Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistajam A. P., jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;pagal BK 150 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. P. nukentėjusiajai Ž. J. priteista 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 str. 1 d., BK 149 str. 1 d., dėl to, kad 2013-06-23 apie 18.15 val. bute – (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po to, kai E. S. (kuris pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 str. 1 d., BK 150 str. 1 d., BK 178 str. 2 d. 2014-06-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-217/2014), panaudojęs fizinį smurtą išžagino nukentėjusiąją Ž. J. A. P., užrakinęs vonios kambario duris ir tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, liepė jai ranka masturbuoti jo lytinę varpą – tokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią, t. y. atliko jos atžvilgiu seksualinio prievartavimo veiksmus, po to atliko su ja vieną prievartinį lytinį aktą, t. y. išžagino Ž. J..

A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus ir kaltu neprisipažino. Ž. J. pati išreiškė norą mylėtis, lytinis aktas buvo atliktas abipusiu susitikimu, Ž. J. nesipriešino ir jokiu kitokiu būdu neišreiškė nesutikimo mylėtis su nuteistuoju. Jos atžvilgiu nebuvo naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, nebuvo grasinama, vonios durys nebuvo užrakintas, nes užraktas jau buvo sugadintas. Masturbuoti savo lytinio organo A. P. neliepė nukentėjusiajai.

Apelianto nuomone teismas jo kaltę grindžia nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusioji skirtingai aiškino išžaginimo aplinkybes, melavo teigdama, kad lytiniai santykiai tarp jos ir nuteistojo buvo be jos sutikimo. Pažymėtina, kad po įvykio nukentėjusiajai buvo nustatytas sunkus 3 promilių girtumas, kas taip pat leidžia abejoti jos parodymais. Liudytojo A. J. parodymais nustatyta, kad galimai smurtą Ž. J. atžvilgiu vartojo E. S., suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, nuplėšęs nuo nukentėjusiosios drabužius, nusitempęs ją į vonią ir su ja užsirakinęs. A. J. patvirtino, kad nuteistasis A. P. kartu su juo bandė padėti Ž. J. kai ši šaukėsi pagalbos. Jis taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji pati nuėjo į vonią su A. P., o jiems būnat vonioje nesišaukė pagalbos, išėjusi iš vonios nereiškė jokių nusiskundimų apie išžaginimą ar seksualinį prievartavimą. Liudytojo A. J. ir A. P. parodymai iš esmės sutampa. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios parodymus, kad nuteistasis A. P. grasino ir reikalavo, kad ji čiulptų jo lytinį organą, taip pat, kad jis jos atžvilgiu vartojo fizinį ar psichologinį smurtą. Apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymų ir nepagrįstai nukentėjusiosios parodymus laikė patikimais. Teismas vertino tik nuteistąjį apkaltinančius įrodymus, tačiau visiškai nepasisakė dėl išteisinančių įrodymų ir iš esmės rėmėsi tik prielaidomis, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti paremtas prielaidomis ir visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo naudai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas priteisdamas iš nuteistojo neturtinę žalą neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, į tai, kad jis neturi jokio turto ir priteisė per didelę sumą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis šio kodekso 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, A. P. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai ir paskyrė jam tinkamą bausmę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų nuteistasis, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas ir nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Apeliantas skunde neigia padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytų BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir prašo jį išteisinti, kadangi prievartos nukentėjusiosios atžvilgiu jis nevartojo, lytinis aktas vyko abiejų sutikimu, tačiau tokie skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems, kaltinamojo A. P. kaltę patvirtinantiems įrodymams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir todėl yra atmestini.

Nors apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios Ž. J. parodymais ir kitais bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, kad apeliantas, tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, bei lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią panaudodamas smurtą, t. y. padarė BK 149 ir 150 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas. Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl šių nusikaltimų padarymo.

BK 149 ir 150 straipsniai nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą su žmogumi prieš jo valią, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Taigi, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 149 ir 150 straipsnį būtina įrodyti fizinį smurtą, grasinimą tuoj pat jį panaudoti, kitokį atėmimą galimybės priešintis ar pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir lytinį santykiavimą. Be to, šie veiksmai yra atliekami prieš lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą ir yra nukreipti nukentėjusiojo esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti.

