Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų IĮ „Vaivart“ ir V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4262-569/2013, iškeltoje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams IĮ „Vaivart“, V. V., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje S. V., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl avanso bei palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas IĮ ,,Vaivart“ iki 2012 m. rugsėjo 10 d. turėjo paruošti techninį gyvenamojo namo projektą. Pasirašant sutartį, atsakovui ieškovas pateikė interneto puslapyje pasirinktą gyvenamojo namo projekto vizualizaciją, paaiškino savo pageidavimus, kad būtų suprojektuotas būtent toks gyvenamasis namas, pateikė žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) planus, nuosavybės registravimo pažymėjimus. Suėjus sutartyje nurodytam terminui (2012-09-12) projektas nebuvo paruoštas. 2012 m. lapkričio pradžioje nuvykus į atsakovo biurą, ieškovui buvo pateikti gyvenamojo namo eskizai, brėžiniai: namo aukštų planai ir fasadas, tačiau jie akivaizdžiai skyrėsi nuo jo pateikto projekto architektūrinės dalies vaizdo.

IĮ ,,Vaivart“ vadovas A. V. , su kuriuo ieškovas bendravo, pažadėjo brėžinius pakeisti pagal ieškovo ir jo sutuoktinės pageidavimus. Jis pasakė, kad negali suprojektuoti tokio namo, kokio jie prašė, kadangi sklypas adresu adresu (duomenys neskelbtini) yra stačiakampio formos, o namas – kvadrato. A. V. pasiūlė ieškovui sujungti sklypus į vieną, kad būtų galima suprojektuoti kvadrato formos namą. Susitikimo metu įmonės atstovas jokių papildomų dokumentų nereikalavo.

Ieškovas savo iniciatyvą pradėjo tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypų sujungimo. Nesulaukę atsakymo, jie su sutuoktine S. V. 2013 m. sausio pradžioje vėl pasidomėjo, kaip vyksta projektavimo darbai. Tada buvo informuotas, kad mirė A. V., su kuriuo jie derino projektą, ir darbus tęs jo sutuoktinė V. V.. Kadangi iki to laiko jam nebuvo pateiktas namo projektas, ieškovas ketino atsisakyti atsakovo IĮ ,,Vaivart“ paslaugų ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą, tačiau atsakovė V. V. atsisakė grąžinti avansą, nes, jos teigimu, darbas yra atliekamas. Ieškovui kilo abejonių dėl atsakovės V. V. galimybės atlikti darbą kokybiškai, nes ji buvo interjero dizainerė, vėliau jam tapo žinoma, kad ši įmonė apskritai neturėjo teisės pradėti projektavimo darbų pagal jo pasirinktą projektą ir identiškai atkartoti architektūrinius elementus, nes pasirinkto projekto autorinės teisės priklauso visai kitam subjektui.

2013-04-10 pranešimu atsakovas IĮ „Vaivart“ nurodė, kad nebuvo pateikta dokumentacija, reikalinga darbams atlikti, todėl nėra galimybės vykdyti projektavimo darbus, nepateikti specialieji architektūriniai reikalavimai, kad esminių sutarties sąlygų nevykdo pats užsakovas, o įmonė „Vaivart“ yra pasirengusi atlikti sutartyje numatytus darbus, ieškovui pateikus reikiamus dokumentus; dokumentų pateikimo ir darbų atlikimo terminai, apmokėjimas už darbą turėtų būti suderinti papildomu susitarimu, be to, Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad užsakovui nutraukus darbus, avansas negrąžinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog projektavimo darbai buvo atlikti ne laiku ir nukrypus nuo ieškovo pateiktos užduoties. Teigia, kad jokio projekto pavyzdžio, priešingai nei nurodoma teismo sprendime, ieškovas M. V. sutarties sudarymo momentu nepateikė. Sutarties sudarymo metu įmonei buvo pateikti tik duomenys, kokio namo užsakovas norėtų, kaip jis įsivaizduoja jo išplanavimą. Remiantis šia informacija, buvo kuriama idėja, kaip namas turėtų atrodyti.

