Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-658-135/2014

Teisėja Astra Karpytė Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00032-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija:

2014 m. liepos 3 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. nuteistas pagal BK 154 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laiką bendrauti su nukentėjusiuoju A. S.. Taip pat L. S. nuteistas pagal BK 155 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju A. S..

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė L. S. paskirta laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju A. S..

Bausmės pradžia nustatyta nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš L. S. 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) nukentėjusiajam A. S. neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 106 str. 2 d., iš L. S. priteista A. S. 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-02-21 16.15 val. iki 2013-02-21 16.45 val. tyrėjos kabinete Nr. 9, (duomenys neskelbtini), viešai ne mažiau kaip penkis kartus pavadino A. S. „padla“ ir ne mažiau penkis kartus „svoločiumi“, tuo jį užgauliai pažemindamas.

Be to, L. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-02-21 16.15 val. iki 2013-02-21 16.45 val. tyrėjos kabinete Nr. 9, (duomenys neskelbtini), išsakydamas teiginį „būdamas mero pavaduotoju tiek prisivogė, kad gali visiems sumokėti“ paskleidė apie A. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti A. S. arba pakirsti pasitikėjimą juo.

L. S. tvirtina, kad nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 155 str. 1 d. ir 154 str. 1 d. ir šiuo atveju yra svarbu tai, kad įvykis, kuriuo kaltinamas, įvyko 2013-02-21, o skundą nukentėjusysis teismui pateikė tik 2013-06-21 ir toks ilgas laiko tarpas patvirtina, kad jis nukentėjusiojo nešmeižė ir neįžeidinėjo, kadangi, jo nuomone, nukentėjusysis savo garbę ir orumą turėjo ginti tuoj pat. Nuteistasis tvirtina, kad teismas buvo šališkas, kadangi neperžiūrėjo jo pateiktos vaizdo ir garso medžiagos, kurioje užfiksuotas netinkamas nukentėjusiojo elgesys su šeimos nariais. L. S. mano, kad liudytoja V. Š. yra suinteresuota bylos baigtimi, nes ji neįteikdavo jam šaukimų atvykti į apklausas, kaip tai numatyta norminiais aktais, po to reikšdavo pretenzijas, kad jis nevykdo nurodymų. Mano, kad šis faktas patvirtina, kad nėra ji sąžininga ir yra nusiteikusi prieš jį ir palaiko nukentėjusįjį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir padarė išvadą, kad liudytoja nėra suinteresuota bylos baigtimi.

Dėl to, kad akistata vyko trumpą laiką, ji nebuvo nutraukta, apie tai nebuvo informuota komisariato vadovybė, nuteistasis tvirtina, kad jis įžeidžiančių žodžių neišsakė ir yra apkalbėtas. Be to, nuteistojo teigimu, jo išsakytus žodžius teismas turėjo vertinti ne kaip informaciją, o kaip nuomonę.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. S. prašo atmesti L. S. apeliacinį skundą ir priteisti iš nuteistojo atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, 2013-02-21 įvykius stebėjo tik nukentėjusysis ir liudytojas, kurių parodymai visiškai sutampa, o apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų ar motyvuotų samprotavimų, dėl kokių priežasčių liudytoja V. Š. turėtų būti šališka, neobjektyvi ar nusistačius prieš jį, todėl byloje nėra jokio realaus pagrindo spręsti, jog nukentėjusiojo ir liudytojos duoti paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai. Pažymi, jog tai, kad nuteistojo išsakyti žodžiai nebuvo užfiksuoti procesiniuose dokumentuose, nuteistojo atsakomybės nešalina, nes L. S. išsakė visą eilę užgaulių ir įžeidžiančių žodžių nukentėjusiojo atžvilgiu ir jį apšmeižė. Ir nors, nukentėjusiojo teigimu, nuteistasis skunde tvirtina, kad byloje nepakanka jo kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau nuteistasis tuo pačiu skunde tvirtina, kad jis turėjo motyvus taip elgtis – t.y. dėl šeimos narių konfliktų su tėvu (nukentėjusiuoju). Nurodo, kad atsižvelgiant į visų įvykį stebėjusių asmenų pozicijos sutapimą bei į apelianto nusistatymą prieš A. S., pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės negali būti laikomos neobjektyviomis. Nukentėjusysis nesutinka su nuteistojo nuomone, kad jo adresu išsakyti žodžiai nėra užgaulūs ir vartojami šnekamojoje kalboje, nes, pasak L. S., šie žodžiai nėra nepadorūs, jų vartojimas yra netoleruotinas ir turi būti baudžiamas. Dėl privataus kaltinimo skundo padavimo teismui datos nukentėjusysis nurodo, kad dėl L. S. elgesio teisėtumo įvertinimo buvo kreiptasi iš kart po įvykio, t.y. 2013-02-21, tačiau ikiteisminis tyrimas procesiniu dokumentu buvo atsisakytas pradėti, kuris įsiteisėjo tik 2013-06-06, nes buvo skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, todėl ir skundo padavimas užtrūko iki 2013 m. birželio mėn. Dėl apelianto minimos vaizdo ir garso medžiagos nukentėjusysis nurodo, kad dėl to, jog ji buvo netinkama, jos nebuvo galima peržiūrėti, taip pat pabrėžia, kad joje užfiksuotos aplinkybės nebuvo susijusios su nuteistojo veiksmais nagrinėjamo įvykio metu. Dėl priteisto civilinio ieškinio nukentėjusysis nurodo, kad jis negali būti keičiamas, kadangi buvo priteista žymiai mažiau, nei buvo galima ir reikalinga. Tvirtina, kad apelianto skundas daugiausiai paremtas jo samprotavimais apie nukentėjusiojo nepadorumą, blogumą, žiaurumą šeimos atžvilgiu ir t.t., t.y. bandant įtikinti, kad nukentėjusysis nusipelnė tokių žodžių, kuriuos jam išsakė nuteistasis, kas patvirtina, kad nuteistasis išsakė kaltinime nurodytus žodžius.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai L. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d., nes pastarasis, turėdama tikslą apšmeižti A. S., paskleidė apie į tikrovės neatitinkančią informaciją, bei, išsakydamas nukentėjusiajam užgaulius žodžius, jį viešai įžeidė.

