- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- e2-3520-920/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03664-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Ieškovas
- I. Z.
- Atsakovas
- E. Z.
- Kategorijos
- 2.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui E. Z. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją sutuoktinių nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovė prašo pripažinti, kad R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini) priklausantis asmeninės nuosavybės teise nekilnojamasis turtas – 0,0613 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių I. Z. ir R. Z. nuosavybė. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sutuoktinis R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Tai buvo abiejų antroji santuoka. Prieš sudarant santuoką ieškovė ir sutuoktinis R. Z. turėjo asmeninio nekilnojamojo turto. Sutuoktinis prieš santuoką turėjo nekilnojamojo turto - butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat turėjo sodo pastatą su 0,0613 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo momentu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas 206,- Lt (60,09 Eur), o sodo pastatas (kurio baigtumas 89 proc.) vertė buvo 3696,- Lt (1 070,44 Eur). Bendra nekilnojamojo turto vertė sudarė 3902,- Lt (1 130,53 Eur). Vertinimas (duomenys neskelbtini) pateikiamas remiantis pasirašyta sutartimi Kauno miesto 7-asis notarų biuro pasirašyto tarp sutuoktinio R. Z. ir buvusios sutuoktinės V. Z.. Šiai dienai šis turtas visų pagerintas ir sodo pastato baigtumas yra 100 proc. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis vidutinės rinkos vertė sudaro žemės sklypo 2 660,- Eur, o sodo pastato 10 600,- Eur. Bendra turto vertė 13 260,- Eur. Tad turto vertė yra pakilusi ženkliai. Pradėjus gyventi santuokoje sodo pastatas buvo nepilnai įrengtas, buvo tik pastatytas pastatas, uždengtas stogas ir įstatyti langai (kurie vėliau buvo pakeisti), tačiau viduje visiškai nieko neįrengta, t.y. buvo tik perdangos ir išmūrintos pertvaros. 1998-12-21 sodo namelio techninės apskaitos kortelėje yra nurodyta, kad nėra pateikti pastato priėmimo naudoti dokumentai, o remiantis nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos duomenimis sudarant santuoką pastato baigtumas buvo tik 89 proc, taip pat patalpų plotų eksplikacijos kortelė pažymi, kad esantys kambariai nėra įrengti. Nėra įrengta ir komunikacijos (vidaus santechnika ir elektra). Visą santuokos laikotarpį, kai tik buvo santuoka sudaryta gaunamos piniginės lėšos buvo skiriamos buto ir sodo pagerinimui. Lėšos gautos iš darbinės veiklos, kadangi pagrindinės pajamos, iš kurių buvo daromi pagerinimai buvo būtent iš mano gaunamų darbinių pajamų. Kadangi buvo laikotarpis, kuomet sutuoktinis R. Z. iš viso nedirbo ir tik ieškovės gaunamomis pajamomis galėjome užtikrinti savo poreikius ir kartu iš gautų pajamų buvo vykdomi sodo pastato pagerinimo darbai. Taip pat iš ieškovės asmeninio parduoto nekilnojamojo turto (didesnioji dalis gautų piniginių lėšų buvo skirta būtent sodo pagerinimui). Santuokos pradžioje sodo pastatas buvo tik mūrinės sienos, pertvaros padarytos iš plytų ir perdangos tarp rūsio ir pirmojo aukšto ir tarp pirmojo aukšto ir palėpės. Pradedant bendrai gyventi buvo norėta turėti ir savo užsiaugintų daržovių, todėl 2000 m. buvo pastatytas šiltnamis. Medžiagoms išleista 385,92 Lt (111,77 Eur), darbas neįskaičiuotas, kadangi statė savo jėgomis bendrai kartu su vyru. Savo pačių patogumui 2007-2008 m. įrengė kriauklę (kriauklė randasi lauke), vanduo prijungtas yra laistymo atvestas. Buvo reikalinga įdėti daug darbo ir pastangų, kadangi įvesti vamzdžius, kad jie neįšaltų. Medžiagoms buvo išleista 1042,96 Lt (304,25 Eur). Sodo pastate iš bendrų lėšų buvo įrengti 2 kambariai pirmajame aukšte, taip pat įrengta virtuvė. Pačioje pradžioje pagal projektą buvo įrengta nedidelė virtuvė, tačiau vėliau pasitarę su vyru nusprendėme padidinti virtuvę, išgriaunant sieną skiriančią koridorių ir virtuvę. 