2. Užsakovui sumokėjus vykdytojui 2750,00 Lt avansą buvo pradėti eskiziniai projektavimo darbai. Projektavimo darbai buvo atliekami, vadovaujantis teisės aktuose numatytais reikalavimais, žemės sklypo forma, matmenimis. Statinys, šiuo atveju gyvenamasis namas, buvo projektuojamas tik žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Šis sklypas yra stačiakampio formos, todėl atitinkamai ir namas projektuojamas stačiakampio formos. Sudarydamas 2012-07-09 sutartį, M. V. nenurodė, kokios formos namo jis norėtų. Užsakovas tik prašė suprojektuoti tokį namą, kuris tilptų žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) A. Š. aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Projektuojant namą pagal M. V. norimą gyvenamojo namo patalpų kiekį ir dydžius, paaiškėjo, kad patalpų išdėstymas name yra neracionalus, o pats namas atrodo neestetiškai.

3. Iki 2012-09-10, t. y. iki sutartyje nustatyto termino, IĮ „Vaivart“ pateikė M. V. gyvenamojo namo projektą. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateikti duomenys skaitmeninėje laikmenoje, iš kurios matyti, kad failo „Projektas“ modifikavimo data yra 2012-09-11, t. y. kitą dieną po susitikimo su užsakovu. Susitikimo metu IĮ „Vaivart“ taip pat informavo užsakovą, kad pagal šį projektą suprojektuotas namas neatitinka šiuolaikiško klasikinio namo stiliaus, kokio jis su žmona pageidauja, ir kad patalpų išdėstymas tokiame name yra neracionalus.

4. M. V. su sutuoktine S. V., įvertinę jiems pateiktą projektą ir suteiktą informaciją, pageidavo, kad būtų pakeisti gyvenamojo namo matmenys, padidinant juos nuo 11000 mm pločio ir 18530 mm ilgio iki 14000 mm pločio ir 16660 mm ilgio. Ieškovas ir trečiasis asmuo taip pat pageidavo pakeisti namo patalpų išplanavimą. Šią aplinkybę patvirtina su atsiliepimu į ieškinį pateiktos projektų kopijos, kuriose matyti S. V. surašytos pastabos. Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, šių reikšmingų aplinkybių neanalizavo.

5. Pagal M. ir S. V. pageidavimus atitinkamai buvo paruošti gyvenamojo namo projektai, skaitmeninėje laikmenoje įvardinti „Projektas 02“, „Projektas II variantas“, „Projektas III variantas“, „Projektas IV variantas“, „Projektas V variantas“, kurių išsaugojimo data atitinkamai yra 2012-09-16, 2012-09-17 10.08 val., 2012-09-17 10.29 val., 2012-10-10 9.34 val., 2012-10-10 10.49 val. Šie duomenys rodo, kad tarp sutarties šalių vyko nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas. Tai, jog 2013 m. sausio mėnesį ieškovas dar neturėjo namo projekto, atitinkančio jo pageidavimus, kaip teigiama teismo sprendime, yra ne atsakovų kaltė. Pats ieškovas dažnai keitė savo nuomonę, kas lėmė tai, jog buvo daromi vis nauji namo projektai.

6. 2012 m. lapkričio 6 d. S. V. elektroniniu laišku informavo IĮ „Vaivart“ ir jos tuometinį savininką A. V., kad ji su vyru nusprendė sujungti žemės sklypus. S. V. taip pat pranešė, kad ji su M. V. pageidauja dar kartą pakeisti namo matmenis iš 14000 mm pločio ir 16660 mm ilgio į 14300 mm pločio ir 14300 mm ilgio. Ji minėtu laišku taip pat atsiuntė nubraižytą pirmo aukšto planą, namo fasado pavyzdžius. Taigi, tik 2012-11-06 gavus elektroninį laišką, paaiškėjo, kad užsakovas apsisprendė dėl kvadrato formos namo. Tokiu būdu užsakovas suformulavo naują projektavimo užduotį, tačiau įmonė papildomo užmokesčio už naujo projekto rengimą nereikalavo. Kvadrato formos namas galėjo būti projektuojamas tik turint žemės sklypo, kuriame buvo ketinama statyti jį, detalųjį planą. Architektas, projektuodamas namą, turi įvertinti atstumus nuo statinio iki sklypo ribos, taigi, neturint žemės sklypo detaliojo plano, projektuoti kvadrato formos namą nebuvo galimybės. Žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose, juos apjungus į vieną sklypą, būtų statomas namas, buvo sujungti tik 2013 m. rugsėjo mėnesį. Taigi, IĮ „Vaivart“ neturėjo galimybės projektuoti kvadrato formos gyvenamojo namo pagal paskutinį M. V. pageidavimą tol, kol nebuvo parengtas naujo sklypo detalusis planas. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kvadrato formos gyvenamasis namas pagal ieškovo pageidavimą galėjo būti projektuojamas ir neturint apjungtų žemės sklypų plano.