Iš L. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad, jo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis 2013-02-21 apie 16.15 val. Kuršėnų policijos nuovadoje, tyrėjos kabinete atliko jam inkriminuotus veiksmus. Taip pat apeliantas mano, kad žodžiai ,,padla“ ir ,,svoločius“ nėra užgaulūs. Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentus paneigia bylos duomenys.

A. S. privataus kaltinimo skunde nurodyta, kad 2013-02-21 tyrėjos V. Š. kabinete, Kuršėnų policijos nuovadoje, vykstant akistatai tarp L. S. ir jo (A. S.), kurioje dalyvavo ir A. S. advokatas A. Kazakevičius, L. S., reaguodamas į jo paaiškinimus, ne mažiau kaip penkis kartus pavadino jį ,,padla“ ir ,,svoločiumi“, nereagavo į tyrėjos pastabas ir įspėjimus dėl tokio elgesio, o taip pat, girdint visiems tuo metu buvusiems asmenims, pasakė teiginį, jog jis ,,būdamas mero pavaduotoju tiek prisivogė, kad gali visiems sumokėti“. A. S. teigimu, išvadinus jį viešai keletą kartų ,,padla“ ir ,,svoločiumi“ jis buvo įžeistas kaip žmogus ir pažemintas kaip tėvas, o teiginiai, kad tuo metu, kai jis buvo mero pavaduotoju, vogė, jį kitų akivaizdoje apšmeižė, dėl ko jis pasijuto paniekintas ir pažemintas, kadangi buvo prilygintas nusikaltėliui (1-3 b. l.). Teismo posėdyje A. S. patvirtino privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes papildomai nurodydamas, kad sūnaus L. S. išsakyti žodžiai akistatos metu jį pribloškė ir sugniuždė, L. S. akistatos metu visiškai nesivaldė (147 b. l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta tyrėja V. Š. parodė, kad apklausos metu L. S. elgėsi labai įžūliai, neatsakinėjo į klausimus, kalbėjo, ką norėjo, reiškė priekaištus, A. S. išvadino necenzūriniais žodžiais ne mažiau kaip penkis kartus ,,padla“ ir ,,svoločius“, pasakė, kad A. S., ,,būdamas mero pavaduotoju tiek prisivogė, kad visiems gali sumokėti“, ji įspėjo L. S., kad taip elgtis negalima, ar tai užfiksavo protokole ji neprisiminė, apie tokį L. S. elgesį informavo prokuratūrą, bet iš prokurorų jokių nurodymų negavo, pati jautėsi nepatogiai ir įžeista, dėl įžeidinėjimų darbo nenutraukė, tik įžeidinėjimų metu protokolo nerašė, teiginiai, apie prisivogimą jai įstrigo, nors požiūrio į L. S. ir nepakeitė, jokio asmeninio nusistatymo ji prieš L. S. neturi, anksčiau ji Sekreckių nepažinojo (148 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. atsako asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas, objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-545/2005, 2K-7-645/2005).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog prielaidomis ir versijomis negali būti grindžiami asmens teiginiai. Teiginius paskleidęs asmuo juos turi įrodyti realiais įrodymais, o to nesant, toks teiginys laikytinas šmeižtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-408/2007). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad A. S., dirbdamas mero pavaduotoju vogė ir prisivogė tiek, kad gali visiems sumokėti. Todėl tai leidžia daryti išvadą, kad teiginys, jog A. S. „būdamas mero pavaduotoju tiek prisivogė, kad gali visiems sumokėti“ yra melagingas ir neatitinka tikrovės. Iš bylos aplinkybių matyti, kad paskleisdamas apie A. S. neigiamo pobūdžio informaciją, galinčią į pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą juo, nuteistasis siekė suformuoti neigiamą požiūrį į nukentėjusįjį, suprato, kad tokiu būdu gali sumenkinti A. S. kaip proceso dalyvį ikiteisminio tyrimo pareigūno akivaizdoje, ir to siekė. Taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad L. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. atsako asmuo, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemina žmogų. Įžeidimas yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia.