2004 m. išgriovus virtuvę buvo viskas sutvarkyta, kad būtų galima naudotis. Virtuvės ir sujungto koridoriaus sutvarkymui medžiagoms buvo išleista 1 447,64 Lt (419,27 Eur). Elektros instaliacijos įrengimui medžiagoms, neįskaičiavus samdyto darbininko, buvo išleista 1 078,54 Lt (312,37 Eur), darbai atlikti 2001 metais. Didysis kambarys buvo įrengtas 2000-2001 m. Šiam kambariui įrengti medžiagoms buvo išleista 2678,46 Lt (775,74 Eur). Darbus vėlgi viską atliko ieškovė kartu su vyru bendromis jėgomis. Kadangi kai tik pradėjo gyventi sodo pastate buvo tik perdangos ir pertvaros, todėl turėjo sudėti grindis, sutvarkyti sienas, sienos yra iškaltos arba suspausto medžio plokštėmis arba medinėmis lentelėmis, grindys yra padarytos iš medinių lentų, vėliau jas apdirbant ir nudažant, taip pat reikėjo sutvarkyti lubas. Visuose kambariuose lubos yra iškaltos medinėmis lentelėmis. 2003 m. įrengtas vienas kambarys iš verandos. Veranda buvo numatyta pagal projektą, tačiau su vyru pasitarė ir nusprendė tokiu būdu padidinti naudingą plotą, todėl vietoj verandos įrengė kambarį, įstatė langus, šonines sienas apkalė lentelėmis, o vidinę sieną paliko, kad matytųsi plytos, kadangi ieškovei buvo labai gražu ir norėjo, kad matytųsi mūro dalis. Vyras tam pritarė ir taip įsirengė dar vieną kambarėlį. Medžiagoms buvo išleista 765,24 Lt (221,63 Eur). Taip pat pastatyta pavėsinė, sutvarkytas sodo sklypo gerbūvis, pastatytas šiltnamis, įrengtas nedidelis daržas, būtiniausioms daržovėms užsiauginti. Medžiagoms įrengti buvo išleista 1 486,32 Lt ( 430,47 Eur). Santuokos pradžioje visiškai nebuvo įrengta palėpė, tačiau jau gyvenant santuokoje buvo ji įrengta ir joje šiai dienai galima pilnai gyventi. Kadangi visa palėpė yra iškalta suspaustų medžio drožlių plokštėmis (OSB plokštės), taip pat pilnai įrengtos medinės grindys ir dar ant medinių grindų užkalta OSB plokštėmis. Taip pat palėpės grindys yra apšiltintos šiltinimo medžiaga. Palėpę įrenginėjo keletą metų, t.y. nuo 2005 iki 2016 m. Per visą įrengimo laiką palėpei medžiagoms išleido 2 276,04 Lt (659,19 Eur). Pradžioje nebuvo palėpėje numatytų jokių langų, netgi atliekant patikslinimus dėl sodo namo pastato, kadangi buvo užsakyta nauja Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (patikslinimai buvo atlikti 2006 metais) netgi tuo metu nebuvo dar palėpėje langų ir juos įrengė vėliau ir šiai dienai jau yra įrengti ir įstatyti langai. 2015 m. buvo įrengtas stogelis virš įėjimo į namą, buvo išbetonuota prie laiptų aikštelė, jog nesineštų daug purvo į namus ir taip palaikant sodo name tvarką ir higieną. Medžiagoms buvo išleista 155,36 Lt (45,- Eur). O 2011 m. buvo įrengtas stogelis virš įėjimo į rūsį, tokiu būdu apsaugant nuo lietaus ir kitų kritulių patekimo į rūsį. Medžiagoms buvo išleista 635,00 Lt (183,91 Eur). Tad pažymėtina, kad santuokos pradžioje sodo pastatas buvo nustatyta kad yra baigtas tik 89 proc, tuo tarpu 2006-06-04 atlikus patikslinimus jau yra nustatyta, kad sodo pastato baigtumas yra 100 proc, ir tai jau rodo, kad sodo pastatas buvo pagerintas santuokos metu, buvo investuoti ir panaudotos piniginės lėšos, kurios buvo gautos santuokos metu, taip pat 2006 metais remiantis pagrindinio pastato ir jo dalių kadastro duomenų kortelės duomenimis matyti, kad jau 2006 m. yra sodo pastate ir elektra. Taip pat remiantis Sodo pastato vidaus plotų ekplikacija, kuri buvo atlikta 2006-06-09, matyti, kad yra įrengtas sandėlis rūsyje, tai op pat 3 patalpos pirmajame aukšte bei 1 patalpa pastogėje. Tačiau pažymėtina, kad nuo 2006 m. atliktų sodo pastato kadastro ir registro dokumentų bylos patikslinimus ir iki vyro mirties pagerinimai vyko nuolatos, vienas iš tokių yra pastogėje langų įrengimas, pavėsinės pastatymas, kambario įrengimas vietoje verandos, todėl pagerinimai buvo daromi nuolatos. Visi darbai buvo daromi palaipsniui ir bendromis jėgomis, prisidedant ir pačiam sutuoktiniui R. Z. ir ieškovei. Mokėjimo kvitų, kurie pagrįstų pirktas medžiagas, ieškovė nesaugojo, niekuomet negalvojo, kad jie gali būti reikalingi ar naudingi, tiesiog su vyru kūrė bendrą gerbūvį, dėdami visas pastangas ir savo turimas pinigines lėšas.
II. Atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
2. Atsakovas su ieškinyje išdėstytais reikalavimais ir juos pagrindžiančiais motyvais ir argumentais nesutinka, prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) V. Z., pirmajai palikėjo žmonai ir Atsakovo mamai buvo suteiktas leidimas statyti sodo pastatą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ginčo pastato statybas (duomenys neskelbtini) šeimyna pradėjo dar 1982 m. Jau 1997 m. ginčo pastatas praktiškai buvo baigtas statyti: uždengtas stogas, sudėti langai ir durys, dalinai įrengtas vidus, visiškam įrengimui palikėjas dar gerokai anksčiau iki pastato užbaigimo organizavo statybos medžiagas (lentas, dailylentes, plyteles ir pan.). Statybos faktiškai sustojo apie 1997 m., t. y. statybas beveik pabaigus. (duomenys neskelbtini) V. Z. ir palikėjas nutraukdami santuoką sudarė turto pasidalinimo sutartį, pagal kurią tiek ginčo sklypas, tiek ginčo pastatas atiteko palikėjui. Ta pačia turto pasidalinimo sutartimi palikėjui taip pat atiteko garažas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį palikėjas pardavė 1999-05-12. Ieškovė ir palikėjas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir Atsakovas Kauno miesto 17- ame notaro biure (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimus dėl palikėjo turto paveldėjimo. Ieškovės teigimu ginčo pastatas iki jos ir palikėjo santuokos sudarymo momento buvo pabaigtas statyti tik 89 procentais. Ieškovė nurodė, kad ginčo pastatas buvo neįrengtas, t. y. buvo tik pastatytos sienos, sudėti langai ir apdengtas stogas, jokių kitų vidaus įrengimo darbų atlikta nebuvo. Visų pirma Atsakovas pažymi, kad pradžioje pastato statybomis daugiausiai rūpinosi jo tėvas (palikėjas) ir mama (V. Z.). Dar nuo statybų pradžios 1980 m. ginčo pastatui statyti jie įvairiais būdais rūpinosi statybinėmis medžiagomis. Dalis statybinių medžiagų (mediena grindims ir sienoms) buvo pirktos bendromis V. Z. ir palikėjo pastangomis bei lėšomis. Šios statybinės medžiagos buvo pradėtos naudoti ginčo pastato vidaus apdailai dar prieš V. Z. ir palikėjui išsituokiant (dalis statybinių V. Z. ir palikėjo pastangomis bei lėšomis pirktų statybinių medžiagų po skyrybų liko ginčo sklype). Prie statybų savo darbu prisidėjo ir Atsakovas bei kaimynai. Uždengus ginčo pastato stogą, pastato vidų įrenginėjo ir palikėjas, ir Atsakovas, ir kiti į pagalbą pasitelkti asmenys. Iš nupirktų statybinių vidaus apdailos medžiagų buvo dedamos grindys, lentelėmis kalamos ginčo pastato sienos. Taip pat rūsyje iškastas šulinys vandens tiekimui. V. Z. ir palikėjui nutraukus santuoką (duomenys neskelbtini) turto pasidalinimo sutartyje pažymėtas ginčo pastato baigtumas atsispindi procentine išraiška ir niekaip nenurodo kokie vidaus įrengimo darbai buvo atlikti, tačiau dalis vidaus apdailos darbų faktiškai jau buvo padaryti. Nors ir Ieškovės teigimu, ginčo pastatas buvo visiškai neįrengtas ir tai nurodyta pastato kadastro byloje, tačiau pastato vidaus apdailos darbai iki 1999-01-26 jau faktiškai jau buvo pradėti, tačiau neužbaigti. Atsakovas pažymi, kad kadastro byloje ginčo pastato vidaus patalpų įrengimas pažymėtas kaip neįrengta vien tik dėl to, jog vidaus įrengimo darbai nebuvo pilnai atlikti. Vien tik ta aplinkybė, jog ginčo pastatas iki turto pasidalinimo sutarties