Nors nuteistasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, taip pat ir apeliaciniame skunde neigė išžaginęs ir seksualiai prievartavęs nukentėjusiąją Ž. J. bei nuosekliai laikėsi versijos, jog nukentėjusioji kartu su juo nuėjo į vonią, fizinio ar psichologinio smurto jos atžvilgiu nevartojo, negrasino, vonios durų nebuvo užrakinęs, lytinio akto metu nukentėjusioji nesipriešino ir nešaukė pagalbos, lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu, pati nukentėjusioji buvo šių santykių iniciatorė, kuri, kolegijos nuomone, apylinkės teismo pagrįstai buvo atmesta kaip gynybinė, konstatuojant, jog ją visiškai paneigia byloje ištirti ir išnagrinėti įrodymai – nuoseklūs nukentėjusiosios Ž. J. parodymai visuose tyrimo etapuose, apklausiant ją liudytoja, apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjo, apklausiant nukentėjusiąja ir teisme, kuriais nėra pagrindo netikėti, juos dalinai patvirtina liudytojų A. J. parodymai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įrodo, kad Ž. J. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, serologijos DNR specialisto išvada, kuri neginčijamai įrodo A. P. DNR buvimą Ž. J. makšties turinyje ir ant drabužių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į nukentėjusiosios Ž. J. parodymus, tiek ir į jo duotus paaiškinimus, juos analizavo, vertino visumoje su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis ir nurodė, kad, nors A. P. savo kaltės nepripažino, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma visiškai įrodo, jog apeliantas padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. Su šiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis visiškai sutinka ir teisėjų kolegija.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji Ž. J. viso proceso metu nuosekliai ir detaliai nurodė aplinkybes, kaip jos atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos. Ji parodė, kad 2013-06-23 pažįstamas A. J. pasikvietė į svečius, pavaišinę vynu, gal po 10 - 15 min. paskambino į duris, atėjo du vaikinai, jie atsinešė labai daug alaus, degtinės, prisėdo prie stalo, atsidarė degtinės butelį, alaus skardines. Kadangi buvo trys vaikinai, dviejų nepažįsta, pati viena moteris su jais buvusi, nusprendusi eiti į namus, pasiėmusi telefoną paskambinti į namus, pasakiusi, kad vaikas namuose, kad eis į namus. Tada E. S. atėmė iš rankų telefoną, trenkė į veidą, suplėšė drabužius, nutempė į vonią, uždarė vonios duris. E. S. vonioje trenkė per veidą, mušė, liepė santykiauti su juo, ji nesutiko. Visokiais žodžiais ją vadino, liepė lenktis ant vonios ir atliko lytinį aktą. Paskui vonioje atsirado A. P., uždarė duris, pradėjo psichologiškai grasinti, jo prašiusi, kad nieko nedarytų, paleistų, bet A. P. pasakė: „tu pabuvai su E., tu pabūsi su mumis visais trim, o jei ne, tai tau bus blogai, neišeisi iš čia, išmesim pro langą“. Nesutiko, sakė, kad esanti moteris, turinti vaiką, sakiusi, kad yra jaunų panelių, kam jam moteris. A. P. vis vien išžagino, pas jį iš pradžių nestovėjo varpa, liepė su ranka masturbuoti jo varpą, bijodama tai dariusi, verkusi ir masturbavusi varpą apie penkias minutes, kai varpa sustandėjo, A. P. atliko lytinį aktą į makštį iš nugaros pusės. A. P. buvo labai įsiutęs, piktas, agresyviai nusiteikęs, jo bijojusi, be to jis buvo užrakinęs vonios duris ir užstojęs duris, negalėjusi išeiti iš vonios. Vonioje prieš lytinio akto atlikimą su A. P. jau buvo be drabužių, nuoga, drabužius buvo suplėšęs E. S. Pirmas lytinį aktą atliko E. S., paskui atėjo A. P., po jo atėjo A. J.. Tiksliai negali prisiminti, prieš A. P. arba po A. P. pačią ištempė iš vonios į kambarį, girdė alkoholiu, A. P. ją laikė, E. S. ir A. P. pylė degtinę, laistė, tyčiojosi. Po A. P. į vonią atėjo A. J., kurio prašė, kad jai padėtų. A. J. pats vengė E. S. ir A. P., prisibijojo jų. Vonioje susitarę su A. J., kad A. J. padės, parodys, kada bėgti iš buto. Kada E. S. nuėjo į tualetą, A. J. tinkamu metu parodė, kad reikia bėgti, tada staigiai bėgusi pro buto duris. Kaip tik E. S. tuo metu išėjo iš tualeto ir spėjo pasivyti laiptinėje, sakydamas: „kur tu bėgi, (duomenys neskelbtini)“, E. S. pradėjo spardyti, daužyti, pati klykusi nežmonišku balsu, galvojusi, kad gal išgirs žmonės, kas nors išgelbės, E. S. dar kartą pastūmė, ir pavyko išbėgti iš laiptinės; lauke sutikto žmogaus paprašiusi padėti, žmogus skambino policijai, bet buvo užimta, tada iškvietė taksi; su taksi nuvažiavusi iki namų, po to į policiją. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes jie ne tik viso proceso metu buvo nuoseklūs, bet juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusiosios parodymai tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, ją apklausus ir ikiteisminio tyrimo teisėjui teisme, buvo nuoseklūs ir detalūs, ji aiškiai nurodė visas įvykio aplinkybes. Nors po įvykio nukentėjusiajai buvo nustatytas 3,0 promilių girtumas (II t. b. l. 13), tačiau jos parodymai tiek esant neblaiviai, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo nuoseklūs ir dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo. Šiuos jos parodymus patvirtino ir liudytojas A. J., kuris viso proceso metu taip pat davė nuoseklius parodymus, kad A. P. su Ž. J. buvo užsidarę vonioje. Po to, kai iš vonios išėjo A. P., jis užėjęs į vonią matė Ž. J. vonioje be rūbų, ji prašė pagalbos, prašė padėti, prašė apsirengti drabužių, jai nunešė drabužius, davė savo šortus ir „maikę“, suteikė pagalbą pabėgti iš buto. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto skundo argumentas, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, nes jai po įvykio buvo nustatytas 3 promilių girtumas.