Lietuvių kalbos žodyne internetiniame leidinyje www.lkz.lt pateikiamos trys žodžio „padla“ reikšmės: 1) dvėseliena, maita; 2) nususęs, prastas, netikęs gyvulys; 3) bjaurybė, nenaudėlis. Žodis „padla“ bendrinėje šių laikų lietuvių kalboje vartojamas siekiant užgauliai atsiliepti apie žmogų. Ir nors lietuvių kalbos žodyne nėra žodžio ,,svoločius“ reikšmės išaiškinimo, kadangi tai rusų kalbos žodis, tačiau šio žodžio vertimas iš rusų kalbos yra ,,šunsnukis“, kuris, kaip nurodyta Lietuvių kalbos žodyno internetiniame leidinyje www.lkz.lt, naudojamas apibūdinti niekšą ir niekam tikusį žmogų. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena nuteistojo naudotų žodžių reikšmė nenurodo teigiamo apibūdinimo, tokie išsireiškimai kreipiantis į asmenį pagrįstai laikyti užgauliais ir įžeidžiančiais. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis L. S. ir pats neneigia, kad jis galėjo panaudoti tokius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau mano, kad jie nėra užgaulūs. Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie L. S. elgesį apklausos metu, taip pat į tai, kad tarp L. S. ir A. S. jau kuris laikas vyksta nuolatiniai konfliktai, teisėjų kolegija sprendžia kad nors nuteistasis žodžių „padla“ ir ,,svoločius“ nelaiko įžeidžiančiais, tačiau jis suvokė, kad šiais žodžiais jis užgauliai įžeidžia viešoje vietoje tėvą A. S., o A. S. dėl to pasijuto pažemintas. Todėl teigti, kad L. S. nepagrįstai nuteistas už įžeidimą pagal LR BK 155 str. 1 d., nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas. Teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BPK XXX skyriuje. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, išklausė tiek baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens L. S. parodymus, tiek nukentėjusiojo A. S. ir liudytojos parodymus. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad duomenų, leidžiančių manyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto kaltės, nėra. Apeliantui nepalankaus sprendimo priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista jo teisė į nepriklausomą ir nešališką bylos nagrinėjimą. Nenustatyta ir aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad tyrėja V. Š. yra suinteresuota bylos baigtimi.

Apeliantas L. S. taip pat nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu tvirtindamas, kad teismas, priteisdamas iš jo nukentėjusiajam 1000 Lt, nepakankamai įvertino jo materialinę padėtį, bei to, kad jis yra bedarbis ir socialiai remtinas, jam buvo suteikta valstybės nemokama teisinė pagalba, įvykis truko trumpą laiką ir nukentėjusiojo reputacija nenukentėjo, įvykio metu buvo tik du pašaliniai asmenys.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį sumoje 20000 Lt teisingai patenkino iš dalies ir priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus tai, kad A. S. atžvilgiu padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 str. 3 d.) asmens garbei ir orumui, dėl ko jis patyrė ne tik pažeminimą, psichologinį diskomfortą bet ir emocinį sukrėtimą, nes nusikalstamai jo atžvilgiu elgėsi sūnus, rodo, kad už padarytus du nesunkius nusikaltimus pirmosios instancijos teismo priteista iš L. S. A. S. naudai 1000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Ir nors iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu nuteistasis yra bedarbis, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus ir nėra duomenų apie tai, kad jis būtų nedarbingas, teismas sprendžia, kad jam nėra užkirstas kelias pradėti dirbti ir įgyti lėšas priteisto ieškinio atlyginimui.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas nuosprendžiu turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš bylos duomenų matyti, jog A. S. pateikus apeliacinį skundą, advokatas vyko į teismą susipažinti su skundu, surašė atsiliepimą į skundą (jo apimtis – 3,5 lapo) ir atstovavo A. S. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (vyko vienas teismo posėdis, byloje nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas). Už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas A. S. sumokėjo advokatui 900 Lt, ką patvirtina jo pateiktas pinigų priėmimo kvitas. Teisėjų kolegijos vertinimu, advokatui sumokėtas honoraras – 900 Lt nėra proporcingas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme sudėtingumui, paruošto procesinio dokumento – atsiliepimo apimčiai bei teismo posėdžio apygardos teisme trukmei, todėl priteistinos A. S. iš L. S. atstovavimo išlaidos mažintinos iki 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš L. S. 500 (penkis šimtus) litų atstovavimo išlaidų A. S..