buvo pabaigtas ne visu 100 procentų, nereiškia, jog ginčo pastas buvo apskritai neįrengtas, t. y. kad jokie vidaus įrengimo darbai nebuvo atlikti. Priešingai, aukštas ginčo pastato baigtumo procentas rodo, kad tik 11 procentų (įvertinus dokumentuose nefiksuotus vidaus įrengimo darbus - dar mažiau) trūko iki pastato statybų pabaigos. Čia galima daryti neginčytiną išvadą, kad Ieškovė maksimaliai prie ginčo pastato baigtumo galėjo prisidėti tik 11 procentų, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) šeima likusiais 89 procentais, atliekant visus esminius statybos darbus, kuriuos Ieškovė visiškai nuvertina ir laiko neesminiais, kas prieštarauja bet kokiai logikai. Ieškovas būtent ir atkreipia dėmesį, kad ne tik ginčo statinio didelis baigtumo procentas, bet Atsakovo ir palikėjo šeimos atliktų statybų darbų pobūdis (namo statybos nuo statybos leidimo gavimo, pamatų iškasimo iki stogo uždengimo, dalies vidaus apdailos, šulinio vandentiekiui įrengimo) rodo, kad ginčo pastas iš esmės buvo visiškai pastatytas ne Ieškovės. Ieškovės įsitikinimu ginčo pastatas buvo pagerintas. Prie pagerinimų Ieškovė priskiria tokius darbus kaip kambarių iškalimą lentelėmis, langų pakeitimą, plane suplanuotų virtuvės erdvės ir verandos modifikavimą, stogelių virš įėjimo į pastatą ir rūsį įrengimą ir pan. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad Ieškovės minimi darbai nėra esminiai nei savo apimtimi, nei svarba bendram ginčo statinio funkcionalumui ar vertei. Ieškovė nurodo, kad ginčo pastato vidų iškalė lentelėmis, sudėjo grindis ir pan., tačiau Atsakovas dar kartą pamini, kad nemaža apimtimi vidaus įrengimo darbų jau buvo atlikti iki palikėje ir Ieškovės santuokos sudarymo. Šiuos darbus atliko būtent palikėjas kartu su Atsakovu, taip pat giminėms ir draugams padedant. Ieškovė, be kita ko, teigia, kad keitė ginčo pastato langus, tačiau Atsakovas pastebi, jog iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad langai yra tik perdažyti, bet ne pakeisti, o be to visiškai nesupranta, jei ir langus iki pastatą užbaigiant statyti visu 100 procentų 2006 m. Ieškovė keitė, kodėl profesionalaus staliaus (Atsakovo senelio) gamintus langus (vos keliolikos metų senumo) reikėjo keisti. Keičiant langus (o Atsakovas visiškai abejoja, kad jie buvo keisti) po 2006 m. visiškai nesuprantama, kodėl buvo keičiama į dvidešimto amžiaus furnitūros, konstrukcijos ir stiliaus langus, t. y. į analogiškos langus kokie buvo sudėti ginčo pastato statybų metu, o ne į naujesnės technologijos. Šio aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl Ieškovės teiginių apie ginčo namo langų keitimą. Net ir tuo atveju, jei ir langai buvo pakeisti į analogiškus medinius, vadinasi jokio ginčo pastato pagerinimo nebuvo atlikta. Ieškovė taip pat nurodo apie ginčo pastato palėpės įrengimo darbus, jog dalis palėpės buvo iškalta dailylentėmis bei vėliau - OSB plokštėmis, taip pat po ginčo pastato užbaigimo 2006 metais įrengtas langas. Atsakovas šiuo atžvilgiu pažymi, kad dalis palėpės jau buvo įrengta palikėjo ir Atsakovo pastangomis, t. y. iškalta lentelėmis. O palėpės įrengimas OSB plokštėmis nėra daug finansų ir pastangų reikalaujantis darbas, be to, ir nesuteikiantis tokios kokybės kaip palėpę iškalant lentelėmis. Dėl lango įrengimo stogo konstrukcijose trumpai