- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- 2-4262-569/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03198-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- S. V.
- Advokatai
- Laima Markevičienė, Rita Roščenkovienė
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams IĮ ,,Vaivart‘‘, V. V., trečiajam asmeniui S. V., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl avanso, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. V. paaiškino, kad 2012m. liepos 9d. jis su IĮ ,,Vaivart‘‘ pasirašė sutartį Nr. 73 dėl gyvenamojo namo techninio projekto parengimo ir suderinimo statybos leidimui gauti adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone (sutartyje klaidingai nurodytas gatvės pavadinimas Ž.). Sutartimi susitarė, kad už atliktus darbus atsakovui bus sumokama 5500 Lt dydžio kaina, numatė 2750 Lt dydžio avansą, kurį atsakovui sumokėjo 2010-07-10. Atsakovas iki 2010m. rugsėjo 10d. turėjo paruošti techninį gyvenamojo namo projektą. Pasirašant sutartį atsakovui jis pateikė interneto puslapyje pasirinktą gyvenamojo namo projekto vizualizaciją, paaiškino savo pageidavimus, kad būtų suprojektuotas būtent toks gyvenamasis namas, pateikė žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone planus, nuosavybės registravimo pažymėjimus. Atsakovas kitų projekto rengimui dokumentų nereikalavo. Suėjus sutartyje nurodytam terminui - 2012-09-12- projektas nebuvo paruoštas. 2012m. lapkričio pradžioje nuvykus į atsakovo biurą, buvo pateikti gyvenamojo namo eskizai, brėžiniai: namo aukštų planai ir fasadas, tačiau šie akivaizdžiai skyrėsi nuo jo pateikto projekto architektūrinės dalies vaizdo. Įmonės vadovas A. V., su kuriuo jie bendravo, pažadėjo brėžinius pakeisti pagal jų pageidavimus. Jis pasakė, kad negali suprojektuoti tokio namo, kokio jie prašė, kadangi sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, stačiakampio formos, o namas – kvadrato. Jis pasiūlė jam sujungti sklypus į vieną, kad būtų galima suprojektuoti kvadrato formos namą. Susitikimo metu įmonės atstovas iš jų jokių papildomų dokumentų nereikalavo. Jis savo iniciatyvą pradėjo tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypų sujungimo. Nesulaukę atsakymo, jie 2013m. sausio pradžioje su sutuoktine S. V. vėl pasidomėjo, kaip vyksta projektavimo darbai. Tada buvo informuotas, jog mirė įmonės atstovas, su kuriuo jie derino projektą, ir darbus tęs jo sutuoktinė V. V.. Kadangi iki to laiko jam nebuvo pateiktas namo projektas, jis ketino atsisakyti atsakovo paslaugų ir pareikalavo avanso. Tačiau atsakovė V. V. atsisakė grąžinti avansą, nes, jos teigimu, darbas buvo atliekamas. Jam kilo abejonių ir dėl atsakovės V. V. galimybės atlikti darbą kokybiškai, nes ji buvo interjero dizainerė, jam tapo žinoma, kad ši įmonė net neturėjo teisės pradėti projektavimo darbų pagal jų pasirinktą projektą, identiškai atkartoti architektūrinius elementus, nes mūsų pasirinkto projekto autorinės teisės priklauso visai kitam subjektui. Jis 2013-04-04 pranešimu pareikalavo iki 2013-04-15 įvykdyti sutartį, nurodė, kad to nepadarius, vadovaujantis jų pasirašytos sutarties 7.2 punktu, sutartis bus nutraukiama, pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. 2013-04-10 pranešimu IĮ „Vaivart" nurodė, kad nebuvo pateikta dokumentacija, reikalinga darbams atlikti, todėl nėra galimybės vykdyti projektavimo darbus, nepateikti specialieji architektūriniai reikalavimai, esminių sutarties sąlygų nevykdo pats užsakovas, įmonė „Vaivart" yra pasirengusi atlikti sutartyje numatytus darbus pateikus reikiamus dokumentus, dokumentų pateikimo ir darbų atlikimo terminai, apmokėjimas už darbą turėtų būti suderinti papildomu susitarimu, sutarties 3.3punkte nurodyta, kad nutraukus darbus avansas negrąžinamas. Atsakove byloje yra įtraukta individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles sako juridinio asmens dalyvis. Kadangi atsakovas avanso negrąžina, prašo priteisti iš atsakovo individualios įmonės subsidiariai su atsakove V. V. sumokėtą avansą. Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d., pageidauja, kad būtų priteistos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašo priteisti iš atsakovo IĮ ,,Vaivart‘‘ subsidiariai su atsakove V. V. 2750 Lt avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2750 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė ir atsakovo IĮ ,,Vaivart‘‘ atstovė V. V. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas M. V. pats pripažįsta, kad IĮ „VAIVART" 2013-04-10 atsakyme į ieškovo pretenziją buvo nurodyta, jog pateikus reikiamą dokumentaciją, reikalingą projektavimo darbams vykdyti, įmonė pasiruošusi atlikti sutartyje numatytus darbus, tačiau jų atlikimo terminai ir apmokėjimas turėtų būti suderinti papildomu susitarimu, o avansas, kaip tai numatyta sutarties 3.3 punkte, esant tokioms aplinkybėms, negrąžinamas. Ieškovo reikalavimai būtų pagrįsti, jeigu IĮ „VAIVART" būtų nevykdžiusi 2012-07-09 sutarties Nr. 73 sąlygų parengti gyvenamojo namo Ž (realiai Ž.) g. 10 A (duomenys neskelbtini),Šiaulių raj. techninį projektą suderinimui dėl savo kaltės. Pasirašius 2012-07-09 sutartį Nr. 73 ir ieškovui pateikus žemės sklypo planą bei sumokėjus numatyto dydžio avansą, buvo pradėti eskiziniai projektavimo darbai, kurie derinti su ieškovu ir trečiuoju asmeniu S. V.. Ieškovas pateikė trijų atskirų žemės sklypų planus: (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., statyba buvo planuojama sklype (duomenys neskelbtini). Ieškovui ir trečiajam asmeniui buvo išaiškinta, kad jų pageidaujamo dydžio namas netelpa turimame žemės sklype, po ko ieškovas ir tretysis asmuo nusprendė tvarkytis dviejų greta esančių jiems priklausančių žemės sklypų apjungimo į vieną dokumentus. Sutarties 5.2.2 p. numatyta, kad ieškovas (užsakovas) privalo pateikti atsakovui vykdytojui) turimą techninę ir kitą sutarties objekto dokumentaciją, reikalingą darbams atlikti. Tokia dokumentacija yra: sklypo, pastatų registracijos pažymėjimas; žemės sklypo ribų planas (koordinuotas arba laikinas); topografinė sklypo nuotrauka; specialieji Architektūriniai reikalavimai, kitos tinklų projektavimo sąlygos; sklypo detalusis planas (jeigu sklypas suformuotas naujai); žemės sklypo grunto geologiniai tyrimai; projektavimo užduotis (patalpos, plotai, stilistika, detalės, komunikacijos ir kt.). Nei vieno iš šių dokumentų nei ieškovas, nei tretysis asmuo iki šios dienos nepateikė, todėl nėra galimybės vykdyti papildomus projektavimo darbus pagal paskutinį ieškovo išreikštą pageidavimą. Ieškovui priklausančių žemės sklypų apjungimo plano pristatymas turėjo įvykti 2013-04-12, tik praėjus minėtai procedūrai, detalusis planas pateikiamas tvirtinimui savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriui. Patvirtinus detalųjį planą, sklypui suteikiami kadastrinis ir unikalus numeriai, po ko jau galimas pastatų ir kitų objektų projektavimas atitinkamame žemės sklype. Kadangi ieškovas ir tretysis asmuo laiku nesutvarkė ir nepateikė atsakovui, kuriame turi būti suprojektuotas jų pageidaujamas objektas, detaliojo plano, jie negali teigti, atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Sutartyje numatyta galimybė ją nutraukti vienašališkai dėl esminio sutarties nevykdymo, o esminių sutarties sąlygų nevykdo ieškovas. Sutarties 3.3 p. nurodyta, jog, užsakovui nutraukus darbą, avansinis apmokėjimas jam negražinamas. Ieškovo išsakomos abejonės dėl atsakovo gebėjimo įvykdyti užsakymą nepagrįstos, kadangi ieškovas, kreipdamasis į atsakovą ir sudarydamas su juo sutartį, turėjo visą informaciją apie IĮ „Vaivart" veiklos kryptis ir specifiką, ji skelbiama viešai, ką patvirtina paties ieškovo pateikti duomenys iš interneto. Pažymėtina, kad IĮ „Vaivart" darbams, kuriems reikalingos specialiosios architektūrinės žinios ir kvalifikacinis atestatas, atlikti yra sudariusi darbo sutartį su kvalifikuotu architektu.
