S. M., teko sutikti buhalterijoje, jis buvo pas I. T.. Apie paslaugas, teikiamas S. M., jis, t. y. E. A., suvokė, kadangi jam buvo remontuojamas automobilis, detalės nurašomos ant krovininių automobilių. UAB „Stiebas“generalinis direktorius pasiuntė jį, t. y. E. A., tikrinti sąskaitas. Sąskaitose buvo užrašyti darbai, kurie nebuvo atlikti, ir nepadarytas detalių pakeitimas. Dėl pirmos faktūros, kuri buvo suklastota, buvo „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus Juliaus skambutis, antrą kartą jį taip pat kvietė Julius, kuris pasakė, kad reikia dar kartą padaryti kitos krovininės mašinos remontą. Yra įmanoma padaryti remontą lengvajam automobiliui, o sąskaitą faktūrą – sunkvežimiui. Jis, t. y. E. A., nepastebėjo, kad sąskaitoje faktūroje buvo įrašyta detalė, kuri buvo dėta lengvajam automobiliui (b. l. 136-137).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. E. parodė, kad S. M. pažįsta nuo senų laikų, santykiai normalūs, N. M. pažįsta, jie kartu dirbo, santykiai iki jo išėjimo iš darbo buvo normalūs. Iš darbo jis, t. y. J. E., išėjo, nes „pamėgo taurelę“, N. M., kaip ir S. M., jis pretenzijų neturi. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini) “ jo, t. y. J. E., niekas nesiejo su S. M., kad jis lankytųsi taip pat nepamena, nes pastarajam tai nepriklausė. Jis, t. y. J. E., įmonėje oficialiai buvo technikos vadovas, o praktiškai prižiūrėjo ūkį, atliekų priėmimą ir transportą. UAB „(duomenys neskelbtini) “ augino kiaules, jis, t. y. J. E., jas šerdavo, prižiūrėdavo, buvo planas jas išplėsti. Kad S. M. būtų atvykęs tikrinti jis, t. y. J. E., nepamena. S. M. apie kiaules nieko nežinojo, nes jos buvo slepiamos nuo veterinarinės. Apie tai, kad S. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ būtų gavęs kokias nors paslaugas jis, t. y. J. E., nieko nežino (b. l. 176-177).

Kaltinamoji N. M. neneigia, kad parašė tekstą, nurodytą S. M. skunde, tačiau teigia, kad jį rašydama rėmėsi liudytojų parodymais, teiginiai nėra „laužti iš piršto“.

Šmeižimas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Be to, bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-645/2005, Nr. 2A-1/2009).

N. M. pakleista informacija, kad S. M. pasinaudodamas tarnybine padėtimi ne kartą gavo naudos iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir bendrovės sąskaita gavo įvairių paslaugų yra jos nuomonė. Tokią nuomonę suformavo A. B., J. K., V. B., V. R., T. V. 2011-12-09 rašyti paaiškinimai apie S. M. (b. l. 26-33), apklausti teisme liudytojai A. B., J. K., V. R., V. K., V. J., M. A., E. A. davė analogiškus parodymus su duomenimis, kurie nurodyti minėtuose paaiškinimuose. S. M. buvo įsitikinusi, kad minėti asmenys pranešė tikrovę atitinkančią informaciją. Šį N. M. suvokimą patvirtina ir faktas, kad ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl S. M. veiklos, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas), 2012-09-17 S. M. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal minėta straipsnį (b. l. 169).

Lietuvos Respublikos BK 155 str. viešojo ir neviešojo įžeidimo objektyviajai pusei būtinas ne paprastas asmenybės garbės arba jos orumo žeminimas, bet užgaulus pažeminimas, t. y. žeminimas nederama forma. Vertinant, ar pažeminimas buvo užgaulus, privaloma atsižvelgti į nukentėjusiojo asmenybę bei teisėtus kaltininko lūkesčius dėl nukentėjusiojo reakcijos ir pažeminimo įvertinimo. Šiame kontekste N. M. veiksmai, parašius skundą Vilniaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nelaikytini padaryti tiesiogine tyčia, t. y. suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį kitam žmogui ir siekiant šitaip jį pažeminti, užgauti, kadangi skundu buvo siekiama pranešti kompetentingoms institucijoms apie S. M. galimai neteisėtus veiksmus, prašant atlikti S. M. veiksmų tyrimą, o ne jį įžeisti. Teismų praktikoje įžeidimas yra nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia, suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį kitam žmogui ir siekiant šitaip jį pažeminti, užgauti. Įžeidimas – tai kito žmogaus prestižo paniekinimas. Nors kiekvienas asmuo pats asmeniškai sprendžia, ar kaltininko padarytas jo įvertinimas, veiksmas yra įžeidžiantis, teismas privalo atsižvelgti į visuomenėje susiformavusias visuotinai priimtas garbės ir orumo sąvokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-437/2008, Nr. 2A-1/2009).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą, kad N. M. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių ir ji išteisintina, kadangi nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamąją N. M. išteisinant S. M. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 303 str. 5 d. 1 p. 304-305, 307 str. 4 d., 7 d., 308 str., teismas,

nusprendžia:

N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

S. M. civilinį ieškinį N. M. dėl 5500 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.