paminėtina, kad tam tikrais atvejais tokiems darbams reikalingi statybas prižiūrinčių institucijų pritarimai ar/ir leidimai. Bendrai paminėtina, kad nors ir Ieškovė kalba apie didesnio mąsto ginčo pastato rekonstrukcijas, tačiau šiuo atveju nepateikia jokių rekonstrukcijos ar papildomų konstrukcijų įrengimo planavimo dokumentų, brėžinių ir pan. Paskutinė ginčo pastato statybos korektūra fiksuota dar 1982 m. Ieškovė taip pat aptaria, kad įrengus šiltnamį, daržą ir pavėsinę bei sutvarkius sodą, padidėjo sklypo vertė. Atsakovas atsikertant į tokius visiškai nepagrįstus teiginius nurodo, kad šiltnamis statytas dar 2000 m., todėl visiškai neaišku, kaip 18 metų senumo laikinas statinys galėtų pakelti ginčo sklypo vertę. Pažymėtina, kad toks laikinas statinys paprastai statomas tik vieneriems metams. Net ir 5 metų senumo šiltnamis būtų abejotinos kokybės ir tuo labiau vertės. Tuo tarpu daržas taip pat jokiais būdais nėra žemės sklypo vertę keliantis atributas, tai tik išpurenta žemė, kai joje auginami sezoniniai augalai, priešingai nei sodas, kuris dėl pasodintų vaismedžių tam tikrą vertę sukuria. Pavėsinė subjektyviu Atsakovo vertinimu nėra nei išvaizdi, nei funkcionali, neaišku ar toks statinys apskritai yra leistinas ginčo sklype, o jei ir leistinas, ar pastatytas sutvarkius atitinkamą dokumentaciją. Pažymėtina, kad į bylą Ieškovė nepateikė jokių dokumentų nei planų, kuriuose pavėsinė būtų fiksuojama. Atsakovo įsitikinimu visi paminėti sklypo pagerinimai (kaip juos įvardija Ieškovė) laikytini ne sklypo pagerinimas, o priešingai - vertintini tik kaip apsunkinantys sklypą bei pabloginantys sklypo kokybę ir vertę. Įsigijus sklypą su tokio senumo ir išvaizdos statiniais tik būtų patiriami kaštai šalinant šiuos objektus, arba prireiktų papildomai investuoti į tokių objektų sutvarkymą. Pabrėžtina, kad įprastai sklypo vertę kelią visų pirma sklype įrengti inžineriniai tinklai, lietaus ir buitinių nuotėkų išleidimo bei valymo sistemos, pastatyti pagrindiniai statiniai ir tik galiausiai tokie objektai kaip pavėsinės, daržai ar šiltnamiai, jei iš tiesų tokie objektai yra nauji bei įrengti tinkamai, sukuriant pridėtinę vertę. Apie vidinę ginčo pastato elektros energijos instaliaciją pasakytina, jog kiek matyti iš byloje pateiktų nuotraukų instaliacija atlikta instaliaciją išvedžiojant ne sienų viduje, bet išorėje, kas iš esmės šiais laikais nėra priimtina. Ginčo pastato NTR išraše taip pat nėra jokių įrašų apie įrengtą vandentiekį, nuotėkų šalinimą, šildymą ir kt., kas iš tiesų bent kiek keltų ginčo pastato vertę. Dėl sodo Atsakovas nurodo, kad sodą kartu su palikėju sodino ir dar 1985 metais. Atsakovas neginčija tos aplinkybės, jog prie sodo tvarkymo nuo 1999 metų galėjo prisidėti ir Ieškovė, tačiau patį sodą, t. y. esminį ginčo sklypo atributą sukūrė būtent palikėjas ir Atsakovas. Ieškovė pažymi, kad lauke įrengė praustuvą. Tačiau net neaišku, prie kurio ginčo objekto priskirti tokį neva pagerinimą. Akivaizdu, kad toks objektas net nebūtų fiksuojamas jokiuose ginčo pastato ar sklypo dokumentuose, kai tokio pobūdžio sanitarinis mazgas neginčijamai fiksuojamas tik pastato dokumentuose, t. y. akivaizdu, kad sanitarinis mazgas ginčo pastate neįrengtas, todėl šiuo atveju net nėra aktualus kalbant apie ginčo pastato ar tuo labiau sklypo vertės