Tretysis asmuo S. V. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad pirmą kartą namo projekto brėžinius ji su ieškovu pamatė 2012m. lapkričio pradžioje, nuvykę pas A. V.. Jie visiškai neatitiko jų norų. A. V. pasakė, kad jis padarė tai, kas telpa į sklypo ribas, nors iki to laiko aš supratau, kad jis daro tai, ko pageidavo ji su ieškovu. Jis dar jų paklausė, ar jiems finansiškai nebūtų sunku pasididinti ir apjungti sklypus. Jie sutiko, todėl brėžiniai toliau turėjo būti daromi. Kad A. V. mirė, ji sužinojo tik 2013m. sausio mėnesį, kai patys paskambino. Atsakovė patvirtino, kad sugebės darbus atlikti. 2013m. sausio mėnesį ji dar buvau pas ją nuvažiavusi, atsakovė patvirtino, kad darbus tęs, neminėjo, kad namo projektas bus baigtas, kai bus padarytas sklypų apjungimas. A. V. taip pat buvo minėjęs, kad rengti namo projektą niekas netrukdo, o visų trijų žemės sklypų apjungimo planas bus reikalingas, kai reikės išimti privalomus leidimus.
Institucijos, teikiančios išvadą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančios sutarties matyti (I t. b.l. 7,8), kad ieškovas M. V. ir atsakovas IĮ ,,Vaivart‘‘ sudarė sutartį, kurios objektas – gyvenamojo namo techninis projektas ir suderinimas statybos leidimui gauti adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Šalys pripažino, kad sutartyje neteisingai nurodyta gatvė, kurioje randasi žemės sklypas, turėjo būti nurodyta Ž. gatvė. Sutartimi atsakovas įsipareigojo darbus atlikti iki 2012m. rugsėjo 10d., o ieškovas – sumokėti 2750 Lt avansą, o galutinai atsiskaityti – per 5 darbo dienas po darbų atlikimo datos. Iš kasos pajamų orderio matyti (I t. b.l. 9), kad sutarties sudarymo dieną ieškovas sumokėjo 2750 Lt avansą. Šalys neginčija, kad, sudarydamas sutartį, ieškovas pateikė atsakovui namo projektą iš interneto kaip pavyzdį rengiamam jų namo projektui (I t. b.l. 10-13).
Iš sutarties sąlygų matyti, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis. Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atitinkamai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartis- prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Prekių ar paslaugų pardavėju (teikėju) vartojimo sutartyje yra verslininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris, vykdydamas savo verslą, siūlo ir parduoda prekes ar teikia atlygintines paslaugas vartotojams (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5, 8 dalys). Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė, apimanti atskiras sutarčių rūšis, kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis bei kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį vartojimo sutartimi. Šiuo atveju tarp šalių pasirašyta sutartis yra vartojimo projektavimo rangos sutartis ir šiai sutarčiai bei tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios vartojimo projektavimo rangos sutarčių ypatumus.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam sumokėtą avansą, nes atsakovas IĮ ,,Vaivart‘‘ savo įsipareigojimų pagal sutartį nustatytu terminu neįvykdė. Ieškovas nurodė, kad atsakovo parengti namo brėžiniai visiškai neatitinka atsakovui pateikto namo projekto pavyzdžio, nes jis norėjo būtent tokio namo projekto. Atsakovai su ieškiniu nesutinka todėl, kad, jų teigimu, dėl sutarties neįvykdymo kaltas pats ieškovas, nes nepateikė atsakovui trijų ieškovui priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., detaliojo plano. Šalių rungimosi procese principas lemia, kad kiekviena jų turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis), todėl ieškovas, pareikšdamas reikalavimą priteisti grąžinti sumokėtą avansą, turi įrodyti, kad atsakovas sutartį vykdė netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę nutraukti sutartį. Atsakovas, reikšdamas nesutikimą su ieškovo reikalavimu, turi įrodyti, kad sutartis buvo neįvykdyta dėl ieškovo kaltės.