Byloje esančia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) neginčytinai nustatyta, kad aptariamo įvykio metu nukentėjusiajai Ž. J. buvo padaryta poodinės kraujosruvos kairiame paakyje, dešiniame smilkinyje, kakle, dešiniame dilbyje ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimas dešiniajame dilbyje, kaktos ir viršutinės lūpos sumušimas. Poodinės kraujosruvos kairiame paakyje ir dešiniame smilkinyje, kaktos ir viršutinės lūpos sumušimas padarytas kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių ir yra būdinga tiesioginiam smūginiam kontaktui. Odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje padarytas kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti piršto nagas. Poodinės kraujosruvos kakle padarytos kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos pirštas. Poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje padarytos kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, kuo galėjo būti rankos piršto naginė falanga. Poodinės kraujosruvos kairiame kelyje padarytos kietu buku daiktu, kuo galėjo būti koja apauta batu. Odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje galėjo gautis ginantis nuo smūgių. Sužalojimai Ž. J. padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais. Netikėti šia specialisto išvada kolegija neturi pagrindo. Nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kita byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant nukentėjusiosios pateiktų drabužių ir tampone iš jos makšties yra rasta sperma, kuri, atlikus DNR tyrimą, pagal gautą DNR profilį sutampa su A. P. DNR profiliu beveik šimtu procentų (99,999999999999 procentai) tikimybe.