pagerinimą. Kitaip tariant neaišku nei koks tokio praustuvo funkcionalumas, nei kokia nauda kriauklės įrengimo kaštų atžvilgiu. Ieškovė mini apie ginčo sklype įrengtus tam tikrus namudinius požeminius vandens nubėgimo kanalus. Pažymėtina, kad jokių įrodymų, kad tokie namudiniai inžineriniai tinklai yra įrengti. Ginčo sklypo NTR išraše taip pat nėra jokių įrašų apie tokius įrenginius. Kita vertus, sprendžiant iš Ieškovės paaiškinimų, suprastina, kad toks namudinis inžinerinis įrenginys skirtas nuotėkoms šalinti. Tuomet vėl kyla tokio įrenginio teisėtumo klausimai, t. y. ar apskritai toks įrenginys galėjo būti įrengiamas, ar atitinka aplinkosauginius bei statybos reikalavimus ir pan. Nors ir Ieškovė teigia, kad prisidėjo prie ginčo pastato materialiai, iš bendrų lėšų ir į bylą teikia tam tikrus paskaičiavimus, tokie Ieškovės teiginiai nieko nepagrįsti ir neobjektyvūs. Ieškovė nepateikia absoliučiai jokių mokėjimo kvitų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų aplinkybes dėl medžiagų pirkimo ar darbo jėgos samdymo, siejant tokius įrodymus būtent su Ieškovės nurodytais laikotarpiais darant ginčo pastato pagerinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys atmetamas.
3. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės ir R. Z. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) dieną (t. I, b.l. 109). Ieškovės sutuoktinis R. Z. prieš santuoką turėjo nekilnojamojo turto - butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat turėjo sodo pastatą su 0,0613 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 112-114, 123-126). (duomenys neskelbtini) ieškovės sutuoktinis R. Z. mirė (t. I, b.l. 177).
Dėl pripažinimo, kad R. Z., mirusiam (duomenys neskelbtini) priklausantis asmeninės nuosavybės teise nekilnojamasis turtas – 0,0613 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių I. Z. ir R. Z. nuosavybė
4. Vertindamas ieškovės reikalavimą, teismas remiasi CK 3.90 str. 1 d. nuostatomis, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taip pat kasacinio teismo praktika, pagal kurią turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008). Remdamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, teismas vertina ieškovės reikalavimą atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, liudytojų parodymus, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ir kitais šalių paaiškinimais nustatytas aplinkybes.
5. Vertindamas, ar asmeninis ieškovės sutuoktinio R. Z. turtas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės, teismas remiasi tokiomis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Visų pirma, tarp šalių nekyla ginčo dėl to, kad santuokos su ieškove sudarymo metu (duomenys neskelbtini) sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) baigtumas sudarė 89 proc., jo vertė buvo 3696 Lt (1 070,44 Eur) (t. I, b.l. 124), o (duomenys neskelbtini) mirus R. Z. sodo pastato baigtumas buvo 100 proc., jo vidutinės rinkos vertė sudarė 6272 Eur. (t. I, b.l. 112). Antra, tarp šalių nekyla ginčo, kad 1) palėpė buvo iškalta OSB plokštėmis, 2) buvo modifikuota veranda, joje įrengiant gyvenamąją patalpą, 3) žemės sklype įrengtas šiltnamis ir kriauklė, pastatyta pavėsinė. Trečia, tarp šalių kyla ginčas dėl kitų santuokos metu atliktų darbų apimties, pobūdžio, vertės ir kitų aplinkybių.