Iš sudarytos sutarties matyti, kad ieškovas įsipareigojo atsakovui pateikti turimą techninę ir kitą sutarties objekto dokumentaciją, reikalingą darbams atlikti. Atkreiptinas dėmesys, jog šalys sutartyje nedetalizavo, kokius dokumentus ieškovas privalo pateikti atsakovui. Ieškovas nurodė, kad pateikė atsakovui interneto puslapyje pasirinktą gyvenamojo namo projekto vizualizaciją, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, planus, nuosavybės registravimo pažymėjimus, atsakovas kitų dokumentų projekto rengimui nereikalavo. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kad iki 2013m. sausio mėnesio jie reikalavo iš ieškovo kokių nors papildomų dokumentų, reikalingų sutartyje numatytiems darbams atlikti. Ieškovas ir trečiasis asmuo S. V. nurodė, kad, susitikus su A. V. 2012m. lapkričio mėnesį jis pasiūlė jiems apjungti turimus žemės sklypus, kad būtų galima suprojektuoti jų norimo ploto ir formos namą, tačiau taip pat nurodė, kad A. V. tvirtino, jog tai netrukdys jam toliau tęsti projektavimo darbus. Ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimus patvirtina A. V. ir S. V. 2012m. lapkričio 7d. susirašinėjimas elektroninėje erdvėje (I t. b.l. 32). Iš 2013m. sausio mėnesio elektroninių laiškų matyti (I t. b.l. 33,34), jog ir pati V. V. jokių papildomų dokumentų iš ieškovo nereikalavo. Tik 2013m. balandžio 10d., ieškovui pareikalavus nutraukti sutartį, atsakovė V. V. išsiuntė pranešimą ieškovui, kuriame detaliai nurodė dokumentus, kurie reikalingi namo projektui parengti (I t. b.l. 37,38). Be to, iš teismui atsakovės pateiktos skaitmeninės laikmenos matyti, kad namo projekto brėžiniai nesusieti su žemės sklypo, kuriame jis buvo projektuojamas, ribomis. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog ieškovo namo projektas galėjo būti rengimas ir neturint apjungtų žemės sklypų plano, juo labiau, kad atsakovė neginčija, jog atskirų žemės sklypų planus ieškovas pateikė. Nors pagal sutartį ieškovui buvo numatyta pareiga pateikti atsakovui dokumentaciją, reikalingą projektavimo darbams atlikti, įrodymų, kad atsakovė reikalavo iš ieškovo papildomų dokumentų, nėra. Todėl nėra pagrindo daryti išvadų, jog projektavimo darbai nebuvo atlikti laiku ir tinkamai dėl ieškovo kaltės.
Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo paruošti namo techninį projektą suderinimui iki 2012m. rugsėjo 10d. (sutarties 5.1.3p.), darbus atlikti laiku ir kokybiškai (sutarties 5.1.1p.). Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas šios savo pareigos neįvykdė, 2013m. sausio mėnesį jis dar neturėjo namo projekto, atitinkančio jo pageidavimu. Ieškovas ir trečiasis asmuo S. V. nurodė, kad, suėjus terminui 2013m. rugsėjo 10d., projektas nebuvo jiems pateiktas, su atsakovo atstovu A. V. jie susitiko 2013m. lapkričio pradžioje. Atsakovė, siekdama paneigti šias aplinkybes, pateikė teismui duomenis iš A. V. kompiuterio apie namo adresu (duomenys neskelbtini), projektavimo darbus (II t. b.l. 37). Atsakovė teigia, kad šioje informacijoje nurodytos prisijungimo prie kompiuterio datos rodo namo projekto atspausdinimo laiką. Tačiau tokie atsakovės paaiškinimai nepagrįsti jokiais įrodymais. Akivaizdu, kad kompiuterinėje laikmenoje esančio projekto modifikavimo data rodo dokumento išsaugojimo laiką, šiai aplinkybei įvertinti specialios žinios nereikalingos. Iš pateiktos informacijos matyti, kad projektas pirmą kartą išsaugotas kompiuterinėje laikmenoje 2012m. rugsėjo 11d., paskutinė teismui pateikta išsaugojimo data – 2012m. spalio 10d., t.y. po sutartyje numatyto darbų atlikimo termino – 2013m. rugsėjo 10d. Iš byloje pateikto namo projekto pavyzdžio ir atliktų brėžinių matyti (I t. b.l. 29,30), kad suprojektuotas ieškovo namo projektas visiškai neatitinka ieškovo pageidavimų. Atsakovė nurodė, kad taip atsitiko todėl, kad ieškovo žemės sklypas, kuriame buvo projektuojamas namas, yra stačiakampio, o ne kvadrato formos. Šią aplinkybę pripažino ir ieškovas bei trečiasis asmuo. Atsakovė nurodė, kad ši aplinkybė paaiškėjo pradėjus projektavimo darbus. Tačiau atsakovas, versdamasis tam tikra veikla – namų projektavimu, privalėjo įvertinti šias aplinkybes jau sudarant sutartį, nes jam buvo žinomi žemės sklypo matmenys bei ieškovo pageidavimai. Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai ne tik paties rangovo, bet ir užsakovo interesus sudaryti. Tokią informaciją rangovas privalo suteikti iki sutarties sudarymo, kad užsakovas galėtų pasirinkti jo poreikius atitinkantį rezultatą (LR CK 6.674str.1d.), šiuo atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad tokią informaciją ieškovui suteikė.
