Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. laikotarpiu nuo 2013-02-21 16.15 val. iki 2013-02-21 16.45 val. tyrėjos kabinete Nr. 9, esančiame Kuršėnų policijos nuovadoje adresu J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnai, viešai ne mažiau kaip penkis kartus pavadino A. S. „padla“ ir ne mažiau penkis kartus „svoločiumi“, tuo jį užgauliai pažemindamas.

Be to, L. S. laikotarpiu nuo 2013-02-21 16.15 val. iki 2013-02-21 16.45 val. tyrėjos kabinete Nr. 9, esančiame Kuršėnų policijos nuovadoje adresu J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnai, išsakydamas teiginį „būdamas mero pavaduotoju tiek prisivogė, kad gali visiems sumokėti“ paskleidė apie A. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti A. S. arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Apklaustas teisme kaltinamasis L. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2013 m. vasario 21 d. buvo Kuršėnų policijos nuovadoje, kur buvo atliekama akistata su A. S.. Akistatos metu A. S. „padla, svoločiumi“ nevadino, taip pat nesakė, kad būdamas mero pavaduotoju jis tiek prisivogė, kad gali visiems sumokėti. Tyrėja jam jokių nurodymų dėl elgesio nedavė, jo nedrausmino, akistatos nenutraukė. Mano, jog tėvas A. S. kerštauja dėl to, kad jį apskundė dėl nelegalaus ginklo. Jokios nusikalstamos veikos nepadarė.

Nukentėjusysis A. S. parodė, jog 2013 m. vasario 21 d. tyrėjos V. Š. kvietimu atvyko į Kuršėnų policijos nuovadą dalyvauti akistatoje su L. S.. Pradėjus duoti parodymus, L. S. jį pertraukinėjo, neleido kalbėti, ne mažiau penkių kartų jį pavadino „padla“ ir „svoločiumi“. Tyrėja V. Š. jį vis bandė sudrausminti, sugėdinti, tačiau L. S. į jos pastabas nereagavo, dar pareiškė, jog jis būdamas mero pavaduotoju tiek prisivogęs, kad galįs visiems sumokėti. Savo žodžiais L. S. jį pažemino ir įžeidė, apkaltindamas vagyste pažemino aplinkinių akivaizdoje. Yra buvęs mero pavaduotoju, tačiau nieko nevogė, nebuvo baustas nei už vagystes, nei drausmine tvarka. Akistatos metu kabinete buvo keturiese: tyrėja, L. S., jis ir jo atstovas.

Liudytoja V. Š. parodė, jog dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. 2013 m. vasario 21 d. savo darbo kabinete, Kuršėnuose, J. Basanavičiaus g. 7, kabinete Nr. 9, atliko akistatą tarp L. S. ir A. S.. Akistatos metu L. S. elgėsi įžūliai, į klausimus neatsakinėjo, reiškė priekaištus, A. S. išvadino „padla, svoločiumi“, dar pasakė, kad A. S. būdamas mero pavaduotoju tiek prisivogė, kad gali visiems sumokėti. Ji L. S. žodžiu įspėjo dėl jo netinkamo elgesio. Akistatos nenutraukė, tik tol, kol įžeidinėjo, protokolo nerašė. Apie L. S. elgesį ji telefonu informavo prokurorę D. M., prokurorė jai jokių nurodymų nedavė, tik pasakė, jog jos darbo vieta nėra vieša. Dėl netinkamo L. S. elgesio jautėsi nepatogiai. Šis pasakymas jos požiūrio į A. S. nepakeitė, bet frazė jai įstrigo.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo L. S. kaltė įrodyta. Nors kaltinamasis L. S. kaltę neigia nurodydamas, kad vykusios akistatos metu jis tėvo A. S. jokiais įžeidžiančiais žodžiais nevadino ir nekaltino prisivogimu, tačiau šiuos parodymus teisme paneigė nukentėjusysis A. S., kuris parodė, jog akistatos metu buvo įžeidinėjamas ir kaltinamas vagystėmis. Nukentėjusiojo parodymus teisme patvirtino liudytoja V. Š., kuri parodė, jog akistatos metu L. S. įžeidinėjo A. S., vadino jį „padla, svoločiumi“, taip pat pasakė, jog A. S., būdamas mero pavaduotoju tiek prisivogė, kad gali visiems sumokėti. Ši liudytoja atliko savo tarnybines pareigas, asmeniškai su L. S. ir A. S. nebuvo pažįstama ir nėra suinteresuota bylos baigtimi, todėl netikėti šiais įrodymais nėra pagrindo.

L. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį šmeižtu ir 155 straipsnio 1 dalį įžeidimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje numatyta atsakomybė už šmeižimą, tai yra už tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą tuo asmeniu, paskleidimą.