6. Įrodinėdama atsakovo ginčijamas aplinkybes, Ieškovė remiasi patalpų plotų eksplikacijos kortelėje esančia pastaba, kad esantys kambariai nėra įrengti (t. I, b.l. 54) bei nurodo, kad ginčo pastatas buvo pagerintas iš esmės, nes sodo pastatas iki santuokos sudarymo buvo nepilnai įrengtas, buvo tik pastatytas pastatas, uždengtas stogas ir įstatyti langai (kurie vėliau buvo pakeisti), tačiau viduje visiškai nieko neįrengta, t.y. buvo tik perdangos ir išmūrintos pertvaros, tuo tarpu santuokos metu buvo sudėtos grindys, sutvarkytos sienos, kurios taip pat iškaltos arba suspausto medžio plokštėmis arba medinėmis lentelėmis, grindys buvo padarytos iš medinių lentų, vėliau jas apdirbant ir nudažant, taip pat sutvarkytos lubos, visuose kambariuose lubos iškaltos medinėmis lentelėmis, įrengta elektros instaliacija. Atsakovas šias ieškovės nurodytas aplinkybes ginčija bei nurodo, kad vidaus apdailos darbai iki (duomenys neskelbtini) palikėjo santuokos nutraukimo jau faktiškai buvo pradėti, tačiau neužbaigti, o dalis vidaus apdailos darbų faktiškai jau buvo padaryti. 2018-10-25 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu šalių pakviesti liudytojai, o taip pat ir atsakovas vieningai paliudijo tik virtuvės patalpos esminį pertvarkymą perstatant vidinę sieną ir apkalant šią patalpą lentelėmis, tuo tarpu dėl kitų patalpų pertvarkymo darbų ir pobūdžio, taip pat jiems naudotų medžiagų kilmės jų liudijimai iš esmės išsiskyrė, todėl vienareikšmės išvados dėl ieškovės nurodytų darbų – t.y. grindų įrengimo, sienų sutvarkymo ir iškalimo lentelėmis, teismo vertinimu, daryti negalima. Nors teismas turi pareigą įrodymus vertinti ne pagal griežtąją priežastinio ryšio taisyklę, o remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011), teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra pateikta pakankamai ieškovės nurodytų darbų atlikimo faktą pagrindžiančių įrodymų, todėl esminių vidaus patalpų pagerinimo aplinkybę šioje byloje galima vertinti tik remiantis tais įrodymais, dėl kurių tarp šalių nekyla ginčo. Tokie darbai sodo pastato viduje, kaip jau minėta, yra palėpės iškalimas OSB plokštėmis, verandos modifikavimas, joje įrengiant gyvenamąją patalpą, o taip pat virtuvės patalpos pertvarkymas perstatant vidinę sieną. Ar šiuos darbus galima laikyti turto pagerinimu iš esmės, teismas vertina remdamasis kasacinio teismo nagrinėtoje panašioje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018 konstatuotomis aplinkybėmis, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog iki ginčytinų pagerinimų atlikimo sodo namas nebuvo tinkamas gyventi visus metus (išskyrus šiltąjį metų laiką); po atliktų pagerinimų šalys su vaiku gyveno minėtame name, jis buvo pritaikytas gyventi nuolat, name įrengtas šildymas, vandentiekis ir kanalizacija, pakeisti langai, stogo danga ir atlikti kiti darbai, o statybos leidimas buvo išduotas rekonstruoti sodo namą ir ūkinį pastatą, keičiant paskirtį į gyvenamojo namo. <...> Sodo namo ir ūkinio pastato esminį pagerinimą akivaizdžiai įrodo šių pastatų sujungimas ir pritaikymas gyventi nuolat, kanalizacijos, vandentiekio ir šildymo įrengimas. Dėl tokio turto pagerinimo neabejotinai didėja jo vertė ir paklausa rinkoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta kita būtinoji CK 3.90 straipsnio taikymo sąlyga – turto esminis pagerinimas (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-687/2018). Remdamasis nurodytoje kasacinio teismo byloje išvardytais darbais, kurie sudaro pagrindą konstatuoti sodo namo esminį pagerinimą – t.y. kanalizacijos, vandentiekio ir šildymo įrengimas, stogo dangos pakeitimas, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra atlikta nė vieno iš tokio pobūdžio darbų. To neginčijo bei neįrodinėjo ir pati ieškovė, be to, tai įrodo ir byloje esančios pastato fotonuotraukos (t. I, b.l. 21-38). Tai reiškia, kad net ir pripažinus, jog be atsakovo neginčijamų darbų buvo atlikti ir kai kurie iš jo ginčijamų, tačiau kai kurių liudytojų patvirtintų darbų (pvz. elektros instaliacijos įrengimas, patalpų iškalimas lentelėmis ir pan.), nebūtų pagrindo pripažinti, kad sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pagerintas iš esmės. Todėl, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra nustatyta būtinoji CK 3.90 straipsnio taikymo sąlyga – turto esminis pagerinimas.