Pažymėtina, kad išžaginimo atveju, vieno iš asmenų nesutikimas santykiauti turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Šiuo atveju nukentėjusioji buvo įbauginta psichologiškai, prieš ją pavartotas fizinis smurtas, sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji buvo priverstinai girdoma alkoholiu, galinčiu paveikti žmogaus valią, ji už plaukų buvo nutempta į vonios kambarį, kur su ja nuteistasis E. S. atliko prievartinį lytinį aktą, ją išžagino, po ko nuteistasis A. P., esant palaužtai nukentėjusiosios valiai tame pačiame vonios kambaryje, grasino, kad jei Ž. J. nesutiks su A. P. tenkinti jo lytinę aistrą ar priverstinai santykiauti prieš jos valią, ji neišeis gyva, kad visi ją užmuš. Esant palaužtai nukentėjusios valiai, atėmus galimybę priešintis, A. P. liepė nukentėjusiajai Ž. J. aistrą tenkinti fizinio sąlyčio būdu, masturbuoti A. P. varpą, nukentėjusiajai nesutinkant atliko seksualinio prievartavimo veiksmus, po ko įvedęs savo varpą į makštį išžagino nukentėjusiąją Ž. J.. Tai, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta, kad ji buvo įbauginta, jos atžvilgiu buvo pavartotas smurtas patvirtina, kad E. S. pirmas su ja atliko prievartinį lytinį aktą, patvirtina įsiteisėjęs 2014-06-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis E. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 1 d. padarymo (Ž. J. išžaginimo). Visos šios aplinkybės paneigia apelianto skundo argumentą, kad lytinis aktas buvo atliktas abipusiu susitikimu, Ž. J. nesipriešino ir jokiu kitokiu būdu neišreiškė nesutikimo mylėtis su nuteistuoju.

Šiuo atveju visų byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų visuma atskleidžia išsamias apelianto nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurios detaliai aprašytos nuteistajam pareikštame kaltinime. Kolegijos nuomone, visos pirmiau paminėtos aplinkybės, t. y. nukentėjusiosios viso proceso metu duoti nuoseklūs parodymai apie jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei tarpusavyje neprieštaraujantys ir vienas kitą papildantys liudytojų parodymai, nenustačius jokio objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiosios ar liudytojų parodymų patikimumu, juos patvirtinant ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, šiuo atveju visiškai paneigia pirmiau nurodytą nuteistojo versiją ir kartu patvirtina, jog apeliantas, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, su ja atliko išžaginimo bei seksualinio prievartavimo veiksmus.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, taip pat į individualias nuteistojo asmenines savybes, į teistumus, į jį charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui), įvertino, tai, kad A. P. baustas administracine tvarka, neteistas, turi mažamečių vaikų, nedirba, turi nuolatinę gyvenamą vietą, ir pagrįstai už atskirus nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijose nurodytų bausmių vidurkiui bei pagrįstai, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrino.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto tvirtinimu, jog nukentėjusiajai priteista 10000 Lt (2896,20 Eur) suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, tačiau galutinį neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. patirtos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus.

Šioje byloje nustatyta, jog A. P. įvykio dieną išžagino bei fizinio sąlyčio metu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią, atliko seksualinio prievartavimo veiksmus prieš nukentėjusiąją Ž. J. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą 10000 Lt (2896,20 Eur). Tai teisinga, sąžininga ir protinga suma, atitinkanti teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Matyti, kad nustatant tokį neturtinės žalos dydį apylinkės teismui buvo žinomos visos reikšmingos aplinkybės – ne tik padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų padarymo aplinkybės, žalą padariusio asmens kaltė, tačiau ir kaltininko materialinė bei socialinė padėtis, jo asmenybė bei kiti šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingi duomenys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, netinkamai nustatyti neturtinės žalos kriterijai, ar pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį apylinkės teismas akcentavo, kad veikiant tiesiogine tyčia prieš nukentėjusiąją buvo padaryti sunkūs, smurtiniai nusikaltimai. Nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą, išgąstį, skausmą, stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad nukentėjusios civilinis ieškinys šioje byloje išspręstas netinkamai ir priteistas nepagrįstai.

Taigi esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK nuostatomis, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei skundžiame nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti apelianto skundą ir panaikinti pastarąjį nuosprendį bei priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.