Teismų praktikoje laikoma, jog bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ar duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Jei tokia informacija pranešama tam pačiam žmogui, apie kurį ji yra, tai gali sudaryti įžeidimo sudėtį.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-24 nutartis byloje Nr. 2A-3/2012, 2012-10-30 nutartis byloje Nr. 2A-9/2012).

Kaltinamasis L. S., tyčia, girdint ne vien nukentėjusiajam A. S., bet ir tyrėjai – liudytojai V. Š. bei A. S. advokatui akistatos metu pasakė, jog dirbdamas mero pavaduotoju A. S. vogė, tai yra nurodė informaciją apie galimai neteisėtus A. S. veiksmus jam užimant tam tikras pareigas. Tokia informacija žemina nukentėjusįjį, gali pakirsti pasitikėjimą juo. Šios informacijos negalima laikyti nuomone, kadangi L. S. sąmoningai iškreipė faktus – neturėdamas jokių duomenų, galinčių patvirtinti jo žodžius, kadangi jokie ikiteisminiai tyrimai A. S. atžvilgiu dėl jo veiksmų dirbant mero pavaduotoju nebuvo atliekami, A. S. nebuvo baustas nei drausmine, nei administracine, nei baudžiamąja tvarka, kaltinamasis L. S. nukentėjusįjį pavadino vagimi. Informacija buvo išsakyta girdint ne vien nukentėjusiajam, todėl įžeidimu tai negali būti laikoma. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo L. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą įžeidimą, tai yra už viešą veiksmu, žodžiu ar raštu užgaulų žmogaus pažeminimą. Įžeidimas skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes.

Kaltinamasis L. S. nukentėjusįjį A. S. ne mažiau penkių kartų pavadinimo „padla“, „svoločiumi“. Šie žodžiai yra užgaulūs, žeminantys, kaltinamasis L. S. juos pasakė turėdamas tikslą pažeminti A. S., girdint kitiems asmenims, tai yra, viešai, todėl ši kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos 155 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. S., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis L. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis L. S. anksčiau neteistas, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai, yra bedarbis, pragyvena iš socialinės pašalpos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirtina bausmė - laisvės apribojimas.

Byloje pareikštas privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl 20000 litų neturtinės ir 975 litų turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas laiko, jog nukentėjusysis A. S. dėl neteisėtų kaltinamojo L. S. veiksmų – šmeižto ir įžeidimo patyrė pažeminimą ir dvasinių išgyvenimų ir dėl to jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog nusikalstami veiksmai truko neilgai, ikiteisminio tyrimo veiksmas – akistata dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nebuvo nutraukta, nebuvo imtasi priemonių dėl kaltinamojo nubaudimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, kas rodo, jog kaltinamojo veiksmai nebuvo intensyvūs, veika buvo padaryta atliekant neviešą ikiteisminio tyrimo veiksmą, įžeidžiančius žodžius ir šmeižimą girdėjo tik labai siauras ratas asmenų – be kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo tik advokatas ir tyrėja, į tai, jog dėl šmeižimo nebuvo pakirstas pasitikėjimas nukentėjusiuoju, jo reputacija nepablogėjo – liudytoja V. Š. paaiškino, jog dėl kaltinamojo išsakytų žodžių jos požiūris į nukentėjusįjį nepasikeitė, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – yra bedarbis, pragyvenimo šaltinis – socialinė pašalpa, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 litų.

Teismas laiko, jog nukentėjusiojo reikalavimas priteisti turtinę 975 litų dydžio žalą nepagrįstas. Iš pateikto civilinio ieškinio argumentų (17 b. l.) bei pateiktų dokumentų (18, 19 b. l.) matyti, jog šias išlaidas nukentėjusysis patyrė apmokėdamas advokato pagalbą dar iki šios privataus kaltinimo bylos iškėlimo advokatui rengiant skundus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei atstovaujant nukentėjusįjį Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant paminėtą skundą. Tai, jog nukentėjusiojo skundai buvo atmesti, rodo, jog buvo skundžiami teisėti procesiniai sprendimai, ir dėl to, jog tokias išlaidas nukentėjusysis patyrė, kaltinamojo L. S. kaltės nėra, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo L. S. nepriteistinos.

Nukentėjusįjį A. S. teisme atstovavo advokatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo A. S. išlaidas jį teisme atstovavusio advokato pagalbai apmokėti - iš viso 2550 Lt patvirtina pateikti dokumentai (131-132, 133-134, 135-136, 137-138, 139-140, 141-142 b. l.). Atsižvelgdamas į kaltinamojo L. S. turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šios išlaidos mažintinos iki 1000 litų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju A. S.,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju A. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę L. S. skirti laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju A. S..

Bausmės pradžią L. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš L. S. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) nukentėjusiajam A. S. neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš L. S. priteisti A. S. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.