7. 2012-07-09 sutarties 5.3.1 p. numatyta, kad dėl naujų darbų atlikimo ir dėl atliktų darbų pakeitimo yra sudaroma papildoma sąmata, pasirašant papildomą susitarimą dėl su tuo susijusių terminų ir kainų pakoregavimo. Rašytiniai susitarimai, kaip sutarties priedai, sudaryti nebuvo, tačiau aplinkybę, kad sutartis buvo pakeista, o terminai pratęsti, patvirtina elektroniniai laiškai, kurie atspindi tikrąją sutarties šalių valią. Sutartis iš terminuotos tapo neterminuota.

8. Ieškovas pretenzijas dėl sutarties nevykdymo pradėjo reikšti po to, kai sužinojo, kad naujoji įmonės savininkė V. V. pagal išsilavinimą yra interjero dizainerė. Tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios M. V. nusprendė nutraukti 2012-07-09 sutartį. Tokią išvadą patvirtina ir S. V. 2013-01-07 elektroninis laiškas, kuriame ji rašo: „Norėjau paklausti, kas darys mūsų namo projektą, nes žinau, kad esate interjero dizainerė“. Ieškovas ir jo sutuoktinė buvo informuoti, kad namo projektą darys V. V., nes visus projektuojamus namus ji su sutuoktiniu A. V. braižė „perpus“. Šis elektroninis laiškas taip pat patvirtina tą aplinkybę, kad M. V. buvo nubraižytas ir pateiktas daugiau nei vienas namo projektas, tačiau Šiaulių apylinkės teismas šių aplinkybių visiškai nevertino.

9. Ieškovas M. V. vienašališkai nutraukė 2012-07-09 sutartį Nr. 73 ne dėl esminio sutarties nevykdymo, todėl jo sumokėtas avansas jam nepriteistinas (sutarties 3.3 p., LR CK 6.673 str.). Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, sąlygojo nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

10. Teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė išimtinai atsakovams. Tai rodo teismo šališkumą. Sprendime teismas akcentuoja, jog atsakovė nepaneigė vienos ar kitos aplinkybės, tačiau tokios teismo išvados yra nepagrįstos. Atsakovė V. V. teikė rašytinius įrodymus, kurie paneigia arba patvirtina jos nurodomas aplinkybes. Pareiga įrodyti ieškinyje dėstomas aplinkybes tenka ieškovui M. V., o ne atsakovei. Be to, teismas vadovaujasi M. V. ir S. V. teisme duotais paaiškinimais, nereikalaudamas juos patvirtinti įrodymais, o atsakovės paaiškinimus vertina kritiškai, kaip neparemtus jokiais įrodymais. Teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu dėl didelio susijaudinimo (iškėlus bylą teisme po sutuoktinio A. V. mirties nebuvo praėję net vieneri metai) V. V. negalėjo aiškiai ir sklandžiai dėstyti minčių, į tuos pačius klausimus pateikdavo visiškai skirtingus atsakymus. Teismas neatsižvelgė į advokatės R. Roščenkovienės prašymą nevertinti atsakovės ypač emocingų parodymų ir analizuoti tik pateiktus rašytinius įrodymus, kurie yra esminiai šioje byloje. Sutartį pasirašė ne atsakovė V. V., o jos vyras A. V., todėl logiška, kad tikrų aplinkybių ji negalėjo žinoti. Tik 2013 m. kovo mėnesį, paveldėjusi vyro įmonę ir tapusi jos savininke, atsakovė V. V. perėmė vyro pradėtus darbus bei atsakomybę už juos. Ji fiziškai negalėjo žinoti visų pirminių susitarimų tarp ieškovo ir mirusiojo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai išsamūs ir aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovo (užsakovo) M. V. ir atsakovo (vykdytojo, projektuotojo) IĮ Vaivart“ 2012 m. liepos 9 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. 73, kurios objektas – gyvenamojo namo techninis projektas ir suderinimas leidimui gauti adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 7-8). Šia sutartimi atsakovas IĮ Vaivart“ įsipareigojo iki 2012-09-10 „paruošti techninį gyvenamojo namo projektą suderinimui“ (5.1.3. p.); „darbus atlikti laiku ir kokybiškai, laikytis galiojančių normų ir taisyklių“ (5.1.1. p.), o ieškovas (užsakovas) M. V. įsipareigojo per 3 dienas po sutarties pasirašymo sumokėti 2750 Lt avansą (50 proc. nuo sutarties sumos), (2.1.; 3.1. p.), „pateikti Vykdytojui turimą techninę ir kitą sutarties objekto dokumentaciją, reikalingą darbams atlikti“ (5.2.2. p.). Sutarties 3.3. punkte buvo numatyta, kad „jei Užsakovas atšaukia naują darbą, tai Vykdytojas Užsakovui avansinio apmokėjimo negrąžina“, o 7.1. punkte nurodyta, kad „Sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai dėl esminio sutarties nevykdymo, įspėjant šalį vienai kitą prieš 10 kalendorinių dienų arba šalims susitarus. Nutraukus sutartį, surašomas sutarties nutraukimo protokolas ir susitariama dėl sutarties nutraukimo pasekmių“. Šalys byloje neginčija, kad Sutartis Nr. 73 yra vartojimo sutartis, kuriai taikomi jos sudarymo, vykdymo ir nutraukimo ypatumai (CK 6.188 str.).

I. M. V. prašė priteisti iš atsakovo IĮ ,,Vaivart“ subsidiariai su atsakove V. V. 2750 Lt avansą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai IĮ „Vaivart“ ir V. V. su ieškiniu nesutiko, priešieškinio dėl apmokėjimo už faktiškai atliktą darbą nepareiškė.

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu patenkino ieškovo M. V. ieškinį ir iš atsakovo IĮ ,,Vaivart‘‘bei subsidiariai iš atsakovės V. V. priteisė 2750 Lt avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2750 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-08) iki teismo sprendimo įvykdymo, 1866,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliaciniu skundu atsakovai IĮ „Vaivart“ ir V. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Apeliantai skunde nurodo, kad M. V. sutarties sudarymo metu nepateikė jokio projekto pavyzdžio, kad sutarties sudarymo metu įmonei buvo pateikti tik duomenys, kokio namo užsakovas norėtų, kaip jis įsivaizduoja jo išplanavimą, todėl remiantis šia informacija, buvo kuriama idėja, kaip namas turėtų atrodyti.

Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nurodo, kad tokiu atveju profesionalus projektuotojas IĮ „Vaivart“, neišsiaiškinęs ko konkrečiai pageidauja užsakovas, t.y. nesuderinęs projektavimo užduoties (CK 6.701 str.), neturėjo pats įsipareigoti iki 2012-09-10 „paruošti techninį gyvenamojo namo projektą suderinimui“ (5.1.3. p.), nes turėjo numatyti, iki kada Užsakovas turi apsispręsti dėl projekto (projektavimo užduoties), kada ir kokius dokumentus turi pateikti Vykdytojui, tačiau tokie reikalavimai Užsakovui Vykdytojo parengtoje sutartyje nenustatyti, jokių kitų įrodymų apie atsakovo (vykdytojo) reikalavimų dėl užduoties suderinimo su Užsakovu nėra, todėl, vadovaujantis M. V. ir S. V. parodymais, darytina išvada, kad projektavimo užduotis su ieškovu buvo suderinta ir pateikta atsakovui vykdymui.