Tarp šalių atsiradusius projektavimo rangos teisinius santykius reguliuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų vartojimo rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios rangą reglamentuojančios teisės normos. Pagal Civilinio kodekso 6.700 straipsnį, projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Civilinio kodekso 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko - užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose - techniniame projekte. Statinio projektavimo užduotimi nustatoma paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai bei kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant projektą. Civilinio kodekso 6.701 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog sutartis buvo neįvykdyta dėl ieškovo kaltės, pateikti įrodymai patvirtina, jog užsakovas projektavimo darbus atliko nukrypdamas nuo ieškovo pateiktos užduoties, darbai nebuvo atlikti laiku. Todėl ieškovas pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas (sutarties p. 7.2) pagrįstai ją nutraukė dėl esminio sutarties nevykdymo. Ieškovui įrodžius esminio sutarties pažeidimo faktą, atsiranda pagrindas taikyti ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą. Kaip jau buvo minėta, tarp šalių sudaryta sutartis priskirtina vartojimo sutartims. LR CK 6.672str. 2d. numato, kad vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikos civilinio kodekso 6.188str., 6.350str. – 6.370str. nustatytos taisyklės. LR CK 6.363str. 8d. numato, kad pirkėjas vietoj kitų šiame straipsnyje numatytų jo teisių gynimo būdų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Ieškovas prašo priteisti sumokėtą avansą subsidiariai iš atsakovo IĮ ,,Vaivart‘‘ ir įmonės savininkės V. V.. LR CK 2.50str. 4d. numato, kad jeigu prievolės įvykdymui neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Kadangi atsakovas individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ieškovo reikalavimas priteisti sumokėtą avansą subsidiariai iš atsakovų yra pagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškovui iš atsakovo IĮ ,,Vaivart‘‘ subsidiariai su atsakove V. V. priteistinas jo sumokėtas 2750 Lt avansas už projektavimo darbus.
Ieškovas byloje įrodinėjo, jog atsakovė buvo nekompetetinga atlikti darbą kokybiškai, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismui nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pateiktu įrodymu – jos ir ieškovo pokalbio įrašu – teismas nesivadovauja, kadangi jis padarytas atsakovei iš anksto žinant apie būsimą susitikimą, tam pasiruošus, žinant, apie ką bus kalbama su ieškovu (I t. b.l. 127,128).
LR CK 6.210str. 1d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. LR CK 6.37str. 2d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2013-05-08 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus, vadovaujantis LR CPK 93str., atsakovai privalo atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priteisti 83 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Nors vartotojai bylose, dėl reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio (LR CPK 83str. 1d.1p.), ieškovas žyminį mokestį, paduodamas ieškinį, sumokėjo. Todėl jo sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų, nes, ieškovui grąžinant žyminį mokestį ir jį priteisus valstybės naudai, teisinis rezultatas šiuo atveju lieka toks pat. Tačiau ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą mažintinos. Ieškovui priteistina 1089 Lt suma už ieškinio parengimą. Už atstovo dalyvavimą 2013-09-25 teismo posėdyje (posėdis vyko 2013-09-26) ieškovas prašo priteisti 363 Lt. Tačiau posėdis vyko 35 min. Pagal 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, ieškovui už atstovavimą šiame posėdyje gali būti priteista kaip už vieną valandą - 150 Lt. Minėtose rekomendacijose numatoma, kad už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojama priteisti 0,15 minimalios vidutinės algos. Už atstovavimą 2013m. spalio 30, 31d. teismo posėdžiuose ieškovui priteistina priteisti 544,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš viso ieškovui priteistina 1866,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis LR CPK 96str., iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 18 Lt bylinėjimosi išlaidos už pašto paslaugas (12 teismo pranešimų po 1,50 Lt).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263-267str., 268-270str., teismas
n u sprendė:
Ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui M. V. iš atsakovo IĮ ,,Vaivart‘‘ subsidiariai su atsakove V. V. 2750 Lt avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2750 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-05-08 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1866,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo atsakovo IĮ ,,Vaivart‘‘ subsidiariai su atsakove V. V. 18 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.