Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo A. P. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-07-05 nutarties, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1986-07-11 Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Jonavos r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 1 d., 149 str. 1 d. tuo, kad jis, 2013-06-23, apie 18.15 val., bute – (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po to, kai E. S. panaudojęs fizinį smurtą išžagino nukentėjusiąją Ž. J., A. P., užrakinęs vonios kambario duris ir tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, liepė jai ranka masturbuoti jo varpą – tokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią, t. y. atliko jos atžvilgiu seksualinio prievartavimo veiksmus, po to atliko su ja vieną prievartinį lytinį aktą, t. y. išžagino Ž. J..

2014-04-10 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – įsipareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeistos į suėmimą ir paskelbta jo paieška.

2014-07-05 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi A. P. nustatytas suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. P. skundas atmetamas.

Nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo termino nustatymo, patikrinamas skundžiama nutartimi paskirto suėmimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y., ar byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad suimtasis asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šioje proceso stadijoje nesprendžiamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimas ir vertinimas šiuo klausimu neatliekamas. Pateiktoje byloje yra pakankamai duomenų, jog A. P. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra: kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios Ž. J. ir liudytojų parodymai, serologijos ir DNR laboratorijos išvada bei kita bylos medžiaga.

Susipažinęs su teismui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-147-217/2014 medžiaga, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali slėptis nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas ir kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, kur nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurių pagrindu gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tuomet jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

A. P. kaltinimai pareikšti pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, t. y. jis kaltinamas dviejų sunkių, tyčinių nusikaltimų padarymu, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Už sunkų nusikaltimą griežčiausia bausmė yra 10 m. laisvės atėmimo, kuri žymiai viršija minimalią BPK numatytą gresiančios laisvės atėmimo bausmės ribą, kai gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Be to, vertintina ir tai, kad A. P. buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įtaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad šios kardomosios priemonės A. P. buvo grubiai pažeistos, jis vengė atvykti į tesimo posėdžius, jo buvimo vieta buvo nežinoma, todėl 2014-04-10 teismo nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo paieška ir paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

A. P. oficialiai nedirba ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Tai, kad kaltinamasis yra trijų mažamečių vaikų tėvas, nesuteikia pagrindo netaikyti jam reikiamų procesinių prievartos priemonių. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumą, A. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat pagrįsta manyti, kad A. P. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors anksčiau jis nėra teistas, tačiau kaltinamas dviejų sunkių tyčinių nusikaltimų padarymu esant jo teisinę padėtį sunkinančiai aplinkybei – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindas nustatytas pagrįstai.

Pabrėžtina, kad suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas, nes būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo. Taip pat pažymėtina ir tai, jog šioje proceso stadijoje teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės pasky­rimo kaltinamajam pagrįstumo, nesprendžia kitų kardomųjų priemonių sky­rimo klausimo, tai yra kardomąją priemonę paskyrusio ar jos terminą pratęsusio teismo teisė, todėl skundo argumentas, kad kaltinamajam gali būti paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog A. P. skunde išdėstyti argumentai dėl jam paskirto suėmimo termino nustatymo yra nepakankami skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. Apylinkės teismas suėmimo terminą A. P. nustatė pagrįstai, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Nustatant suėmimo terminą kaltinamajam, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, todėl A. P. skundas atmetamas, o skundžiamos Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-04-10 ir 2014-07-05 nutartys paliekamos galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. P. skundą atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. ir 2014 m. liepos 5 d. nutartis palikti galioti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.