Byloje nustatyta, kad sutarties projektą paruošė ir pateikė Užsakovui M. V. būtent IĮ „Vaivart“, vadovaujantis CK 188 str. 6 dalimi, bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai, todėl jei kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, taikoma CPK 6.193 str. 4 dalyje nustatyta sutarčių aiškinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies (šiuo atveju M. V.) naudai.

Apeliantų argumentų, kad iki 2012-09-10, t. y. iki Sutartyje Nr.73 nustatyto termino, IĮ „Vaivart“ pateikė M. V. gyvenamojo namo projektą, nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, juolab, kad 2012 m. rugsėjo 10 dienai pagal Sutarties 5.1.3. punktą namo projektas jau turėjo būti parengtas „suderinimui“, o ne Užsakovo informavimui, kad „pagal jo pageidaujamą projektą suprojektuotas namas neatitinka šiuolaikiško klasikinio namo stiliaus, ir kad patalpų išdėstymas tokiame name yra neracionalus“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia informacija Užsakovui turėjo būti pateikta ženkliai anksčiau, siekiant laiku parengti tinkamą projektą iki sutartyje nustatyto termino. Byloje nenustatyta, kad M. V. arba S. V. būtų vengę iki 2012-09-10 bendradarbiauti su IĮ „Vaivart“ bei A. V. rengiant jų gyvenamojo namo projektą, todėl darytina išvada, kad būtent atsakovas, parengęs projektą, kuris jo paties manymu yra akivaizdžiai netinkamas, nebendradarbiavo su ieškovu, nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti, t.y. sutartį vykdė nesąžiningai ir neekonomiškai, t.y., galimai atliko tarpinį darbą, kuris niekam iš esmės nebuvo reikalingas (CK 6.200 str.), todėl reikalauti apmokėti už tokį darbą paliekant sumokėtą avansą, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas (Užsakovas) M. V. iki 2012-09-10 būtų sprendęs sklypų sujungimo klausimus, vadinasi iki 2012-09-10 atsakovui IĮ „Vaivart“ nebuvo kliūčių vykdyti sutartį. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šalys bendru sutarimu būtų pratęsusios sutarties įvykdymo terminą.

Apeliantų skunde nurodyti gyvenamojo namo projektai, skaitmeninėje laikmenoje įvardinti „Projektas 02“, „Projektas II variantas“, „Projektas III variantas“, „Projektas IV variantas“, „Projektas V variantas“, kurių išsaugojimo data atitinkamai yra 2012-09-16, 2012-09-17, 2012-10-10, 2012-10-10, buvo atliekami jau po 2012 m. rugsėjo 10 d. , ir jeigu (kaip teigia apeliantai), tai buvo nauji Užsakovo M. V. pageidavimai, keičiantys projektą, vadovaujantis Sutarties 5.2.3. punktu, „šių darbų vertei nustatyti ir apmokėjimui už atliktus darbus surašomas ir šalių pasirašomas šios sutarties papildymas ir papildoma sąmata“, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Apeliantų argumentai, kad „sutartis iš terminuotos tapo neterminuota“ neteisingi ir pažeidžia rangos sutarties, o tuo pačiu ir projektavimo darbų rangos sutarties, esmę (CK 6.652 str. 6.700 str.), kurioje didelę ekonominę reikšmę turi rangos darbų atlikimo terminai.