7. Vertindamas, ar asmeninis ieškovės sutuoktinio R. Z. turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad Ieškovė nepateikia jokių mokėjimo kvitų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų aplinkybes dėl medžiagų pirkimo ar darbo jėgos samdymo, siejant tokius įrodymus būtent su Ieškovės nurodytais laikotarpiais darant ginčo pastato pagerinimus. Tokių duomenų nepagrindžia ir į bylą pateikti ieškovės bei jos sutuoktinio banko sąskaitų išrašai (t. II, b.l. 52-94, t. III, b.l. 1 – 157), taip pat turto pardavimo dokumentai (t. I, b.l. 115-122). Be to, teismas remiasi pačios ieškovės 2018-12-13 teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, kad ji negali tiksliai paaiškinti ar pagrįsti į savo pateiktas lenteles (t. I, b.l. 92-99) surašytų medžiagų ir darbų kainų dydžio, nes ji nepamena, nesižymėjo kainų, nesirašė duomenų. Todėl ieškovės pateiktose lentelėse surašytus duomenis teismas vertina kaip nepatikimus bei nepagrindžiančius ieškovės santuokos metu į pagerinimus investuotų lėšų dydžio. Tai reiškia, kad šioje byloje nėra nustatyta būtinoji CK 3.90 straipsnio taikymo sąlyga – turto esminis pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
8. Vertindamas, ar 0,0613 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iš esmės pagerintas santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, teismas remiasi šio sprendimo 5 p. jau nustatyta aplinkybe, kad tarp šalių nekyla ginčo, jog žemės sklype įrengtas šiltnamis ir kriauklė, pastatyta pavėsinė. Taip pat teismas remiasi šio sprendimo 7 p. jau nustatyta aplinkybe, kad ieškovė negali tiksliai paaiškinti ar pagrįsti į savo pateiktas lenteles surašytų medžiagų ir darbų kainų dydžio, nes ji nepamena, nesižymėjo kainų, nesirašė duomenų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žemės sklypas buvo pagerintas iš esmės santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Tai reiškia, kad šioje byloje nėra nustatytos būtinosios CK 3.90 straipsnio taikymo sąlygos – turto esminis pagerinimas bei turto esminis pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
9. Taip pat teismas pripažįsta, kad tarp šalių nekylant ginčo dėl tam tikrų darbų atlikimo ir ginčo turto pagerinimo santuokos metu, ieškovė turi galimybę įstatymų nustatyta tvarka pretenduoti į kompensaciją už šiuos pagerinimus (LR CK 3.98 str.). Atsižvelgiant tai, kad šalys šioje byloje atsisakė svarstyti taikos sutarties bei tam tikrų kompensacijų viena kitai galimybę, teismas konstatuoja, kad kompensacijos klausimas šioje byloje negali būti sprendžiamas dėl 7 p. išvardytų priežasčių, t.y. tikslių duomenų apie atliktus pagerinimus trūkumo.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
10. Atsakovas nurodo, kad Ieškovė, jei ir prisidėjo (nors niekaip to neįrodė) prie kokių nors ginčo turto pagerinimų, tai - daugiausiai 1999 m. - 2005 m. laikotarpiu. Pretenzijas, įskaitant ieškinį, dėl ginčo turto dalies pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, Ieškovė galėjo pareikšti daugiau nei prieš 10 metų, tačiau jokių pretenzijų nereiškė, klausimų nekėlė, dėl ko akivaizdu, jog praleido bendrą 10 metų ieškinio pateikimo teismui terminą, kurį atsakovė prašo tenkinti.
11. Vertindamas šį atsakovės prašymą, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017). Byloje ginčas kyla dėl turto pagerinimo santuokos metu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės santuoka nutrūko (duomenys neskelbtini), mirus ieškovės sutuoktiniui R. Z., teismas pripažįsta, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai turi būti priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 3 040,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė nurodė, kad prašomos priteisti išlaidos yra per didelės. Teismo vertinimu atsakovo atstovo nurodomos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad išnagrinėta civilinė byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, joje nebuvo sprendžiamo nauji teisiniai klausimai, teismų praktika yra suformuota, byla iš esmės buvo išnagrinėta per tris teismo posėdžius. Todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos du kartus ir iš ieškovės atsakovui priteisiama 1 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Ieškovei teikiama 100 % valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (t. I, b.l. 104-105, t. III, b.l. 159-160), todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš jos nepriteisiamos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
14. Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2018 m. kovo 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 520,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. kovo 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.