Apeliantai skunde nurodė, kad M. V. ir S. V. pretenzijas dėl sutarties nevykdymo pradėjo reikšti po to, kai sužinojo, kad naujoji įmonės savininkė V. V. pagal išsilavinimą yra interjero dizainerė, kad tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios M. V. nusprendė nutraukti 2012-07-09 sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas tokias Užsakovo ir jo sutuoktinės abejones dėl tolesnio sutarties vykdymo pripažįsta pagrįstomis, nes projektavimo darbams atlikti yra reikalingi atitinkami kvalifikacijos reikalavimai, kurių, kaip matyti byloje, atsakovas IĮ „Vaivart“ taip ir neatskleidė ieškovui (užsakovui) bei trečiajam asmeniui, byloje nurodydamas, kad „įmonėje dirba atestuotas architektas, kuris gali tuos darbus atlikti“ (t. 2, b. l. 56), tačiau iki šiol byloje nepateiktas minėto architekto kvalifikacinis atestatas, nėra duomenų, kad kas nors, apart A. V. (iki jo mirties adresu (duomenys neskelbtini)) ir V. V., būtų bendravęs su ieškovu M. V. ar trečiuoju asmeniu S. V. arba atlikęs konkrečius projektavimo darbus. Todėl byloje yra nepaneigtas faktas, kad po A. V. mirties, pagal 2012-03-15 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjusi IĮ „Vaivart“ (t.1, b. l. 84, 85), projektą ėmėsi daryti V. V., neturėdama architekto kvalifikacijos, ir yra pakankamas pagrindas nutraukti vartojimo rangos sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apeliantų IĮ „Vaivart“ ir V. V. argumentus, kad vadovaujantis Sutarties 3.3. punktu, ieškovas M. V. neturi teisės reikalauti grąžinti jo sumokėtą 2750 Lt avansą. Sutarties 3.3. punkte nustatyta, kad “jei užsakovas atšaukia naują darbą, tai Vykdytojas Užsakovui avansinio apmokėjimo negrąžina”. Pirma, minėtą Sutarties 3.3. punkto nuostatą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2013-10-23 nutarimu Nr. 10-961 (t.2, b. l. 32-35) pagrįstai pripažino atitinkančią nesąžiningų sąlygų kriterijų; antra, ieškovas M. V. netšaukė savo užsakymo, bet nutraukė sutartį po to, kai ji nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu laiku (2012-09-10) bei neįvykdyta nustačius papildomą protingą terminą (iki 2013-04-15). Atsakovė V. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad po vyro A. V. mirties (adresu (duomenys neskelbtini)) įmonė „Vaivart“ tris mėnesius nedirbo, kad ji negalėjo viską žinoti apie buvusias projektavimo užduotis (t.2, b. l. 58), tačiau šiuo atveju turėjo būti inicijuotas sutarties įvykdymo termino pratęsimas, kad Užsakovas būtų garantuotas, kada ir kas atliks jo gyvenamojo namo projektavimo darbus.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, nes, vadovaujantis CPK 185 str., teismas turi įvertinti byloje pateiktus įrodymus, o įrodymų vertinimas nėra šališkumo požymis. Apeliantai pripažino, kad V. V. negalėjo aiškiai ir sklandžiai dėstyti minčių, į tuos pačius klausimus pateikdavo visiškai skirtingus atsakymus, fiziškai negalėjo žinoti visų pirminių susitarimų tarp ieškovo ir mirusiojo, todėl teismas neturėjo pagrindo kitaip įvertinti įrodymus, nei jie buvo pateikti arba įrodymus, kurių nebuvo, nes CPK 178 str. nustatyta šalies įrodinėjimo pareiga, juolab, kad atsakovei atstovavo advokatas.

Reziumuodamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti arba pakeisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nepatenkinus atsakovų IĮ „Vaivart“ ir V. V. apeliacinį skundą, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas M. V. ir trečiasis asmuo ieškovo pusėje S. V., pateikdami atsiliepimą dėl apeliacinio skundo, advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 988 Lt (t. 2, b. l. 93-96). Kadangi patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos dokumentais, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 8.11.punkte nustatyto dydžio (1,5 MMA), bylinėjimosi išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir protingomis, todėl ieškovo ir trečiojo asmens ieškovo pusėje turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (apelianto) IĮ „Vaivart“ (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.).

Kadangi advokato išduotame pinigų priėmimo kvite (t. 2, b. l. 96) nurodyta, kad pinigus (988 Lt) sumokėjo S. V., tai bylinėjimosi išlaidos priteistinos S. V. naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo (apelianto) IĮ „Vaivart“ (į. k. 300611343) trečiajam asmeniui ieškovo M. V. pusėje S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 988 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.